Vapsvaėdis
Vapsvaėdis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Vapsvaėdis (Pernis apivorus) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Vanaginiai paukščiai Accipitriformes |
Šeima | Vanaginiai Accipitridae |
Gentis | Vapsvaėdžiai Pernis |
Rūšis | Vapsvaėdis Pernis apivorus Linnaeus 1758 |
|
VAPSVAĖDIS (Pernis apivorus), vanaginių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Lizdus dažniausiai krauna eglėse, mažiau beržuose netoli kirtaviečių, miško pievų, aukštapelkių, vandens telkinių. Lizdai gana nedideli, gerai užmaskuoti. Gūžta išklojama drebulių, juodalksnių, eglių šakelėmis. Į taip paruoštą gūžtą patelė beveik visada padeda 2, retai 3 baltus, gausiai išmargintus tamsiai rudomis dėmėmis kiaušinius. Kaip taisyklė, pirmas padėtas kiaušinis turi daugiau tamsaus pigmento nei antrasis. Patelė peri jau padėjusi pirmą kiaušinį, vidutiniškai 32 paras. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 35 – 37 dienų.
Pagrindinis maistas – vapsvų koriai su lervomis, rečiau minta žiogais, varlėmis, smulkiais paukščiais.
Biotopai
Gyvena dažniausiai brandžiuose, užmirkusiuose eglynuose. Retesni drebulynuose ar mišriuose medynuose. Lizdai aptinkami ne tik dideliuose miškų masyvuose, bet ir mažose giraitėse.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 150 - 400 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Aptinkamas beveik visuose didžiuosiuose miškų masyvuose, retesnis mažuose miškeliuose. Kasmet rajone peri 8 –10 porų.
Radimvietės
Peri Dautarų, Felisbergo, Smiltynės, Žalgirio, Purvių miškuose, Sedos, Medaus giriose.
Apsauga
Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.