Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Buknaiciu biblioteka.2012-07-17.JPG|160px]] | |||
'''[[Bknaičių biblioteka|BUKNAIČIŲ BIBLIOTEKA]]''', [[Biblioteka|Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos]] filialas. | |||
Lietuvos Nepriklausomybės metais Buknaičiuose buvo įkurtas laisvamaniškas knygynėlis. Jame iš pradžių buvo apie 100 įvairių leidinių. Juos skaitė 25 buknaitiškiai. Prieš karą A. Liutkaus sodyboje pradėjo veikti klubas-skaitykla. Po II pasaulinio karo klubas-skaitykla vėl įkurtas 1947 m. Jį lankė apie 30 skaitytojų, kurie daugiausiai skaitė periodiką. Veikė kilnojamoji bibliotekėlė. | |||
Biblioteka įkurta 1952 m. spalio 15 d. Fondą sudarė buvusio klubo-skaityklos fondas. Žinoma, kad 1956 m. bibliotekoje skaitė 178 skaitytojai, išduota 1515 vnt. literatūros. Pirmasis bibliotekos vedėjas Juozas Pučkorius buvo įpareigotas sudaryti katalogus, užvesti fondo apskaitos knygas. 1958 m. buvo 208, 1959 m. - 227, 1960 m. - 230 skaitytojų. 1998 m. biblioteka iškelta į kitas patalpas. | |||
Nuo 1995 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Buknaičių filiale dirba Valerija Beniušienė. 2010 m. bibliotekoje skaitė 113 skaitytojų. 2011 m. rudenį biblioteka perkelta į [[Buknaičių pagrindinė mokykla|buvusios mokyklos]] pastatą, įrengtas viešosios interneto prieigos taškas. | |||
------------ | |||
[[Vaizdas:Tautvaisas Povilas.jpg|thumb|right|160px|Povilas Tautvaišas]] | [[Vaizdas:Tautvaisas Povilas.jpg|thumb|right|160px|Povilas Tautvaišas]] | ||
'''[[Tautvaišas Povilas|TAUTVAIŠAS POVILAS]]''' (g. 1883-01-02 Alsių k., Žagarės vls., Šiaulių apskr. - m. 1957-05-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]; palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), gydytojas, teismo medicinos ekspertas ir patologas. | '''[[Tautvaišas Povilas|TAUTVAIŠAS POVILAS]]''' (g. 1883-01-02 Alsių k., Žagarės vls., Šiaulių apskr. - m. 1957-05-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]; palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), gydytojas, teismo medicinos ekspertas ir patologas. | ||
| 23 eilutė: | 32 eilutė: | ||
'''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | '''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | ||
------------- | ------------- | ||
22:39, 23 liepos 2012 versija
BUKNAIČIŲ BIBLIOTEKA, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas.
Lietuvos Nepriklausomybės metais Buknaičiuose buvo įkurtas laisvamaniškas knygynėlis. Jame iš pradžių buvo apie 100 įvairių leidinių. Juos skaitė 25 buknaitiškiai. Prieš karą A. Liutkaus sodyboje pradėjo veikti klubas-skaitykla. Po II pasaulinio karo klubas-skaitykla vėl įkurtas 1947 m. Jį lankė apie 30 skaitytojų, kurie daugiausiai skaitė periodiką. Veikė kilnojamoji bibliotekėlė.
Biblioteka įkurta 1952 m. spalio 15 d. Fondą sudarė buvusio klubo-skaityklos fondas. Žinoma, kad 1956 m. bibliotekoje skaitė 178 skaitytojai, išduota 1515 vnt. literatūros. Pirmasis bibliotekos vedėjas Juozas Pučkorius buvo įpareigotas sudaryti katalogus, užvesti fondo apskaitos knygas. 1958 m. buvo 208, 1959 m. - 227, 1960 m. - 230 skaitytojų. 1998 m. biblioteka iškelta į kitas patalpas.
Nuo 1995 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Buknaičių filiale dirba Valerija Beniušienė. 2010 m. bibliotekoje skaitė 113 skaitytojų. 2011 m. rudenį biblioteka perkelta į buvusios mokyklos pastatą, įrengtas viešosios interneto prieigos taškas.
TAUTVAIŠAS POVILAS (g. 1883-01-02 Alsių k., Žagarės vls., Šiaulių apskr. - m. 1957-05-12 Mažeikiuose; palaidotas Mažeikių kapinėse), gydytojas, teismo medicinos ekspertas ir patologas.
Gimė ūkininkų Barboros ir Jono Tautvaišų šeimoje, kurioje augo trys dukros ir penki sūnūs. Baigęs Mintaujos gimnaziją, 1904 m. įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1911 m. ir gavo bendrosios praktikos gydytojo diplomą. Baigęs mokslus grįžo į Lietuvą ir kurį laiką dirbo gydytoju Laižuvoje. Dirbdamas Laižuvoje susitiko ir 1913 m. vedė čia mokytojavusią Sofiją Petrauskaitę. Aktyviai veikė visuomeninimae gyvenime, 1913 m. buvo kratomas už lietuvišką veiklą Laižuvoje, 1915 m. Vilniuje dirbo Lietuvių draugijoje nuo karo nukentėjusiems šelpti, teikdamas medicinos pagalbą pabėgėliams ir kt. I pasaulinio karo metu mobilizuotas tarnavo gydytoju rusų kariuomenėje Padniestrėje. 1916 m. Bychovo mieste gimė sūnus Povilas. Pasibaigus karui, 1918-11-01 gydytojo šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Medemrodėje (Akmenės raj.) grafo N. Zubovo dvare. Akmenėje įsteigė privatų kabinetą ir ėmėsi gydytojo darbo.
JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ yra Juodeikių k., dešinėje Varduvos tvenkinio pusėje, 6,7 km nuo Varduvos upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.
Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.
PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra Plinkšių ir Šiliškės ežerai, Markijos, Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir Plinkšių pelkė (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.
Įsteigtas 2004 m. įgyvendinat ES Paukščių direktyvos reikalavimus bei siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (vapsvaėdžio ir pilkosios meletos) populiacijas. Visai šiai teritorijai yra suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusas, ji yra ekloginio tinklo „Natura" sudėtinė dalis.
„AUKSO PAUKŠTĖ", mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacija, įsteigta 1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) ir Pasaulio lietuvių daių šventės fondo.
Nominacija teikiama kiekvienų metų I ketvirtį nominuotų meno kolektyvų viešų koncertų metu laureatams kaip garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas ir 1000 Lt. premija meno kolektyvo vadovui. Nominacijas steigia ir skelbia LLKC. Jos skiriamos už reikšmingą, aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, projektų (respublikinių ar tarptautinių festivalių, konkursų, seminarų ir pan.) iniciavimą ir realizavimą, garso ir vaizdo įrašų leidybą ir pan.
SEDOS GATVĖ. Viena pirmųjų Mažeikių gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta Kapų gatve, kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link Mažeikių kapinių. Prasideda nuo Geležinkelio gatvės, kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į Žemaitijos gatvę, apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė P. Vileišio gatvelė, kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai.