Purvėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Purvėnai
Purvenai.MKE.2012-07-04.JPG
Koplytstulpis (aut. Vytautas Vaizgiela), skirtas kaimo 350 metų sukakčiai
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56º19'0" š.pl. ir 22º33'0" r.il.
Altitudė: 91 m
Gyventojai: 293 (2001 m.)
Purvėnų pavasarininkų kuopa 193? m.
Kryžius Purvėnų k., prie Vaidmino upelio, buv. Januškių sodybos atminimui (? - 1972 m.). Fund. Zigmas Januškis, 2000 m.

PURVĖNAI (viet. Purvienai), kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 10 km į rytus nuo Mažeikių. Pietiniu ir rytiniu pakraščiu eina Mažeikų-Laižuvos vieškelis. Pietuose ribojasi su Sovaičių, vakaruose - su Žiogaičių k. Šiauriniu pakraščiu teka Vaidminas, už jo - Auksūdžio k. Per kaimą teka Purvas (Ašvos deš. intakas).

Veikia Mažeikių viešosios bibliotekos Purvėnų filialas (nuo 1960 m.; vad. Zita Stonienė), medicinos punktas (nuo 1959), kultūros namai, bendruomenė, UAB „Džiuga" (vad. Olgerts Bulauskis; 2012 m. Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinės kalbos inspekcijos rengtame gražiausių lietuviškų įmonių konkure tapo laureate [1]). Anksčiau veikė pradinė mokykla, vaikų lopšelis-darželis (1984-1990 m. )

Gatvės

Purvėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Ąžuolų (ilgis 1,200 km žvyruota), L. Skabeikio (0,200 km, žvyruota), Liepų (0,200 km, žvyruota), Pievų (0,300 km, žvyruota), Saulės (0,850 km, žvyruota/asfaltuota), Vakarų (0,200 km, asfaltuota), Vingio (0,480 km, asfaltuota), Žaliosios (0,350 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 3,780 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 438 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai ir 391 gyv., 1959 m. - 316, 1970 m. - 278, 2001 m. - 293 gyv. (149 vyrai ir 144 moterys).

  • 1842-03-02 gimė kunigas, rašytojas, vertėjas, mokslo populiarintojas Jonas Balvočius-Gerutis.
  • apie 1859 m. gimė keltininkas Jonas Lapkus, kuris gyveno Sonteklių dvare. 1901-05-02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių.
  • 1900-07-31 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Tadas Šiaulys;
  • 1936-10-29 gimė prokuroras Bronislovas Žeberskis.
  • 1942-11-28 gimė Lietuvos energetikas, šiluminės fizikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras Simonas Narbutas.
  • 1947-08-13 gimė medicinos dr., LSMU docentas, Kauno Klinikų otiatrinio sektoriaus vadovas Vytenis Juozas Kinduris.
  • 1949-06-16 gimė žurnalistė Ona Laima Drazdauskaitė.
  • 1959-12-08 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas Vidmantas Erminas.

Purvėnų k. gyvena liaudies meistrė Aldona Barkienė (mezgimas, nėrimas vąšeliu), literatai Albertas Beleckis, Sigita Prazauskienė, spaudos mylėtojas Stanislovas Varanavičius. Purvėnų k. gyventoja Birutė Ona Balčiauskienė (1936-2008) kūrė miniatiūras, rašė rajoninėje spaudoje.

Istorinės žinios

Dabartinis Purvėnų kaimas sudarytas iš trijų buvusių kaimų: Paduobgirio, Pagaidinio ir Papurvio.

Purvėnų (siolo Purwiany) kaimas paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Tada kaime buvo 4 kiemai. Čia nurodytos kiemo savininkų pavardės ir vardai, dirbamų valakų dydis bei kiek privalo mokėti mokesčių. Tie patys duomenys pateikti ir 1665 m. inventoriuje.

Žinomi dar keli XVIII a. inventoriai, kuriuose paminėtas kaimas. 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 11 kiemų, kurie moka 145 zlotų ir 15 grašių metinį mokestį. 1775-07-24 inventoriuje nurodyta, kad yra 21 kiemas, kurie moka 847 činšų mokestį, dvarui privalo atvežti 20 šieno vežimų.

1932 m. sausio pr. Purvėnų k. surengtas jaunimo viešas šokių vakaras, kuriame K. Šiaulytė išrinkta kaimo gražuole ir ant scenos vainikuota rūtų vainiku, uždainuota ilgiausių metų, atliktas maršas [2].

