Gauryliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Gauryliai
Gauryliai.MKE.2011-08-02.JPG
Paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti J.Girdvainio sodyboje Gaurylių k.
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.
Altitudė: 113 m
Plotas: 821,7 ha
Gyventojai: 54 (2001 m.)
Gaurylių kaimo kapinės

GAURYLIAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Vakaruose ribojasi su Balėnų, pietuose - su Pievėnų, šiaurėje ir rytuose - su valst. mišku (Tirkšlių girininkija). Per kaimą teka Šventupis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 37 ūkiai, 286 gyv., 1972 m. - 37 kiemai, 2001 m. - 54 gyv. (30 vyr., 24 mot.).

  • 1862-01-23 gimė dievadirbys, bažnyčių dekoratorius, muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas, knygnešys Stanislovas Reivytis.
  • 1926-03-22 gimė Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dimisijos majoras Bronislovas Girdvainis.

Istorinės žinios

Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[1]. 1757-02-10 testamentu Laurynas Dobševičius Gaurylių dvarelį užrašė sūnums Andriui, Vincui, Martynui ir Mykolui Dobševičiams [2].

1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).[3], [4]. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane).

1949-03-28 iš Gaurylių k. į Krasnojarsko kr. išvežta Valė Dargevičienė, Ezbieta Usevičienė su dukra Vale, 1951-10-02 - į Krasnojarsko kraštą išvežta 8 asmenų Kačinskų šeima.

Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

Kaime rastas archeologinis radinys - akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)[5].

Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.

Etimologija

Gauryliai - asmenvardžio Gaurylius daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos Šventupio aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis [6].
  • Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų. Vietovardis jau minimas 1568 metais Biržinėnų tijūnijos inventoriuje [7].

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5.
  • Monika Kriščiūnaitė. Gaurylių kaimo dvasia - gimtajam kraštui ištikimi žmonės // Santarvė. - 2013. - Rugs. 26. - Nr. 108. - P. 7-8.

Šaltiniai

  1. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  2. ↑ [1]
  3. ↑ Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.
  4. ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
  5. ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. T. I. - P. 124.
  6. ↑ V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.
  7. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47.

  • Gaurylių-Vitkaičių k. planas, 1892 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3076.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Gauryliai&oldid=47328“