Milių bunkeris
MILIŲ (KRAKIŲ) BUNKERIS, pokario laisvės kovų dalyvių slėptuvė, esanti apie 1,5 km į rytus nuo Krakių gyvenvietės, miškelyje, dešiniajame Kutuvio krante.
Milių k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: Pranas Šiuipys, Albertas Švažas ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje Venta, kitoje – Ubagyno ir Maigų miškai. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, Krakių, Maigų ir Lėlaičių kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš Pakalupės kaimo.
1947 m. rugpjūčio mėn. A.Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė – ryšininkė. Jos dėka A.Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku A.Preibiu (slap. „Aušra”). A.Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė O.Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organziacijos štabą.
1956 m. tuometinės Pabaltijo karinės apygadros KGB prokurorai apklausė Viekšnių buvusį viršininką Loktianovą, MGB agentus Keršį, Čiužą, Antanavičių. Iš apklausos protokolų matyti, kad šiuos vyrus į būrį subūrė minėti agentai. Pirmieji buvo L.Jonuškis ir P.Šiuipys. 1947 m. vasarą prisijungė ir A.Švažas. Minėti prokurorai išsiaiškino, kad Dabikinėje susibūrusi antitarybinė organizacija ir LLA Žemaičių apygadros štabas veikė vadovaujami tarybinių saugumiečių.
1948 m. sausio 3 d. MGB agentas Stasys savo darbdaviams pranešė, kad Milių miške bunkeryje gyvena Alberto Švažo grupė, susidedanti iš trijų žmonių. Apskrities MGB davė Stasiui užduotį sausio 7 d. palikti bunkerį. Sausio 6 d. Stasys pasakė, kad eina aplankyti pažįstamos merginos ir daugiau į bunkerį negrįžo. 1948-01-07 organizuota MGB operacija. Į Milių kaimą atvyko Mažeikių apskrities MGB viršininko pavaduotojas Vasiljevas, 32-o šaulių pulko antro bataliono vadas – MGB kapitonas Semionovas, Viekšnių MGB viršininkas, kapitonas Loktionovas, 32-o šaulių pulko antro balatliono grandies vadas – MBG leitenantas Ceblocovas, komendantas – MBG jaunesnysis leitenantas Vasiliauskas, 32-o šaulių pulko antro bataliono MGB seržantas Volkovas ir penkiolika tarybinių kareivių. Bunkerio vietą Stasys žemėlapyje buvo seniai parodęs. Be to, į bunkerio vietą iš K.Butos sodybos vedė sniege paliktos pėdų žymės. Nuo bunkerio angos į miško gilumą buvo dar vienas sniege išmintas takelis. Dar su tamsa, apsigaubę maskuojančiais chalatais, enkavedistai apsupo miškelį. Laisvės gynėjai mėginę trauktis, bet supratę esą apsupti grižę atgal į žeminę. Kareiviai, priartėję prie bunkerio, pasiūlė pasiduoti gyviems. Iš bunkerio niekas neatsiliepė. Kareiviai pasiuntė iš artimiausios sodybos atsivarę Kazimierą Butą atkelti į bunkerį įėjimo angos dangtį. Jam šito padaryti nepavyko. Tada K.Butai buvo liepta iškapoti dangtį kirviu. Kai šis ėmėsi šio darbo, pro bunkerio ventiliacijos angą pasipylė šūviai. Per valandą laiko iš vienos ir kitos pusės paleidžiant po keletą šūvių kareiviams pavyko iškapoti angos dangtį. Vėl buvo pasiūlyta pasiduoti. Iš bunkerio nebuvo atsako. Tada kareiviai pro angą įmetė keletą granatų. Po kurio laiko į bunkerį vėl buvo pasiųstas K.Buta. Jam liepė bunkeryje esantiems žmonėms pasakyti, kad šie pasiduotų. Iš bunkerio išlindęs K.Buta rankose laikė sugedusį automatą. Jam ginklą įdavė bunkeryje esantys vyrai ir liepė pasakyti kareiviams, kad jie gyvi nepasiduos. Po 10-15 minučių iš bunkerio išlindo Leonas Jonuškis. Jis kareiviams pareiškė, kad likusieji du gyvi nepasiduos. Link bunkerio angos