Šablonas:Šios savaitės straipsnis
TURGAUS AIKŠTĖ, buvusi aikštė Mažeikių mieste, dabartinių Mažeikių specialiosios mokyklos, jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.
1922 m. iš Stoties gatvės turgus perkeltas į turgaus aikštę Laižuvos gatvėje. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Ji buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.
Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetas Algimantas Mikuta.
MAŽEIKIŲ GABIJOS GIMNAZIJA, gimnazija Mažeikiuose.
1963 m. Vilniaus miesto statybos projektavimo institute buvo užsakytas mokyklos projektas, o 1965 m. jis paruoštas. Mokykla pastatyta 1970 metais ir tų pačių metų spalio 3d. ji pradėjo veikti kaip Mažeikių 2-oji vidurinė mokykla. Pirmaisiais mokslo metais buvo sukomplektuotos 25 klasės, kuriuose mokėsi 838 moksleiviai, o juos mokė 36 mokytojai. 1971/1972 m.m. mokėsi 1034 mokiniai, dirbo 42 mokytojai, 1973/1974 m.m. - 1400 ir 67, iš jų 38 su aukštuoju išsilavinimu. 1972 m. mokyklą baigė 31, 1973 m. - 26 abiturientai. 1982 m. mokytojo A.Poškaus iniciatyva įkurtas Kraštotyros muziejus, kuris vėliau perorganizuotas į Mokyklos istorijos muziejų (iniciatorius P.Barvydas).
MILIŲ (KRAKIŲ) BUNKERIS. Milių k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: Pranas Šiuipys, Albertas Švažas ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje Venta, kitoje – Ubagyno ir Maigų miškai. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, Krakių, Maigų ir Lėlaičių kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš Pakalupės kaimo.
1947 m. rugpjūčio mėn. A.Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė – ryšininkė. Jos dėka A.Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku A.Preibiu (slap. „Aušra”). A.Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė O.Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organziacijos štabą.
VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS, Mažeikių muziejaus padalinys Viekšnių mstl., Tilto g. 3. Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo Kazimieras Aleksandravičius perpirko savo sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.