Rezistencija

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų Antano Apulskio, Stepono Barausko ir Henriko Jarušausko kapas Mažeikių kapinėse šalia tremtinių kryžiaus

Krakiai. Paminklas 1948-01-07 Milių bunkeryje (miške) žuvusiems Žemaičių apygardos partizanamas: Alkos rinktinės štabo nariui, grupės vadui Albertui Švažui - Vanagui, g. 1918 m. ir Pranui Šiuipiui, g. 1922 m.

Kryžius Milių bunkerio vietoje

Paminklas žuvusiems partizanams J.Girdvainio sodyboje Gaurylių k.

1944-1953 M. MAŽEIKIŲ RAJONE ŽEMAIČIŲ APYGARDOS PARTIZANŲ VYKUSIŲ MŪŠIŲ IR KAUTYNIŲ SU SOVIETŲ REPRESINĖMIS STRUKTŪROMIS SĄRAŠAS

• 1945 m. kovo 19 d. mūšyje nukautas saugumo organų operatyvinis įgaliotinis J.P. Apivala.
• 1945 m. birželio 10 d. Sedos vls. Plinkšių miške buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija, kurioje dalyvavo Leningrado fronto kariuomenės kuopa, stribai ir milicija. Operacijos metu žuvo aštuoni partizanai.
• 1945 m. liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai.
• 1945 m. rugpjūčio 4 d. NKVD kariuomenės 261-ojo pulko kareiviai karinės-čekistinės operacijos metu šukuodami Viekšnių vls. Ramoniškių k. apylinkės mišką susidūrė su keturiais partizanais. Partizanai buvo nukauti. Du žuvę partizanai priklausė Ukso būriui.
• 1945 m. rugpjūčio 7 d. Marčių miške susišaudyme nukauti vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko , 4-osios šaulių kuopos kareiviai: Lapin (27 m.) ir Gudko (25 m.).
• 1945 m. spalio 5 d. mūšyje nukautas vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareivis Kuzmin.
• 1945 m. spalio 9 d. Sedos girios apylinkėse prie Žemalės žuvo broliai Antanas, Petras ir Povilas Arlauskai. Tų pačių metų gruodžio 15 d. rytą jie buvo pašarvoti Pievėnų bažnyčioje, o vakare palaidoti Pievėnų kapinėse, tačiau kapavietėje nurodytos visai kitos pavardės. Kol kas brolių žūties aplinkybės dar nėra žinomos .
• 1946 m. balandžio 13 d. buvo apsupta Tirkšlių k. gyvenančių Barauskų sodyba ir nušauti broliai Marcelis (g. 1913 m.) ir Bonifacas (g. 1910 m.) Barauskai. Žuvusieji tuoj pat buvo atvežti į Tirkšlių turgavietę, pasodinti ant grindinio ir storomis virvėmis pririšti prie stulpų, prie kurių buvo rišami arkliai. Po kelių parų vyrų palaikai buvo slapčia nuvežti į Tirkšlių pušyną ir užkasti. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, brolių palaikai buvo iškasti ir perlaidoti Tirkšlių kapinėse. Žūties vietą išsiaiškino rajono Politinių kalinių sąjungos pirmininkas Albertas Ruginis ir muziejininkas Algimantas Muturas..
• 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių k. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).
• 1946 m. rugsėjo 18 d. mūšyje nukautas Sedos valsčiaus liaudies gynėjų būrio narys S.T. Babchin.
• 1946 m. Tirkšlių vls. nukauti 6 partizanai. 1947 m. sausio 4 d. suimti iš to paties būrio Krakauskas Pranas ir Čaplinkskas Juozas.
• 1947 m. birželio 23 d. Viekšnių vls. Purvėnų k. du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Apulskį Antaną, Jono - Ancį, g. 1908 m. Telšių aps. Nevarėnų vls., Nerimdaičių k.; Barauską Steponą, Mykolo - Riterį, g. 1921 m. Telšių aps. Alsėdžių vls., Šarnelės k.; Jarušauksą Henriką, Beno - Žaibą, g. 1928 m. Viekšnių miest., mirė sužeistas; Volchod Henriką (vokietis), g. 1918 m.
• 1947 m. rugpjūčio 5 d. mūšyje nukaustas kareivis Michnev.
• 1947 m. rugpjūčio 6 d. Židikų vlsč. MGB, gavę žinių, nuvyko į Vadagių kaimą, kur Viktoro Gedučio sodybos daržinėje rado besiilstančius vyrus rusų karininkų uniformomis. Tuoj iškvietė pagalbon Židikų garnizono kareivius. Susišaudymo metu nukautas „Alkos" rinktinės vado adjutantas „Žaibo" būrio vadas Bronius Gricius-Diedukas, gimęs 1916 m. Jo kūnas keletą dienų gulėjo pamestas Židikų stribyno kieme. Manoma, kad vėliau jis buvo įmestas į pelkę. Antrasis partizanas, Juozas Ulskis, šaudymo metu užsidegus daržinei, išbėgo ir buvo paimtas į nelaisvę gyvas. 2011 m. vasarą B. Griciaus žuvimo vietoje, finansuojant Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrui, pastatytas Atminimo ženklas. Be B. Griciaus, įamžinti dar penki Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai - Gricaičių k. 1947-02-04 žuvęs Izidorius Matutis, Grūstės kaimo ir malūno prieigose žuvę: 1947-04-12 - Kazimieras Visockas (g. 1907 m.), 1951-06-01 - Juozas Lazdauskas-Vanagas (g. 1927 m.), Justina Balsienė (Domarkaitė) - Kregždutė (g. 1925 m.), Jonas Strazdauskas-Perkūnas (g. 1930 m.)..