kareiviai metė grantą. Ši nepasiekusi angos sprogo ir sužeidė K.Butą į kojas ir kareivį Starbijevą. Šis buvęs sužeistas į galvą ir Lukošiaus arkliais skubiai nuvežtas į Mažeikius. Tada kareiviai į bunkerio angą vėl sumetė keletą granatų, paleido signalines raketas. Po pusvalandžio į bunkerį buvo pasiųstas kareivių sulaiytas Ignas Žulpa. Šiam pabandžius įlįsti į apgriautą bunkerį, iš ten pasipylė šūviai. Kareiviai matydami, kad jų mestos granatos pro bunkerio dangtį nepadaro žalos, kitoje bunkerio vietoje nukasė sniegą ir žemę. Kulkosvaidžiu bunkerio lubose prašaudė angą ir pro ją į vidų sumetė keletą granatų. Vis dėlto lįsti į bunkerį enkavedistai dar nerizikavę. Atsivarę apie 90-ties metų amžiaus senuką Adomą Šilainį – iš Amerikos grįžusį Krakių kaimo ūkininką ir privertę įlipti į slėptuvę.Tik tada iš apgriauto bunkerio buvo ištraukti dviejų vyrų lavonai. Tai buvo Albertas Švažas, Prano, g.1916 m., ir Pranas Šiuipys, Antano, g.1922 m. Žuvusiuosius čekistai sumetę į A.Virkučio roges ir išvežę į Viekšnius, kur kitą rytą jų kūnai buvę padrėbti prie tuometinio Viekšnių saugumo pastato. Viekšniškis fotografas Kinčinas užfiksavo šitą vaizdą. Po kelių parų juos užkasę atšlaitėje už Ventos (Pastauninke – netoli kryžkelės Viekšniai – Žibikai – Svirkančiai, apie 30-40 m nuo kelio pylimo). Vėliau žuvusiųjų tėvai gavę žinią, kad palaikus nakčia perlaidojo Leono ir Prano draugai. Kapas iki šiol nežinomas.
Kitą rytą po bunkerio šturmo prasidėję areštai. Buvo suimti žuvusiųjų partizanų ryšininkai – Viekšnių valsčiaus tarnautojai Juozas ir Ona Virkučiai, gyvenę prie kelio šalia Milių kapinaičių, areštuoti L.Jonuškio, pasidavusio čekistams, broliai Jonas ir Pranas, Jonas Silkinis ir Jonas Balvočius dešimčiai metų ištremti į Sibirą.
1999-08-14 liaudies kovotojų žuvimo vietoje pastatytas nedidelis ąžuolinis kryžius, prikalta lentelė su žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Tą pačią dieną šiems rezistentams Viekšnių bažnyčioje buvo aukojamos Šv.Mišios, o Lėlaičiuose, jų gimtinėje, pastatytas ir pašventintas kryžius.
2005 m. spalio 28 d. prie Mažeikių-Viekšnių plento, pamiškėje, pastatytas Vyčio kryžiaus formos stulpas, ant kurio užrašas: „Šiame miške 1948-01-07 žuvo Žemaičių apygardos partizanai - „Alkos" rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas - Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m." Paminklas pastatytas Mažeikių „Sąjūdžio" bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos iniciatyva. Projektą finansavo Mažeikių raj. savivaldybė. 2005 m. lapkričio 26 d. paminklas pašventintas (pašventino Viekšnių bažnyčios kunigas Romualdas Žiulpa). Viekšnių bažnyčioje klebonas kanauninkas Vincentas Gauronskis aukojo šventąsias mišias Milių k. žuvusiems partizanamas Žemaičių apygardos „Alkas" rinktinės grupės vadui Albertui Švažui ir to paties būrio kovotojui Pranui Šiuipiui. Žuvusiųjų palaikai perlaidoti senosiose Viekšnių kapinėse. Prie paminklo giedojo bei partizanų dainas dainavo Mažeikių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis", partizanų atminimui skirtas eiles skaitė poetė Sofija Šviesaitė. Darniomis šūvių salvėmis partizanus pagerbė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Iškilmingame renginyje dalyvavo P.Šiuipio sesuo iš Palangos Ona Perminienė, partizano A.Švažo brolio vaikai viekšniškai Apolinaras Švažas ir Gražina Končienė, Viekšnių vidurinės mokyklos jaunieji šauliai ir ateitinkai.