1947 m. birželio 23 d. Purvėnų k., netoli Apolonijos Undžienės sodybos, du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Antaną Apulskį (slap. Ancis, g. 1908 m. Naikų k.), Steponą Barauską (Riteris, g. 1921 m. Troškučių k.) ir Henriką Jarušauską (Žaibas, g. 1928 m. Rekečių k., mirė sužeistas), o taip pat vokietį Henriką Volchod (g. 1918 m.). [3], [4]. Partizanų atiminimui 1998-09-01 Purvėnų pradinės mokyklos kieme pastatytas ąžuolinis kryžius, kurį pašventino ir šv.Mišias aukojo Dauginių bažnyčios klebonas, buvęs tremtinys, šio kryžiaus pastatymo iniciatorius, Romas Žiulpa. Kryžių sukūrė liaudies meistras iš Skuodo rajono Kazimieras Karpauskas. 1990 m. žuvę partizanai perlaidoti Mažeikių kapinėse.

2011-08-05 kaimo bendruomenė surengė Purvėnų kaimo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 350-ties metų sukaktį. Renginio metu buvo atidengtas koplytstulpis (aut. Vytautas Vaizgiela), skirtas garbingai sukakčiai atminti [5].

Purvėnų k. kapinės
Koplytstulpis (past. 1940 m.) prie vieškelio į Laižuvą

Kapinės

Kaime yra 2 kapinės:

  • Purvėnų kaimo kapinės
  • Purvėnų kaimo I-osios kapinės yra į pietus nuo Vaidmino upelio, 3,1 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės. Jų paviršius lygus, apaugęs retu mišku. Pagal ribą yra medžių eilė. Istorijos ir kultūros paminklų, laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną nugriuvusį ir vieną stovintį medinius kryžius. Aplinkui kapines - ariama žemė. Plotas 0,03 ha, perimetras 72 m.

Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, Gargždų kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. Gargždai).

Koplytstulpio istorija

Apie 1 km nuo Purvėnų gyvenvietės, prie vieškelio į Laižuvą, yra 1940 m. tėvo Petro Šiultės pastatytas koplytstulpis savo sūnui. Paminklo atsiradimo istorija yra tokia. 1939 m. gegužės 21 d. jo sūnus Petras Šultė (1915 - 1991 10) linksminosi Purvėnų kaimo gegužinėje. Jis turėjo merginą, bet per šį vakarėlį ją paviliojo Stasys Eibutis. Įniršęs Petras Šiultė pasigėrė ir saulei tekant apie 5 val. ryte palaukęs prie Dūdos sodybos peiliu tiesiai į širdį nudūrė Stasį Eibutį. Už šią žmogžudystę buvo nuteistas 25 metus kalėti Kauno kalėjime. Tačiau prasidėjus karui, P. Šiultė kartu su kitais kaliniais buvo perkeltas į Kauno IX fortą. Iš čia buvo išvarytas sušaudyti, bet buvo sužeistas, ant jo suvirto kiti sušaudyti kaliniai ir išgulėjęs apie 10 valandų nejudėdamas, sekančios dienos naktį kartu dar su trim likusiais gyvais iš šios vietos pasišalino. Sužeistas, leisgyvis, sušalęs, kaimo žmonių padedamas, apie 4 mėn. keliavo iki Purvėnų. Tėvas, gavęs žinią, kad Petrą sušaudė, jo atminimui, savo žemėje, ir pastatė koplytstulpį. [6].

Purvėnų akmuo su pėda

Purvėnų akmuo su pėda, dar vadinamas Dievo pėdele, yra 850 m į šiaurės rytus nuo kelių į Mažeikius, Viekšnius ir Laižuvą sankryžos, 470 m į rytus nuo kelio Mažeikiai-Laižuva, Beišino miške. Akmuo - rusvai pilkas, plokščiu viršumi, netaisyklingo trikampio formos (kraštinių ilgis 95, 110 ir 115 cm), aukštis 40 cm. Pietinėje pusėje yra panašus į kairę mažo vaiko pėdelę įdubimas (18 cm ilgio, 4-7 cm pločio, 1,5-2 cm gylio, nukreiptas pirštais į pietryčius) (V.Vaitkevičius, 1998).

Legendos pasakoja, kad buvę laikai, kai akmenys buvo minkšti, todėl juose palikę laumių, žmonių pėdų ar velnių kanopų atspaudai. Kitoje legendoje pasakojama, kad bėgdamas Velnias užšoko ant jo ir įmynė savo pėdą. Tą akmenį vadino Slapuku. Taip pat pasakojama, kad Beišino miškelio pakarštyje buvo didelis ir plokščias akmuo, kuris 1944 m. buvo bolševikų susprogdintas. Nuo šio akmens link pėduotojo ėjo akmenų grindinys.

1993-05-26 įrašytas į Lietuvos respublikos kultūros paminklų sąrašą (A V2090).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Aukštasis miškas - spygliuočių ir lapuočių medžių miškas Purvėnų k., prie Antano Gargaso ūkio. Plotas apie 1 ha.
  • Ąžuolas augo apie 250 m į pietvakarius nuo A.Beišino ūkio. Buvo 1,5 skersmens, apie 300 m. senumo. 1921 m. nukirstas. Padavimai: A.Napoleonas, bėgdamas iš Rusijos per Lietuvą, paslėpė čia 7 statinaites raudonųjų. Po karo prancūzai dar prašė rusų caro, kad leistų išsikasti lobį, bet čia pinigų ieškojo tik rusų inžinieriai. B. Vaidendavosi ožys, jautis, kurie puldinėdavo praeivius. 1912 m. čia rasta 10 plonų sidabrinių monetų. (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Beišino liekna - lapuočių ir spygliuočių medžių miškas, prie buv. Juozo Beišino ūkio. Plotas 2 ha.
  • Eibutiškė - žemės sklypas, pavadintas pagal savininkės pavardę, prie Barboros Vaitkienės ūkio. Plotas 5 ha.
  • Gaidinė - durpynas Purvėnų k., prie buv. Končiaus, Vaičiaus, J.Šidlausko ūkių. Anksčiau čia buvo kasamos durpes. Plotas 8 ha.
  • Naujakurių kaimas - taip vadinamos kelios sodybos Purvėnų kaime.
  • Pavieškelio žemė - žemės plotas, buvęs prie didžiausio tuo metu Purvėnų vieškelio, šalia Jono Ukanio ūkio. Plotas 8 ha.
  • Pažliūgis - buvusi pelkėta pieva prie Undžienės ūkio. Plotas apie 3 ha.
  • Pocienės genesys - keliukas nuo buv. kolūkio kontoros iki A.Kateivos ūkio. Ėjo Pocienės žemės, todėl taip ir pavadintas.
  • Papurvio pievos - pievos prie Purvo upelio, buv. A.Butkaus ūkyje. Plotas 3 ha.
  • Purvas - upelis Purvėnų kaime.
  • Purvėnų soda - vienoje linijoje išsidėsčiusios sodybos Purvėnų k. Čia buvo Lapkienės, Virkutienės, Šultės, Kimeklio, Ročiaus sodybos.
  • Purvo kalnelis - žemės plotas, prie Purvo upelio buv. A.Keršio ūkio. Plotas apie 1 ha.
  • Raganos kalnelis - kalvota žemė kaimo laukuose, 500 m į pietryčius nuo buvusios Juozo Undžiaus sodybos, 30x30 m dydžio. Buvo rastas žalvarinis kirvelis. Čia buvo kolūkio sodas.
  • Vietovė - kaime, iki Antrojo pasaulinio karo buvusioje J.Lapkaus žemėje, į pietus nuo Purvo upelio. Padavimai: Čia paskendo bažnyčia. Kasant toje vietoje duobæ, buvo rastas metalinis mėnulis (?), storų ąžuolo lentų.. Lauke, kuriame, pagal pasakojimus yra užkeikta bažnyčia, irgi randama senoviškų padargų. (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Šiultės smiltynas - taip vadinta buvusi Šiultės žemė prie kolūkio mechaninių dirbtuvių. Plotas 2 ha.
  • Žliūgė - mažo kanalo dydžio upelis Purvėnu k., prie buv. O.Ročienes ūkio.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilo iš Ašvos intako - Purvo upelio. Nurodomas padavimas, kad čia rastas metalinis mėnulis, storos ąžuolo lentos.[7]. Upelio Purvas hidronimas.

Kiti sraipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Kristina Varkalytė. „Džiuga" - apdovanojimo vertas vardas // Santarvė. - 2012. - Kov. 1. - Nr. 25
  2. ↑ Žemaičių prietelius. - 1932. - Nr. 6.
  3. ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
  4. ↑ Riauka Adomas. Įamžintas rezistentų atminimas // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 15. - Nr. 58. - P. 2.
  5. ↑ Purvėniškiai paminėjo kaimo 350-ies metų sukaktį // Santarvė. - 2011. - Rugpj. 9. - nr. 89. - P. 1, 7.
  6. ↑ Stonienė Zita. Tremties keliais. Tremtinių atsiminimai // Kraštotyrinis darbas Purvėnų bibliotekoje. - Purvėnai, 1991 m. Pasakojimą iš Juozo Šiultės 1999-10-19 užrašė Z. Stonienė.
  7. ↑ Purvėnų kaimas // Kraštotyrinis darbas Purvėnų bibliotekoje.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.252-255, 276; F. SA-3774, l. 633-634; F. SA-3910, l.10; F. 1295, ap.1, b. 1712 - 1869 m. Purvėnų kaimo planas.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 82.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedijas. - V., 1987. - T. III. - P. 473.
  • Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 221.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Purvėnai&oldid=46867“