Grauminalės miškas

Grauminalės miškas
Seniūnija (-os): Sedos seniūnija Plotas: 545 ha

GRAUMINALĖS MIŠKAS, Grauminalio miškas, Grauminalė yra Mažeikių rajono pakraštyje. Kartu su pelke užima 545 ha (9 kvartalai). Biologiniu požiūriu nuodugniau tyrinėtas pelkėtas 20 kvartalas ir apie jį esantys 16–19, 21, 22 medynų kvartalai. Aptiktų gamtinių vertybių prasme ir biologinės įvairovės požiūriu, ši gamtinė teritorija yra labai vertinga ir saugotina.

Medynai gana įvairūs, susiformavusios apydrėgnės ir drėgnos augavietės. Miške yra senų eglynų, kurie dabar kertami plynai. 16, 17 ir 20 kvartalų vakariniuose sklypuose vyrauja lapuotynai. Vietomis čia kelią pastoja ievų, drebulių, baltalksnių, gluosnių tankūs bruzgynai. Tačiau išlikę seni eglynai yra prieglobstis įvairiausioms augalijos bendrijoms, turtingoms paparčių, pataisų, samanų, plačialapių ir kitų miško žolinių augalų rūšių.

Žemapelkė, esanti 20 kvartale, vilnija aukštais žoliniais augalais, daugiausia grynais nendrių, balinio asiūklio, viksvų, pelkinio sūdro sąžalynais. Pelkėje vandenyje gausu paprastojo skendenio, plūdenų, o aplink ją auga didžiosios dilgėlės, lendrūnai, kurie rodo teršimą. Dalis pelkės iškasinėta taisyklingais stačiakampiais plotais, tarp kurių yra durpių sankasos. Ant jų palypėję berželiai ir įvairiausi durpingų miškų augalai. Čia labai gausios kriaušlapės. Aplinkiniame miške ir ant sankasų auga alpinė kūlingė, aukštoji ir raudonoji gegūnės, ploteliais įvairios viksvos, vikšriai, miškinis snaputis, rusvoji lizduolė, katuogės, pakalnutės. Vietomis gausi orchidėja – aukštoji gegūnė. Kvartalų pavienis augalas – žalsvažiedė blandis.

Grauminalės miške ir jo apylinkėse aptiktos 66 trumpasparnių vabalų rūšys. Entomofaunos įvairovės rodiklis čia labai aukštas, nes didelė biotopų įvairovė, gamta mažai pažeista. Grauminalėje gyvena ir veisiasi labai būdingos atviroms žemapelkėms vabzdžių rūšys. Čia labai dažni ir gausūs Lathrobium, Tachyporus, Atheta, Stenus genčių trumpasparniai vabalai. Neretos ir higrofilinės žygių rūšys, dažnai aptinkamos dusios, kūdravabaliai, prūdvabaliai, lapgraužiai, liūnvabaliai. Be abejonės, tarp tokios gausybės vabzdžių pasitaikė aptikti ir labai retų bei saugomų rūšių.

Dieninių drugių aptikta 31 rūšis. Iš retesnių paminėtinas rudasis satyriukas, kuris yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai pat gyvena retos žemapelkėms ir šlapiems krūmynams būdingiausios rūšys – baltajuostis melsvys bei viksvinukas.

Pelkėtame ir miškingame ekotope gyvena 8 varliagyvių ir 2 roplių rūšys. Herpetologiniu požiūriu – tai vertingiausia teritorija visame Mažeikių rajone. Čia aptikta į Raudonąją knygą įrašyta nendrinė rupūžė. Kanaluose, bebravietėse, akivaruose, praplaišose šliopsi visos trys žaliųjų varlių rūšys. Ypač verta dėmesio Lietuvoje reta ežerinė varlė (pagauti 4 individai). Tai didžiausias šalies varliagyvis. Labai dažnas ir po teritoriją išplitęs gyvavedis driežas, užmirkusių vietų gyventojas. Pelkėje šliaužioja gyvatė marguolė, kitaip dar vadinama paprastąja angimi.

Bene įdomiausia Grauminalė yra paukščių gausumo ir įvairovės požiūriu. Iš viso šioje natūralioje gamtinėje teritorijoje stebėtos 126 paukščių rūšys, iš kurių 99 peri. Grauminalė yra svarbi ne tik perintiems, bet ir migruojantiems ar net poilsiaujantiems sparnuočiams. Miškuose, apypelkiuose ir pelkėje aptikta 19 paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Tai pilkoji antis, šaukštasnapė antis, didysis dančiasnapis, gaidukas, juodasis gandras, gervė, griciukas, griežlė, rudakaklis kragas, didžioji kuolinga, pievinė lingė, plėšrioji medšarkė, žalioji meleta, balinė pelėda, putpelė, startsakalis, švygžda, tetervinas ir raudonkojis tulikas. Nuosekliausi ornitologiniai tyrimai atlikti 16–23 kvartaluose. Vertingiausias yra 85 ha 20 kvartalas, kur telkšo labai drėgna tarpinio ir žemutinio tipo pelkė su daugybe atvirų viksvynų plotų, tarp kurių sublizga ežerėliai ir akivarai. Sankasomis padalytos pelkės atskiruose plotuose susiformavo savita ornitofauna, kurią sudaro geltonosios kielės, pieviniai ir miškiniai kalviukai, žiogeliai, vieversiai, griežlės, perkūno oželiai, bei kiti, tokiems biotopams būdingi, sparnuočiai. Sausesnėse ar itin kupstuotose vietose vyksta tetervinų tuoktuvės. Apypelkio miškuose nuolatos gyvena mišriųjų miškų sparnuočiai: juodieji ir giesmininkai strazdai, didieji geniai, žaliosios pečialindos, juodgalvės devynbalsės, karietaitės, peri suopis, paukštvanagis.

