Krakiai
| Krakiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Mažeikių apylinkės seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56º16'60" š.pl. ir 22º23'60" r.il. | ||
| Altitudė: | 78 m | ||
| Gyventojai: | 642 (2001 m.) | ||
KRAKIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Mažeikių. Centras - Krakių gyvenvietė (nuo 1967 m.). Nuo 1918-10-01 yra mokykla, nuo 1929 m. pieno supirkimo punktas, biblioteka (nuo 1950-10-10), medicinos punktas (nuo 1979 m.). 2007-09-20 įkurtas Krakių bendruomenės centras.
Teritorijos aprašymas
Krakių kaimo plotas - apie 840 ha. Bendras kaimo sienų ilgis 15,4 km. Šiaurėje ribojasi su valstybiniu mišku (sienos ilgis 2,2 km), pietuose – su Ventos upe (3,5 km), rytuose – su Milių k. (2,5 km) ir valst. mišku (4,1 km), vakaruose – su Naikių k. (3,1 km). Atstumas tarp toliausiai nutolusio šiaurinio ir pietinio taško – 4,7 km, tarp rytinio ir vakarinio – 3,0 km.
Pietiniu pakraščiu teka Venta (ilgis kaime 3,5 km, plotis 20-40 m; 212,5 km nuo jos žiočių yra apie 2 m aukščio iš lauko riedulių suręsta užtvanka ir Pauliankos malūno pastatas. Rytuose, Milių k. pasieniu, į Ventą iš Maigų ežero teka Kutuvis (4,7 km., iš jų 1,3 km kaime; įteka 214,5 km nuo žiočių), vakaruose – Jautkupis (belikę 0,56 km, prieš melioraciją buvo 1,7 km; įteka 211,2 km nuo žiočių), centrine dalimi per gyvenvietę iš Ubagyno miško – Karklupis (belikę 0,5 km.; įteka 212,3 km nuo žiočių). Į rytus nuo mokyklos teka Biesakis (ilgis 0,7 km., įteka į Ventą 213 km nuo jos žiočių), gyvenvietės vakaruose – Lieknas (ilgis 0,8 km, įteka 211,9 km nuo žiočių). Už buv. kolūkio mechaninių dirbtuvių 1978 ir 1980 m. įrengtas požeminis Vaidmino upelio nutekėjimas (išteka iš Ubagyno miško; vamzdynų ilgis kaime 2,3 km; visas upės ilgis 5,5 km. Apie 0,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės buvo Leiknos pelkė, kuri 1973 m. nusausinta.
Šiauriniu pakraščiu eina Šončius, kurio ilgis kaime 2,1 km, pietiniu – Mažeikių - Viekšnių vieškelis (2,4 km, iš jų 1,1 km išasfaltuota), centrine dalimi – Mažeikių-Šiaulių plentas (3,5 km), iš jo atsišakoja keliukai į Senąjį centrą (0,4 km) ir Maigų k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis (2,1 km). Yra 18 miškų.
1966 m. buvo 46, 1970 m. – 80 sodybų. Teritorija buvusiame Petrošiaus ūkyje vadinama Senuoju centru, prie Ventos upės - Paulianka, už geležinkelio - Baibeliai.
Prie Mažeikių-Viekšnių vieškelio yra Krakių kapeliai, vakariniame pakraštyje buvo Krakių senkapiai. Anksčiau veikė kino demonstravimo punktas, kulturos namai (nuo 1957-08-15), valgykla, lentpjūvė, vaikų darželis, buvo „Lenino keliu", vėliau Krakių kol. svarbūs ūkiniai pastai (daržininkystės šiltnamiai, mechaninės dirbtuvės, chemikalų, grūdų, trąšų sandėliai, stalių dirbtuvės ir kt.).
