Juodeikiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Juodeikiai
Juodeikai.MKE.2006-05-17ize.jpg
AB „Mažeikių nafta" Juodeikių k.
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 2 (2001 m.)
Juodeikiai1.MKE.2009-07-05.jpg
Juodeikių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1945 m.

JUODEIKIAI, Didieji Juodeikiai, kaimas Židikų seniūnijoje. Tai dabartinė AB „Mažeikių nafta" ir Varduvos tvenkinio teritorija. Rytiniu pakraščiu eina kelias į Pikelius.

Juodeikių k. veikia AB Mažeikių nafta, termofikacinė elektrinė. Nuo 1996 m. veikia UAB „Pajaras" ant Varduvos pastatyta 820 kilovatų galingumo hidroelektrinė.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. Juodeikių dvare - 34, malūne - 5 gyv., 1923 m. kaime - 6 ūkiai, 88 gyv., 1973 m. - 40 kiemų, 2001 m. - 2 gyv. (Kazimieras ir Juozapa Budrikiai)

Juodeikių k. 1948-01-09 gimė pedagogas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas Algimantas Čepys.

Istorinės žinios

Juodeikių kaimas minimas 1589 ir 1598 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:343). Nuo 1621 iki 1667 metų kaip Skuodo valdos dalis priklausė Sapiegų giminei, kai Juodeikių palivarkas (dvaras) su Kuodžių, Ruzgų, Vaidotų kaimais už 30 000 lenkiškų auksinų buvo parduotas Žemaitijos bajorui Jonui Mališevskiui. Juodeikių kaimo gyventojai aprašyti 1667 metų gegužės 22 d. Skuodo valdų inventoriuje [1].

Kaime buvo pradinė mokykla (įkurta 1919 m. Didžiųjų Juodeikių dvare, buvusio malūno patalpose[2].), kurios vedėju iki 1926-10-01 buvo Mikas Biliūnas, nuo 1926-10-01 - Elena Opulskaitė [3], mokytoju 1926-1930 m. dirbo Jonas Balčiūnas, nuo 1941-09-01 - Jonas Lenkevičius. 1944 m. spalio 9 d. kaimą užėmė tarybinė armija, kuri vėliau išstūmė čia įsitvirtinusius vokiečių karius, ir įkūrė savo štabą pradinės mokyklos patalpose. Kadangi mokykla buvo užimta, 1944 m. lapkričio mėn. J. Lenkevičius ėmėsi iniciatyvos atkurti mokyklą Valterienės name. 1945 m. pradžioje čia mokėsi 10-15 vaikų. 1945 m. gegužės 1 d. buvo atgauta viena klasė, o nuo 1945 m. rugsėjo 1 d. mokykla vėl pradėjo veikti buvusioje vietoje. 1947 m. mokėsi 100 mokinių. 1949 m. gruodžio mėn. J. Lenkevičius buvo paskirtas Židikų valsč. švietimo skyriaus vedėju ir Sugaudžių keturklasės mokyklos mokytoju.

Kaime 1926 m. veikė malūnas, lentpjūvė. 1972 m. pradėjus statyti naftos perdirbimo gamyklą iš kaimo iškeldinti gyventojai, sunaikinti kultūros paveldo objektai, dalis kaimo atsidūrė Varduvos tvenkinyje.

Prie pat Varduvos tvenkinio, apie 0,9 km į pietryčius nuo gamyklos administracijos pastato yra kapinaitės, vadinamos Juodeikių kapeliais. Įrengtos kalvelėje, prie kelio į buv. Juodeikių malūną. Plotas 0,05 ha, perimetras 98 m. Paviršius iškasinėtas duobėmis, su nuolydžiu į pietryčius. Aplinkui kapines - nenaudojama žemė. Istorijos ir kultūros paminklų bei laidojimo žymių nėra. Buvo išlikusios vieno medinio kryžiaus liekanos. Iki 1912 m. buvo naudojamos kaip tikros kapinės. Iki 1944 m. jose nebebuvo laidojama, o 1945 m. buvo palaidotas paskutinis žmogus.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Juodeikių kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m. (čia pateikiama tų metų būklė):

