Spurganai
| Spurganai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Tirkšlių seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56° 16' 0" š.pl., 22° 16' 0" r.il. | ||
| Altitudė: | 79 m. | ||
| Gyventojai: | 211 (2003 m.) | ||
SPURGANAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 7 km į pietvakarius nuo Mažeikių, prie Viešetės (Ventos intako). Per kaimą eina Mažeikių-Sedos kelias, šiaurinėje dalyje kelias į Geidžius, centrinėje - vieškelis į Žemalę. Per kaimą teka Gailėšis; prie jo yra Spurganų koplytėlė. Iš vakarų prieina Žalionės miškas. Vietiniai gyventojai kaimą neoficialiai skirto į dvi dalis: Spurganus ir Antruosius Spurganus.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 269, 1923 m. - 73 ūkiai, 407 gyv., 1959 m. - 295, 1970 m. - 278 gyv., 1972 m. - 109 ūkiai, 273 gyv., 1979 m. - 224, 1987 m. - 165, 2001 m. - 173 gyv. (98 vyr., 75 mot.).
- 1896 m. gimė 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis Antanas Ubavičius.
- 1899-04-07 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Bunkis;
- 1927-05-28 gimė gydytojas, medicinos mokslų daktaras Leonardas Gargasas;
- 1927-08-03 gimė kunigas Kostas Balsys.
- 1927-11-23 gimė poetė Sofija Šviesaitė.
- 1934-02-13 gimė tapytoja Joana Butkutė-Eitmontienė.
Adomo Domo Šverbos sodyboje yra tvorele aptvertas kryžius su pritvirtinta lentele, kurioje užrašas: „Čia 1954 m. rugpjūčio mėn. žuvo Zofija Klemenienė bei Julija ir Leonardas Biliauskai". Juozo Juškos sodyboje išlikusi 1825 metais statyta klėtis, o šalia jos - vienas seniausių rajone koplytstulpių[1].
Istorinės žinios
Spurganų kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės [2]. Kaimas minimas ir 1707 metais Tirkšlių bažnyčios gimimų metrikų 1705-1723 m. knygoje [3]. Vėliau minimas 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 7 dūmai (kiemai)[4]. Vėliau minimas 1770 m. [5]. Ant Viešetės kranto buvo Spurganų malūnas. Patvinusi upė išgriovė užtvanką.
1954 m. rugpjūčio 26 d. Spurganų k. KGB Mažeikių raj. sk. stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: Leonardas Bieliauskas (slapt. Jūra, g. 1928 m., grupės vadas), Julija Bieliauskienė (g. 1932 m.) ir Zofija Klemenienė (Jurgis, g. 1915 m.)[6].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Spurganų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.
- Gargasiškės ąžuolas - stambus ąžuolas prie Viešetės. Seniau čia gyveno Gargasas.
- Pievos
- Pusdaržis - rytinėje miško dalyje esantis kapas. Ši vieta apkasta grioviu.
- Viešetė - upė.
- Žalionė - miškas.
- Žvirzdino klevas - gana stambus medis, buv. Žvirzdino ūkyje.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kilęs nuo to, kad čia augo apyniai su vešliomis spurgomis, todėl ir pavadintas Spurganais.
Amenvardžio Spurgana daugiskaitinė forma.
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 115 - 121. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- ↑ Malūkas V. Vis mažėjančiuose Spurganuose tebešeimininkauja senbuviai // Santarvė. - 2008. - Vasario 7. - Nr. 16. - P. 6, 8.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49.
- ↑ p. 20
- ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 815.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. IV.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
- Spurganų k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1521. - 1 lap.