Gatvės
Krakių gyvenvietėje yra šios gatvės: Aušros (ilgis 0,210 km, žvyruota), Krakių (0,450 km, žvyruota), Liepų (0,280 km, žvyruota), Maigų (0,540 km, asfaltuota/žvyruota), Malūno (0,190 km, žvyruota), Milių (0,220 km, asfaltuota), Naikių (0,410 km, asfaltuota), Pauliankos (1,040 km, asfaltuota/žvyruota), Pavenčių (0,300 km, žvyruota), Pušyno (0,540 km, asfaltuota), Saulės (0,240 km, asfaltuota), Saulėtekio (0,130 km, žvyruota), Vakarų (0,250 km, žvyruota), Ventos (0,160 km asfaltuota), Žemaitės (0,260 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 5,22 km.
Gyventojai
1866 m. Krakių k. buvo 250 katalikų, iš jų 120 vyrų ir 130 moterų, 1883 m. – 132 gyventojai. 1895-06-05 pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Krakių k. buvo 351 gyventojas (164 vyrai ir 187 moterys), iš jų valstiečių 299 (141 vyras ir 158 moterys), bajorų 12; pagal tikėjimą – 4 liuteronai, 6 judėjai, 8 baptistai, 1 protestantas, 332 katalikai; pagal gimtąją kalbą – 12 latvių, 6 žydai, 6 lenkai, 1 rusas, 326 žemaičiai; raštingų – 38; buvo 3 kalviai, 2 malūnininkai, 2 siuvėjai, 2 prekybininkai, 1 batsiuvys, 3 pjovėjai.
1903 m. Kauno gubernijos alfabetiniame apgyvendintų vietų sąraše nurodyta, kad Krakiuose ir Pauliankoje yra 338, Krakių malūne – 8 gyventojai. 1923-09-17 Krakių k. buvo 57 kiemai ir 399 gyventojai, bei trys geležinkelio būdelės su 3 kiemais ir 15 gyventojų (iš viso 60 kiemų, 414 gyventojų). 1942 m. visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo duomenimis, Krakių buvo 63 ūkiai, 318 gyventojų, iš jų 160? vyrų ir 158? moterys; 20 lanko, 85 lankė ir 57 baigė mokyklą, buvo 20 beraščių ir 80 mokančių skaityti arba rašyti (duomenys nevisai tikslūs, kadangi trūksta 3 ūkių aprašymų). Gyventojus surašė Juozas Jankauskas ir Steponas Skeivys.
Pokario laikotarpio gyventojų skaičius: 1959 m. – 281, 1970 m. – 361, 1974 m. – 405, 1979 m. – 556 (277 vyrai ir 279 moterys), 1985 m.- 597, 1996 m. – 626 gyventojai ir 255 ūkiai. 1994 m. Krakių gyvenvietėje mirė 11 žmonių, gimė 4, natūralus prieaugis – minus 7, 1995 m. mirė 12, gimė 6, prieaugis – - 6 gyventojai, 1996 m. mirė 3, 1997 m. – 6, 1998 m. – 8, 1999 m. – 7.
1932-1940 m. Krakių k. veikė tautinės jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva” Krakių jaunalietuvių skyrius, 1939-01-26 – 1944 m. – Krakių jaunųjų ūkininkų ratelis, 1940 m. – kalbų kursai (vad. J. Aukštikalnis), 1956-02- 16 – 1957-08- 01 – klubas skaitykla, 1965-10-01 – 1974 m. – kaimo jaunimo mokykla.
1861-1940 m. Krakiai buvo seniūnijos centras, kuriam priklausė Krakių, Maigų, Milių ir Meinorių (nuo 1937 m. priklausė Užlieknės seniūnijai) kaimai, 1940 – 1963-01-12 – apylinkės centras. 1948-12-13 įkurtas V. Kudirkos kolūkis, 1950-1968 m. buvo „Lenino keliu” kolūkio IV brigada. Anksčiau Krakių k. buvo pašto arklių keitimo punktas, prie vieškelio, ties Pauliankos pušynu, - dvi Pauliankos karčemos.