  • Akmenų lanka - pieva Juodeikių kaimo pakraštyje, prie Varduvos. Aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 1 ha.
  • Alkūnė - krūmokšniais apaugusi pieva prie Varduvos. Plotas apie 1 ha. Pieva apjuosta Varduvos ir sudaro lyg alkūnę, dėl to taip ir pavadinta.
  • Ąžuolynas buvęs kairiajame Varduvos upės krante, ten, kur stovėjo Didžiųjų Juodeikių dvaras. Varduvos pakrantėje augo kelių hektarų ploto senas ąžuolynas. Buvo manoma, kad senojo tikėjimo laikais čia buvusi šventoji vieta. Ant Varduvos upės kairiojo kranto, prie kelio Pikeliai-Leckava, tarp kitų senų medžių vienoje upės kilpų žaliavo du seni, galingi ąžuolai, iš kurių vienas buvo vadinamas Katkevičiaus ąžuolu. Žmogaus krūtinės aukštyje jis buvo 6,2 m apimties, storomis ir plačiomis šakomis. Ant vienos šakos net būta aikštelės, kur, užlipæ laipteliais, sėdėdavo muzikantai, vėliau, pokario metais, įsitaisydavo sporto varžybų sekretoriatas. Po ažuolo šakomis buvo medinė šokių aikštelė. Padavimai: Baudžiavos laikais prie ąžuolo pririštus baudžiauninkus plakdavo rykštėmis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Bučių dvaro savininkas A.Svirtunas tarp senų dokumentų rado ąžuolo piešinį su užrašu „Dąb Chodkewicza w Judejkach”. Ąžuolas sunaikintas kartu su ąžuolynu, apie 1975 m. statant naftos perdirbimo gamyklą ir jos tvenkinį[4].
  • Daukantiškė - sodyba Juodeikių k., netoli Varduvos upės ir miškelio. Sudaro 3 pastatai.
  • Devynioliktas amžius - miškas kaimo šiaurėje. Augo eglės, drebulės, beržai, alksniai. Plotas apie 10 ha.
  • Eglynupis - upelis.
  • Ilgoji lanka - pieva Juodeikių k., prie Varduvos, tarp Akmenų ir Alkūnės lankų. Aplink apaugusi krūmokšniais. Plotas apie 0,5 ha. (žr. Žibininkai: Ilgoji lanka).
  • Kastinys - kelias nuo Juodeikių vieškelio per Kuodžių mišką iki malūno. Ilgis apie 2 km.
  • Liepto lankelė - pieva dešiniajame Varduvos krante, apaugusi nuo upės pusės krūmais. Plotas apie 3 ha.
  • Markutiškė - pieva dešiniajame Varduvos krante. Buvusi apaugusi krūmais,lazdynais ir ąžuolais. Plotas apie 2 ha.
  • Mikos pieva - pieva Juodeikių kaime, palei Varduvą už Juodeikių malūno, apaugusi medžiais ir krūmais. Plotas 0,5 ha.
  • Paukštakinė - pietinė kaimo dalis link Dapšių, palei Varduvą. Plotas 80 ha. Lanka ir kaimo dalis pavadintos dėl to, kad ten labai perėję kovai ir buvę pilna jų lizdų (žemaitiškai kinių).
  • Perkūnkalnis buvo kairiajame Varduvos krante, jos santakoje su Eglynupiu (dabar yra tapęs Varduvos tvenkinio pusiasaliu), 200 m į šiaurę nuo kelio į Dapšius atsišakojimo iš Bugenių–Pikelių kelio, į šiaurės rytus nuo Bugenių–Pikelių plento. Tai netaisyklingo keturkampio formos kalvelė, kurios pakraščiai apaugę lapuočiais, viršus lygus, buvęs arimas. Dydis 30 x 28 m, šlaitai pietvakarių, pietų ir pietryčių pusėje apie 15 m aukščio. Padavimai: Senovėje čia stovėjo bažnyčia, Perkūnas ją sudegino. Nuo to kilo ir kalno pavadinimas[5].
  • Plausto lankelė - pieva Juodeikių kaimo pietinėje dalyje, pavarduvyje. Apaugusi lazdynais, ievomis. Plotas apie 0,5 ha.
  • Salelė - sala Varduvos upėje, apie 25 m į pietus nuo Perkūnkalnio. Plotas 0,07 ha. Apaugusi krumais.
  • Svirtono kūdra - prie Juodeikių malūno užtvankos. Dugnas uždumblėjęs. Apaugusi krūmais, medžiais.
  • Svirtono miškas - yra į rytus nuo Varduvos link Kuodžių miško. Auga eglės, pušys,lapuočių nedaug. Plotas apie 30 ha. Pavadinta, kad vėjui pučiant medžių kamienai taip svirdavę, kad susidauždavę.
  • Šaltiniai - pelkynas nuo Juodeikių vieškelio į rytus. Plotas apie 3 ha. Apaugęs karklais, yra daug akmenu.
  • Tenio lanka - pieva dešiniajame Varduvos krante link Kuodžių. Nuo Varduvos kraštas apaugęs krūmais.
  • Želvio lanka - pieva Ruzgu ir Juodeikių kaimuose. Prieina prie Varduvos upės, apaugusi krūmais. Plotas 3-5 ha. Pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės, kuris ją valdė prieškaryje.

Etimologija

Seni žmonės pasakoja, kad ten gyveno dvarininkas. Jis išardavo laukus ir ilgainiui nusigyvenęs, jų nebeapsėdavo. Laukai ištisus metus juoduodavo. Iš to ir pavadinimas.

Užrašytas ir toks kaimo pavadinimo kilmės aiškinimas: Pasakojama, kad labai seniai čia buvęs dvaras, kurio ponia buvusi paralyžuota. Ji turėjusi mylimą beždžionę ir tarnus - juodukus. Tie tarnai nešiodavę tą ponią. Beždžionė krėsdavusi išdaigas už kurias nukentėdavę juodukai. Kartą, kai ponios nebuvo, jie sumanė beždžione nusikratyti. Žinodami, kad beždžionė mėgsta mėgdžioti, jie ėmė skustis. Ta pamačiusi pagriebė skustuvą skustis ir pasipjove. Ponia netekusi beždžionė įduko, kankino juoduosius tarnus ir po to po ąžuolu sudegino. Nuo tol kaimas ir vadinamas Juodeikias - pagal juodukus.

Juodeikiai - asmenvardžio Juodeikis daugiskaitinė forma.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 128.
  2. ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - T. 4. - P. 409.
  3. ↑ Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213-1214.
  4. ↑ V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. - V, 1998. - P. 166 - 167.
  5. ↑ V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. - V, 1998. - P. 166 - 167.

  • Didžiųjų Juodeikių dvaro žemės planas, 1914 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 185.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Juodeikiai&oldid=47347“