Vapsvaėdis

Vapsvaėdis
Nuotraukos laikinai nėra
Vapsvaėdis (Pernis apivorus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vanaginiai paukščiai Accipitriformes
Šeima	Vanaginiai Accipitridae
Gentis	Vapsvaėdžiai Pernis
Rūšis	Vapsvaėdis Pernis apivorus Linnaeus 1758

VAPSVAĖDIS (Pernis apivorus), vanaginių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Lizdus dažniausiai krauna eglėse, mažiau beržuose netoli kirtaviečių, miško pievų, aukštapelkių, vandens telkinių. Lizdai gana nedideli, gerai užmaskuoti. Gūžta išklojama drebulių, juodalksnių, eglių šakelėmis. Į taip paruoštą gūžtą patelė beveik visada padeda 2, retai 3 baltus, gausiai išmargintus tamsiai rudomis dėmėmis kiaušinius. Kaip taisyklė, pirmas padėtas kiaušinis turi daugiau tamsaus pigmento nei antrasis. Patelė peri jau padėjusi pirmą kiaušinį, vidutiniškai 32 paras. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 35 – 37 dienų.

Pagrindinis maistas – vapsvų koriai su lervomis, rečiau minta žiogais, varlėmis, smulkiais paukščiais.

Biotopai

Gyvena dažniausiai brandžiuose, užmirkusiuose eglynuose. Retesni drebulynuose ar mišriuose medynuose. Lizdai aptinkami ne tik dideliuose miškų masyvuose, bet ir mažose giraitėse.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 150 - 400 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Aptinkamas beveik visuose didžiuosiuose miškų masyvuose, retesnis mažuose miškeliuose. Kasmet rajone peri 8 –10 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų, Felisbergo, Smiltynės, Žalgirio, Purvių miškuose, Sedos, Medaus giriose.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.