Archeologiniai akmenys
ARCHEOLOGINIAI AKMENYS.
Pagal 1988 m. birželio - liepos mėn. Mažeikių raj. dirbusios kultūros paveldo ekspertų komisijos žvalgymo ir katografavimo darbų aktą šie akmenys buvo pripažinti archeologijos paminklais: Geidžių mitologinis, vadinamas Trobele, Pirtele, Žibininkų dubeniuotasis, Purvėnų pėduotasis, Dapšių-Ruzgų žieduotasis, dar vadinamas Saulės ar dubeniuotoju. Kultūros paveldo inspekcija 1993 m. į laikiną apskaitą įtraukė Ketūnų, Renavo alkakmenius, 1994 m. ir Skuodikškių alkakmenį su lataku.
Užlieknės bažnyčioje švęstam vandeniui laikyti naudojamas dubeniuotasis akmuo, kuris yra rausvo stambiagrūdžio granito. Šis akmuo 57 cm skersmens, 44 cm aukščio, su dubeniu, kuris 25 cm skersmens ir 25 cm gylio. Pagal iškalimą dubuo buvęs seklesnis, bet vėliau pagilintas. Šis akmuo pargabentas iš senosios bažnyčios, kuri anksčiau yra buvusi prie Šventupio upelio.
Anksčiau rajone būta ir daugiau panašių akmenų. P. Šverebas nurodo, kad pagal Rimolių kaimo gyventojų pasakojimus didelis akmuo su 5 mažais dubenėliais gulėjęs netoli Rimolių piliakalnio esančioje lankoje. Vienas dubenėlis buvęs nuskeltas. Akmuo sunaikintas. Graniškių kapinaitėse akmeniniame paminkle iškalti du maži dubenėliai, kurių vienas 0,8 cm gylio ir 10 cm skersmens, o kitas - atitinkamai 0,5 ir 8 cm. Jame yra ir dar vienas 29 cm skersmens žiedas, panašus į Ruzgų akmens. Nurodoma, kad seniau Dapšių k. yra buvę trys akmenys su apskritimais. Visi trys akmenys buvo išdėstyti trikampiu, iš jų du išgabenti ir kažkur sunaudoti, o didysis atvežtas prie Ruzgų pašto. Manoma, kad Graniškių kaimo kapinaičių paminklui ir buvo panaudotas vienas iš tų išnykusių Dapšių k. akmenų.
Užlieknės bažnyčioje esantis dubeniuotasis akmuo švęstam vandeniui laikyti
Šaltiniai
- Šverebas P. Mažeikių rajono archeologiniai akmenys // Gimtinė. - 1995. - Nr. 2. - P. 7.
- Šverebas P., Vilkas A. Rajono istoriniai akmenys // Santarvė. - 1992. - Sausio 22. - Nr. 6.