• 1947 m. rugpjūčio 14 d. Sedos vls. Galvyčių k. netoli J. Gusčio sodybos per susirėmimą su operatyvine-karine grupe žuvo 3 Alkos rinktinės partizanai: Rimkūnas Stasys, Jono-Atrama, Bratkus, g. 1928 m. Sedos vls. Paežerės k., grupės vadas ir Alkos rinktinės štabo ryšininkas; Petrauskas Augustinas, Zuzanos - Švogeris, Nemunas, Bratkus, g. 1925 (1926) m. Sedos vls. Užežerės k., Sedos būrio vadas; Vizgaudis Boleslovas, Aleksandro - Raitelis, g. 1926 (1928) m. Sedos vls. Domėnų k., grupės vadas.
• 1948 m. rugpjūčio 6 d. Dūmaičių k. Daginės k. miške MGB Mažeikių aps. sk. agentų smogikų specialioji grupė nukovė keturis Alkos rinktinės štabo narius: Venckų Kazį, Kazio - Adomaitį, g. 1914 m. Ylakių vls. Gailaičių k., Alkos rinktinės vadą; Jakumą Juozą, Adomo - Spalį, g. 1911 m. rinktinės vado pavaduotoją ir Sedos kuopos vadą; Gerulskį Feliksą - Bijūnėlį, g. 1925 m., Tirkšlių vls. Žemalės k., Tirkšlių kuopos vadą; Strazdauską Kazį - Pilėną, g. Sedos vls. Skuodo-Ketūnų k., Žemalės būrio vadą.
• 1949 m. balandžio 28 d. MGB Tryškių vls. posk. 16-os stribų paieškos grupei škuduodama Birbiliškės mišką aptiko partizanų bunkerį. Susišaudymo metu buvo nukauti du partizanai: Šapkūnas Ignas, Prano - Buržujus, Meistras, g. 1918 m. Palangos m., Šatrijos rinktinės vadas, leitenantas, partizanų gretose nuo 1944 m. Iš pradžių vadovavo Nevarėnų partizanų būriui, vėliau buvo Šatrijos rinktinės štabo viršininku, paskutiniu metu rinktinės vadas; Gureckas, gyv. Nevarėnų vls. Kautynių metu nukauti trys stribai.
• 1949 m. birželio 11 d. mušyje nukautas kareivis Bogdanov.
• 1949 m. birželio 6-11 d. MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko ir MGB Viekšnių vls. posk. operatyvinės grupės pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija Purvių ir Ramoniškių miške, esančiame ties Mažeikių aps. Viekšnių vls. ir Kuršėnų aps. Papilės vls. sankirta. Operacijos metu buvo likviduotas Šatrijos rinktinės Prano Belecko vadovaujamas Vyčio partizanų būrys. Nukauti aštuoni partizanai: 1949 m. birželio 6 d. žuvo penki partizanai: Čijunskis Antanas, Jono - Meška, g. 1902 m. Tryškių vls. Degimų k.; Šiurkus Petras, Katrės - Labutis, g. 1921 m. Papilės vls. Avižlių k.; Šiurkus Pranas, Antano - Kalvis, g. 1927 m. Kuršėnų aps. Tryškių vls. Užpelkių k.; Šiuša Stanislovas, Jono - Elnias, g. 1923 m. Viekšnių vls. Ramoniškių k.; Rimkus Adomas - Jokūbas, g. 1927 m., gyv. Tryškių vls. 1949 m. birželio 11 d. žuvo trys partizanai: Beleckis Pranas, Vinco - Malūnininkas, g. 1921 m. Kuršėnų aps. Kruopių vls. Apušroto k., būrio vadas; Šidlauskas Jonas, Jono - Šalmas, g. 1928 m. Viekšnių vls. Uogiškių k.; Dimša Stasys - Raitelis, g. 1928 m. Tryškių vls. Kairiškių k. Operacijos metu žuvo 1 kareivis.
• 1949 m. gruodžio 27 d. Tirkšlių vls. Gaurylių k. gyventojo Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių aps. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų grupė nukovė Šatrijos partizanus: Kačinską Jeronimą, Petronėlės - Taifūną, g. 1921 m. Telšių aps. Nevarėnų vls. Balėnėlių k., Nevarėnų kuopos vadas; Kačinską Praną, Petronėlės - Ūkvedį, g. 1927 m. Nevarėnų vls. Balėnėlių k. Šliterio Ugo - Kaizeris (vokietis), apie 40 m. amžiaus.
• 1951 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Sedos raj. Grūstės k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Lazdauską Juozą - Vanagą, g. 1927 m., būrio vadą; Strazdauską Joną - Perkūną; Balčienę Janiną - Kregždutę, g. 1925 m.
• 195 m. vasario 3 d. susišaudyme Pašilių k., Tautvydienės ūkyje, nukautas Sedos liaudies gynėjų būrio narys S. J. Jonaitis (27 m.).
• 1954 m. rugpjūčio 26 d. Spurganų k. KGB Mažeikių raj. sk. stribų vykdytos karinės - čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: Bieliauskas Leonardas, Antano - Jūra, g. 1928 m. Tirkšlių vls. Geidžių k. grupės vadas; Bieliauskienė Julija, Alekso, g. 1932 m. Tirkšlių vls. Jautakių k.; Klemenienė Zofija, Jono - Jurgis, g. 1915 m. Tirkšlių vls. Žemalės k.

Šaltiniai

• Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centras: 2006-06-13 Nr. 23R-27.
• Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos. Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 40.