Miliai

Miliai
Stogastulpis Milių k.
Informacija
Seniūnija:	Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės:	56º16'0" š.pl. ir 22º25'0" r.il.
Altitudė:	77 m
Plotas:	957,9 ha
Gyventojai:	33 (2001 m.)

Plačialapio šaukščio plantacija Milių k.

Milių kapeliai

MILIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Viekšnių.

Teritorijos aprašymas

Teritorijos plotas 799 ha. Bendras kaimo sienų ilgis 14,1 km. Šiaurėje ribojasi su Maigų k. (sienos ilgis 2,6 km) ir valstybiniu mišku (1,4 km), pietuose – su Ventos upe (4,0 km), rytuose – su Viekšnių miestelio žemėmis (3,6 km), vakaruose – su Krakių k. (2,5 km). Atstumas tarp toliausiai nutolusio šiaurės ir pietų taško – 3, 6 km, tarp rytų ir vakarų – 3, 8 km.

Pietiniu pakraščiu teka Venta (ilgis kaime 4,0 km, plotis 30-40 m; ties Kutuvio santaka yra 0,3 ha sala). Vakaruose, Krakių k. pasieniu, į Ventą iš Maigų ežero teka Kutuvis (4,7 km, iš jų 3,6 km yra kaimo teritorijoje; įteka 214,5 km nuo žiočių), rytuose – Mišeikis (ilgis kaime 4,6 km; įteka 216,9 km nuo žiočių.

Pietiniu pakraščiu eina Mažeikių-Viekšnių vieškelis (ilgis kaime 3,9 km, belikę 2,3 km), nuo jo atšaka (0,65 km) į Mažeikių-Šiaulių plentą, kuris eina centrine Milių kaimo dalimi (ilgis 3,6 km). Per kaimą eina Maigų kelias. 1966 m. buvo 53, 1976 m. – 18, 1984 m. – 5 sodybos. Prie Mažeikių-Viekšnių vieškelio, apie 0,5 km į vakarus nuo buv. karvidės, yra Milių kapeliai, apie 2 km nuo jų į pietryčius – Milių kapinynas. Seniau kaime buvo pilkapiai, molio telkinys.

Istorinės žinios

Literatūriniuose šaltiniuose nuorodoma, kad 1626 m. Viekšnių bažnyčiai dovanotas Milių kaimas. Tai seniausi rašytiniai duomenys, kuruose minimas kaimas. Vėliau Milių kaimas (sioło Mile) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodytos 3 valstiečių pavardės. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 15-21. Iš viso kaimas turėjo 12 margų 10 prentų. Be to buvo 2 valakų tuščias užusienis (užežis), už kurį moka 3 kapas. Kaime apgyventų žemių yra ½ valako. Priimtos geresnės 1/3 valako, blogesnės 1 valakas. Mokesčio prievolė už apgyventą valaką 3.56 kapos, už priimtos geresnės 3 kapos, blogesnės 2.20 kapų. Susidaro suma 5.38 kapos. Tuščių valakų yra 11 1/6 be priedų ir užežių (užusienių). 1728 m. iventoriuje taip pat nurodytos 3 gyventojų pavardės, dvi iš jų naujos. Galbūt jie čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 45 zlotai nuo viso kaimo.

1765 01 14 Viekšnių seniūnijos žydų registre nurodyta, kad Milių kaime gyvena žydas Jankelis Jeralovičius su žmona Chaja, sūnumis Habrašu ir Hiršu, dukterimi Mere bei su savo senu tėvu. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 7 ūkiai, kurie moka 305 činšo mokestį, 3 šeštokus. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 7 vežimus), atidrbti 20 dienų. 1789 m. jau buvo 9 ūkiai, visas kaimas moka 577 zlotų ir 15 grašių mokestį. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Milių kaimas priklauso Paventės vaitystei.

1844 m. Milių kaimo pavadinimas nurodytas žemės matininko J.Noreikos sudarytame Viekšnių klebonijos žemės plane. Viekšnių dvaro žemės apskaitos duomenimis, visas Milių kaimo plotas 1856 m. buvo 293,33 dešimtinės, iš jų ariamosios žemės 94,34, dirvonų 0,25, pievų 51,70, ganyklų 128,71, sodybinės 10,77, kelių 3,79, smėlynų 1,57, upių 0,49, griovių 0,30, kitų 1,41 deš.

