Turgaus aikštė

Mažeikių turgavietė, 1927 m.

TURGAUS AIKŠTĖ, buvusi aikštė Mažeikių mieste, dabartinių Mažeikių specialiosios mokyklos, jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.

Aplink visą šią teritoriją ir pačioje aikštėje buvo prystatyta prekybininkų kioskelių, kuriuose to meto žmonės vadino „bagamazais" ir žydų „kromeliais". Turgus vykdavo kelis kartus per savaitę.

Istorija

1922 m. iš Stoties gatvės turgus perkeltas į turgaus aikštę Laižuvos gatvėje. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Tarukaryje turgūs vykdavo tris kartus per savaitę, jomarkas- kartą per mėnesį trečiadienį. Turgaus rinkliavą atlikdavo miesto seniūnas.

Turgaus aikštė buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Ūkininkai skųsdavosi, kad ji taip blogai išgrįsta, jog važiuodami į turgų jie sudaužo kiaušinius . Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.

Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetasAlgimantas Mikuta. Autorius aprašė tai, ką jis pats, dvylikametis berniukas, matė savo akimis.

Nuo 1928 m. gegužės 15 d. be esamų turgų pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais ir 12 prekymečių (jomarkų) buvo leidžiami dar 4 prekymečiai: sausio 7 d., gegužės 2 d., rugpjūčio po parcinkulio atlaidų rytoajsu dieną ir spalio mėn. po šv.Pranciškaus atlaidų rytojaus dieną. .