2010 m. pavasarį ir vasarą Mažeikių šaulių kuopos vado Prano Trakinio iniciatyva vyko Milių bunkerio atstatymo darbai. 2010-08-20 Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius partizanus. Mišias aukojo bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas ir Žemaitijos šaulių kapelionas kunigas Saulius Bytautas. Tą pačią dieną pašventinti atkurta pokariu buvusi partizanų slėptuvė - bunkeris ir paminklinis akmuo šioje vietoje žuvusiems partizanams atminti. Slėptuvės atidarymo bei paminklinio akmens šventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Antanas Plieskis, Klaipėdos jūrų šaulių rinktinės vadas Virginijus Valančiauskas su savo komanda, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių rinktinės vadas Vaclovas Ringys, kiti šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai, kai kurių mokyklų vadovai. Prie paminklinio akmens šaulių priesaiką davė du nauji nariai - Vytautas Gedvilas ir Vygintas Ligeikis. Susirinkusiems buvo surengtas inscenizuotas vaidinimas, giedojo tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis", susirinkusieji buvo vaišinami šaulių koše.
Šaltiniai
- Lietuvos Ypatingasis archyvas: F. K-1, ap.3, b.1285, b.1297, l.2, b.1298; ap.15, b.1823, l.69(57), b.1861, l.19; b.13526/3.
- A.Virkučio pasakojimas, kurį 1992 m. užrašė P.Šverbas.
- Šimanauskienė I. Šūviai Undžienės sodyboje // Santarvė. - 1990. - Liepos 21.
- Misius K. Stalinistinės represijos ir kovos už Lietuvos laisvę. – Mokslinė konferencija “Mažeikių praeitis ir perspektyvos” (Pranešimai). - Mažeikiai, 1996. - P.121-123 (rankraštis).
- Degutis A. Ką šlama Maigų miškas // Santarvė. - 1997. - Nr.136.
- Andriulis M. Tragedija Kurmaičių ir Troškučių kaimuose // Būdas žemaičių. - 1998. - Nr.37.
- Muturas A. Dar kartą apie tragediją Purvėnų kaime // Santarvė. - 1998. - Nr.67.
- Riauka A. Žuvo nepaklusę prievartai // Santarvė. – 1998. - Nr.92.
- Andriulis M. /Muturas A./ Klastos ir išdavysčių pėdsakai // Vienybė. - 1998. Birželio 25.
- Riauka A. Paskutinis Viekšnių valsčiaus rezistentas // Būdas žemaičių. - 1999. - Nr.22.
- Muturas A. Tragedija Maigų miške // Būdas žemaičių. - 1999. - Nr.58.
- Riauka A. Kryžius – rezistento gimtinėje // Santarvė. – 1999. - Nr.96.
- Muturas A. Žuvo už laisvę // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr.51.
- Eidimtienė M. Pažymėta partizanų žūties vieta // Būdas žemaičių. - 2005. - Nr. 124.
- Plastinina B. Pagerbtas partizanų atminimas // Santarvė. - 2005. - Nr. 138.
- Malūkas V. Krakiuose atstatytas partizanų bunkeris // Santarvė. - 2010. - Rugpjūčio 24. - Nr. 94. - P. 2, 7.
- Abelkienė G. Įamžintas kovotojų už laisvę atminimas // Būdas žemaičių. - 2010. - Rugpjūčio 27. - Nr. 65. - P. 3, 9.
- Ruginis A. Paminėtos partizanų žūties metinės // Būdas žemaičių. - 2013. - Sausio 11. - Nr. 3. - P. 2, 10.
- Vytautas Malūkas. Mažeikių šauliai mažeikiškius pakvietė prie partizanų bunkerio // Santarvė. - 2016. - Rugpj. 25. - Nr. 95. - P. 4.