Pilkoji meleta
Pilkoji meleta | |
---|---|
Pilkoji meleta (Picus canus) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Geniniai paukščiai Piciformes |
Šeima | Geniniai Picidae |
Gentis | Žaliosios meletos Picus |
Rūšis | Pilkoji meleta Picus canus |
|
PILKOJI MELETA (Picus canus), geninių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, dalinai sėsli rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai puvinio pažeistuose lapuočių medžiuose. Uoksus kalti pradeda balandžio pradžioje. Dažniausiai kasmet kala vis naują uoksą. Gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 6 – 7 baltus kiaušinius. Pakaitomis peri abu porelės nariai 17 – 18 parų. Uokse jaunikliai išbūna 24 – 25 dienas. Palikę uoksą jaunikliai dar apie savaitę grįžtą į jį nakvoti. Tėvai jauniklius globoja iki liepos pabaigos – rugpjūčio pradžios. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis ( dažniausiai – skruzdėmis, jų perais).
Biotopas
Veisimosi laikotarpiu aptinkama dažniausiai mišriuose lapuočių medynuose su eglių, pušų priemaiša. Apsigyvena pamiškėse, netoli kirtaviečių, aikščių, pievų, pelkių pakraščiuose
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 150 - 250 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Stebimas nežymus populiacijos gausėjimas. Kasmet rajone peri apie 30 porų.
Radimvietės
Peri Žalgirio, Dautarų, Felisbergo, Karaliaučiaus miškuose, Mažeikių miesto, Renavo, Plinkšių parkuose, stebima Sedos girioje, Purvių miške, Mažeikių parke.
Apsauga
Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.