Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Laizuvos gatve.Turgaviete.MKE.jpg|thumb|right|160px|Mažeikių turgavietė]]
'''[[Turgaus aikštė|TURGAUS AIKŠTĖ]]''', buvusi aikštė [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, dabartinių [[Mažeikių specialioji mokykla|Mažeikių specialiosios mokyklos]], jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.
1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvėje]]. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Ji buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta [[Mažeikių specialioji mokykla|Mažeikių mokykla-internatas]], o greta įrengtas sporto stadionas.
Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetas Algimantas Mikuta.
-----------
[[Vaizdas:Gabijos gimnazija1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Gabijos gimnazija]]
[[Vaizdas:Gabijos gimnazija1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Gabijos gimnazija]]
'''[[Gabijos gimnazija|MAŽEIKIŲ GABIJOS GIMNAZIJA]]''', gimnazija [[Mažeikiai|Mažeikiuose]].
'''[[Gabijos gimnazija|MAŽEIKIŲ GABIJOS GIMNAZIJA]]''', gimnazija [[Mažeikiai|Mažeikiuose]].
16 eilutė: 23 eilutė:
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimieras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]]. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas [[Aleksandravičius Juozas|Juozas Aleksandravičius]] surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.
Muziejus įkurtas mediniame pastate (past. XVIII a. vid. rabino Abo Jofės), kurį 1859 m. nusipirko provizorius Teodoras fon Geldneris. Šiame pastate jis 1860 m. liepos 30 (17) d. atidarė miestelio vaistinę. 1883 m. iš jo [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimieras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]]. Čia nuolat lankydavosi daktaras J. Biržiška bei kiti Viekšnių intelegentai. Paskutinis vaistinės savininkas [[Aleksandravičius Juozas|Juozas Aleksandravičius]] surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Šie eksponatai sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. 1995 m. pastatas restauruotas, atidaryta nuolatinė vaistinės muziejaus ekspozicija.
----------------
----------------
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]]
'''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.
1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose.
Tėvas - [[Panceržinskis Valerijonas|Valerijonas Panceržinskis]], [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvaro]] dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas.
----------------------