Istorinės žinios
Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Krakių kaimas (sioło Kroki) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės. Tačiau šis dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai perskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Kaime yra dirbamų 11/2 valako ir 6 valakai pievų (valakas – apie 21,3 ha). Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 35-49. Tuo metu činšą už užežį (užusienį) ir šienaujamų pievų margus, kurių yra 6.12.2 valakų, moka 3 kapas. Tame kaime apgyventų valakų yra 1.1/2. Priimtos geresnės žemės yra 3.2/3.1/6 valakų. Priimtos blogos žemės sudaro 2.1/26 valakų. Prievolė už apgyventą valaką yra 3.56 kapos. Už geresnės priimtos žemės valaką moka 2.30, už blogos valaką 2.20 kapų. Susidaro 14.21.6 2/3 kapų.
1728 m. iventoriuje jau nurodyta 12 gyventojų pavardžių. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 130 zlotų nuo viso kaimo. Be to, už Vozgirdų apyrubę ir Traušio, Geriko, Urbonaičio bei Galerio užežius (užusienius) moka kaimo vyrai - iš viso 8 zlotus. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 17 ūkių, kurie moka 618 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 16 vežimų), duoti po du rugių ir miežių bei po 7 avižų pūrus, per metus atidirbti 60 dienų. Kaimo vaitas (seniūnas) yra Mykolas Juška. 1789 m. jau buvo 18 ūkių, visas kaimas moka 1242,60 zlotų mokestį. Krakių k. vaitas buvo Martynas Juška. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Krakių kaimas priklauso Paventės vaitystei.
XIX a. Krakių kaimo pavadinimas dažnai minimas Viekšnių valstybinio dvaro įvairiuose dokumentuose. 1856 m. žemės kiekio apskaitos duomenimis, kaime buvo 1078,55 dešimtinės, iš jų ariamosios žemės 210,19, dirvonų 0,41, pievų 218,04, ganyklų 514,38, miškų 64,64, sodybinės žemės 20,26, kelių 17,93, pelkių 15,19, upių 6,75, griovių 0,31, kitų vandens telkinių 0,12, kitų 9,97 deš. 1863 m. buvo 52 ūkiai (117 valstiečių). 1870 m. Kauno liustracinė komisija sudarė kaimo planą, jame nurodytas 757,69 deš. plotas ir 50 ūkių, o 1883 m. Varšuvoje išleistame „Słownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich” – 732 deš. Vėliau vykdant žemės reformą, 1928 02 23 Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija patvirtino protokolą, pagal kurį Krakių kaimo plotas - 795,52 ha, iš jų ariama žemė užima 565,47, pievos – 16,06, ganyklos – 108,47, miškai – 55,65, vandenys –2,0, kita – 1,87 ha. Buvo 53 ūkiai, iš jų 8 turėjo daugiau kaip 31 ha žemės; didžiausias Petrošiaus ūkis.
1929-01-15 duomenimis, Krakių kaimo plotas – 799,04 ha, iš jų ariama - 575,0, pievos - 5,56, ganyklos - 104,47, miškai - 59,65, vandenys - 2,0, neapmokestinta žemė - 2,11 ha; iš viso pagal nustatytus mokėti mokesčius III rūšies žemės buvo 457,98, IV – 275,35 ha.
2005 m. lapkričio pr. prie Mažeikių—Viekšnių kelio, pamiškėje, kiek tolėliau už Krakių gyvenvietės, pastatytas Vyčio kryžiaus formos pilką paminklas su įrašu, kad šiame miške 1948 metais sausio 7 dieną žuvo Žemaičių apygardos partizanai — „Alkos” rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m. Žūties vieta — miškelyje, už kelių šimtų metrų. Tai Mažeikių rajone pastatytas pirmas paminklas, žymintis pokario rezistencinių kovų partizanų žūties vietą (vėliau pastayta ir kitose rajono vietose). Kad būtų pažymėta partizanų žūties vieta, iniciatyvą parodė Mažeikių „Sąjūdžio” bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. [1].
2011 m. rugpjūčio 12 d. prie parduotuvės „Era" esančioje aikštelėje pastatytas ąžuolinis kryžius (aut. tautodailininkas Liudas Šopauskas iš Kretingos raj., Kūlupėnų k.; mecenatai Valytė ir Alvydas Juškos) Krakių istoriniuose dokumentuose paminėjimo 350 metų jubiliejui. Rugsėjo 11 d. kryžių pašventino kanauninkas Vincentas Gauronskis.[2].
Žymesni žmonės
Lietuvos karo aviacijos lakūnas A. Keršis, jo sesuo Elvyra Keršytė – dailininkė (mokėsi Paryžiuje), kunigai Simanas Šultė, Kazimieras Andriuška, St. Mažeika, medikas – chirurgas J. Zubavičius, matematikos mokslų kandidatas V. Daukšas, Krakiuose gyveno ir Naikių pradinę mokyklą baigė ekonomistas, Žemės ūkio universiteto doc. Jurgis Žabaliūnas.
Krakių k. 1871-08-15 gimė knygnešys, Didžiojo Vilniaus seimo 1905 m. dalyvis, Viekšnių valsčiaus viršaitis Juozas Knabikas. 1897-06-09 gimė Nepriklausomos Lietuvos karininkas leitenantas Kazys Pundzius, 1900-02-13 - Juzefa Giniotaitė, kurios dukra Bronė Valantinaitė-Jokubonienė – menininkė, daugelio ryškiausių lietuviškų gobelenų kūrėja, o šios vyras Gediminas Jokūbonis – skulptorius. 1901-06-07 Krakių k. gimė Viekšnių valsčiaus viršaitis Izidorius Mažeika, 1902-04-07 - Lietuvos kariuomenės vyriausias veterinarijos karininkas Antanas Čapas.
Sunaikintas paveldas
- Skulptūra Šv. Jurgis. - Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 114. ISBN 9986-9000-1-8.
Etimologija
Krakiai - asmenvardžio Krakys daugiskaitinė forma.
Kiti straipsniai
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 25 - 27. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- Lietuvos valst. archyvas: F.825, ap.1, b.13, l.114-130; F. R-743, ap.2, b.3841, b.3842; F. R-762, ap.1, b.354, l.34; F.1251, ap.1, b.2081.
- Lietuvos valst. istorijos archyvas: F.696, ap.2, b.1141, l.5-6; F.768, ap.1, b.97, l.17-179; F.1295, ap.1, b.1664, l.1.
- Lietuvos valst. archyvo Kauno filialas: F. U-62, ap.9, b.73, l.8-22; b.74, l.29, 44, 92; ap.4, b.953, l.3-4.
- Krakių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1664. - 1 lap.
- Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovenskoij guberniji. - Kovno, 1872. - P. 94.
- Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. Warszawa, 1883. - T. IV. - P. 681.
- Spisok nasielionnych miest Kovenskoij guberniji. Kovna, 1892. - P. 152.
- Alfavitnyij spisok nasielionnych miest Kovenskoij guberniji. Kovna, 1903. - P. 400.
- Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas, 1925. P. 151.
- Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (iš 1882-1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų. Kaunas, 1938. - P. 41.
- Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. V., 1959. - P. 244, 764.
- MLTE. V. - T. II. - P. 200.
- Obelienius J. Lietuvos TSR vandens tursitų keliai. V., 1972. - P. 192.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. - T. II. - P. 139.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1986.- T. 2. - P. 382.
- Stankus J. Kai Krakiuose – minus 30 laipsnių // Santarvė. Mažeikiai, 1996. - Nr.19.
- Knabikas S. Krakiai // Būdas žemaičių. Mažeikiai, 1999. - Nr. 96.
- Stankus J. Gimusi 1900-aisiais // Santarvė. Mažeikiai, 1999. - Nr.147.
- Malūkas V. Krakių kaimas šventė prasmingą 350-mečio jubiliejų // Santarvė. - 2011. - Rugs. 15. - Nr. 104.