Sprendžiant iš dokumentų, iki XIX a. vid. didesnioji kaimo žemių dalis priklausė Krakių ir Maigų kaimams. Per 1861 m. liustraciją Milių k. atiteko nemažas žemės plotas – teritorija išaugo iki 648,25 deš. 1858 m. sudarytas Milių palivarkas, priklausęs Viekšnių klebonijai (kolektyvizacijos metais prijungtas prie „Lenino keliu” kolūkio. 1870 m. Kauno liustracinės komisijos sudarytame Milių kaimo plane nurodyti 42 ūkiai. Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija, susidedanti iš Žemės ūkio ministerijos inspektoriaus J.Petraičio, Mažeikių apskr. mokesčių inspektoriaus S.Gasiūno, tarybos atstovo V.Lupeikos, agronomo J.Purvinio, sekretoriaus A.Kiudulo, 1928-03-07 patvirtino Milių k. išrūšiuotos žemės protokolą. Pagal jį visas kaimo plotas buvo 694,73 ha, iš jų ariamosios žemės 479,23, pievų 78,75, ganyklų 106,95, miškų 29,80 ha. Buvo 41 ūkis, iš jų 3 turėjo virš 31 ha žemės. Be to, 32,78 ha žemės priklausė Viekšnių klebonijai. 1939 m. Milių I k. buvo 305,62, Milių k. II – 389,11 ha žemės. Oficialiai iki 1944? m. Milių k. buvo suskirstytas į 2 kaimus: Milių I ir Milių II k.

1932-36 m. abiejuose kaimuose buvo pieno nugriebimo punktai. Seniau Milių k., prie vieškelio už kapinaičių, buvo karčema (smūklė), 1931-05-30 – 1943? m. veikė Milių jaunųjų ūkininkų ratelis, 1936 m. – jaunalietuvių skyrius (vad. Simfarijonas Žylė), 1930-1942 m. – Milių mašinų naudojimo ratelis. 1937 m. Šarkis kaime pastatė didelę plytinę, kurioje buvo gaminamos plytos. 1948-12-08 Milių k. įkurtas „Lenino keliu" kolūkis, 1950-1971 m. buvo sustambinto to paties pavadinimo kolūkio antroji brigada, 1946-1957 m. čia veikė Milių klubas skaitykla. Kolūkio laikais čia buvo Milių karvidžių kompleksas, pašarų daržinė, daržininkystės laukai.

Gyventojai

1866 m. Milių kaime buvo 223 (97 vyrai, 126 moterys), 1902 m. – 262, 1923 m. – 266 (42 kiemai), 1959 m. – 228, 1979 m. – 37 (16 vyrų, 21 moteris) gyventojai. 1942-05-27 visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo duomenimis, Milių kaime buvo 49 ūkiai ir 246 gyventojai (124 vyrai ir 122 moterys), iš jų 56 beraščiai, 53 mokėjo skaityti arba rašyti, 32 baigę mokyklą, 29 lanko ir 44 lankė mokyklą. Milių kaimo gyventojus surašė Ona Virkutytė.

• XIX-XX a. gyveno knygnešys Antanas Virkutis.
• 1864-11-09 Milių k. gimė pirmasis Mažeikių fotografas Jonas Motuzas.
• 1954-06-23 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas Rimantas Gramas.

Etimologija

Miliai - asmenvardžio Milius daugiskaitinė forma.

Kiti straipsniai

• Milių kapinės

Literatūra

• Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 24 - 25. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

• Lietuvos valst. archyvas: F.825, ap.1, b.13, l.147-151; F.1250, ap.6, b.338, l.7-8; F.1592, ap.1, b.35, l.87, 121.
• Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.249 (1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius), l.272 (1665 m. Viekšnių seniūnijos inventorius); F. SA-14525, l.157 (1728 07 06 Viekšnių seniūnijos inventorius); F. SA-3774, l.631 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius); F. SA-3910, l.7 (1775 07 24 Viekšnių seniūnijos inventorius); F. SA-4048, l.17 (1789 m. Viekšnių seniūnijos inventorius); F. SA-3725, l.139 (1765 01 14 Viekšnių seniūnijos žydų registras); F. 696, ap.2, b.1141, l.5-6; F.1295, ap.1, b.1695.
• Valst. istorijos archyvo Kauno filialas: F. U-62, ap.9, b.73, l.22-23; b.74, l.97-98; b.115, l.227-228; F. U-66, ap.6, b.391, l.1.
• Milių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1695. - 1 lap.
• Milių k. planas // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 5,. b. 1817.
• Milių k. planas, 1868 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 201.
• Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovenskoij guberniji. - Kovno, 1872. - P. 94.
• Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. - Warszawa, 1885. - T. VI. - P. 421.
• Spisok naselionnych mest Kovenskoij guberniji. - Kovna, 1892. - P. 158.
• Alfavitnyij spisok naselionnych mest Kovenskoij guberniji. - Kovna, 1903. - P. 409.
• Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - Kaunas, 1925. - P. 151.
• Įrengė kaimo plytinę // Vakarai, 1937. - Nr.260.
• Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (iš 1882-1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - Kaunas, 1938. P. 41.
• Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. - V., 1959. P. 244, 817.
• Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. - V. T. II. - P. 185.
• MLTE. - Vilnius, 1968. - T. II. - P. 596.