Šioje teritorijoje žinoma 31 žinduolių rūšis. Retoki, į Raudonąją knygą įrašyti baltasis kiškis ir ūdra. 20 kvartalo 8 sklype pagautas pievinis pelėnas, matytas vandeninis pelėnas bei ondatra. Aptiktos abi kiaunių rūšys – akmeninė ir miškinė. Į pelkę užsuka vilkai, gal jų čia ir gyvena.

Apypelkio aukštažolėse pievose daug maisto randa kanopiniai žvėrys – šernai, taurieji elniai, stirnos, briedžiai.

Saugomos rūšys

• Statusis atgiris. Auga sankasos ir žemapelkės riboje, 20 kvartalo 8 sklypo viduryje, tiktai 25x20 cm plotelyje. Svarbu nekeisti aplinkos, nekirsti medžių, nes tai ūksminė rūšis.
• Baltijinė gegūnė. Pavieniui ir mažomis grupėmis auga 17, 19, 20 kvartalų pakraščiuose ir miško pakraščių pievose. Gali želti ir kituose kvartaluose. Augavietėse reikėtų nuolat retinti krūmus, atnaujinti miškų aikšteles, nenaikinti pievų.
• Žalsvažiedė blandis. Rasta 20 kvartale dviejose vietose, prie keliuko į mišką iš pietinės pusės ir 8 kvartale ant durpių sankasos, tarp berželių ir karklų. Reikėtų radvietėse retinti krūmus.
• Raktažolė pelenėlė. Auga pavieniui 19 ir 21 kvartalų sklypuose, miškus sausinančių kanalų šlaituose ir aplinkinėse atvirose vietose.
• Dėmėtoji gegūnė. Negausi 20 kvartalo 10 sklype. Radviečių gali būti ir daugiau. Labai reta.
• Nendrinė rupūžė. Yra tinkamos, saugios ir nusistovėjusios nerštavietės. Dažnoka ir gausoka.
• Didysis baublys. Girdėtas 20 kvartalo 25 sklype – bebravietės nendryne. Manoma, kad jis čia peri nuolatos.
• Juodasis gandras. Neperi net ir miškingoje teritorijoje. Atskrenda tik maitintis.
• Šaukštasnapė antis. Neperi. 1 patinėlis kartą stebėtas atvirame vandens plote.
• Pilkoji antis. Neperi. Matytas 1 paukštis mišriame didžiųjų ančių ir dryžgalvių kryklių pulkelyje 20 kvartalo 8 sklypo akivaruose.
• Didysis dančiasnapis. Neperi, užskrenda traukdamas arba laikosi šėrimosi laikotarpiu 20 kvartalo 8 sklypo ežeriuke.
• Gaidukas. Apsistoja tiktai migruodamas. Paukščiai stebimi 20 kvartalo 15 sklype.
• Gervė. Peri 2 poros: viena – 20 kvartalo sunkiai įžengiamame 14 sklype, kita – 20 kvartalo 7 sklypo šiaurrytinėje dalyje.
• Griežlė. Įvairiuose 20 ir 22 kvartalo sklypuose buvo girdėti 4 griežlių balsai.
• Rudakaklis kragas. Neperi. Pavieniai paukščiai apsistoja poilsiui.
• Didžioji kuolinga. Stebėta pora. Vėliau paukščių nepastebėta. Manoma, kad kuolingos nesėkmingai perėjo 20 kvartalo 8 arba 15 sklypuose.
• Pievinė lingė. Stebėti medžiojantys patinas ir patelė, o vėliau kranklius vaikanti patelė. Tikslesnių duomenų apie perėjimą trūksta.
• Žalioji meleta. Perėjimo metu nerimaujanti pora buvo stebima 18 kvartalo 15–16 sklypuose. Uoksas nerastas.
• Putpelė. 1 paukščio balsas girdėtas sausoje 20 kvartalo 8 sklypo pietvakarinėje dalyje. Tikėtina, kad putpelė čia ir perėjo, kadangi laikėsi tipiškame biotope.
• Švygžda. 1 paukščio balsas girdėtas 20 kvartalo 8 sklypo centrinėje dalyje. Sąlygos perėti tinkamos.
• Tetervinas. 20 kvartale matyti suaugę paukščiai ar skraidantys jaunikliai. Būrelio gausumas – apie 10–15 suaugusių paukščių.
• Raudonkojis tulikas. 20 kvartalo 8 sklype gynė lizdinę teritoriją nuo varninių paukščių. Deja, lankantis toje vietoje vėliau, paukščių neteko matyti.
• Startsakalis, balinė pelėda ir plėšrioji medšarkė. Stebimi atsitiktinai po vieną ar kelis individus, todėl teigti, kad jie čia gyvena, kol kas negalima. Dažniausiai jie stebėti traukiantys.
• Baltasis kiškis. 1 žvėrelis pabaidytas iš 22 kvartalo 28 sklypo. Be abejo, baltųjų kiškių čia turėtų būti daug daugiau.
• Ūdra. Aptikti žvėrelio pėdsakai 20 kvartalo kanaluose, prie bebraviečių. Sunku pasakyti, ar tai praeivių ar nuolat gyvenančių ūdrų žymės.

Apsaugos statusas

Siūloma teritoriją įteisinti botaniniu–zoologiniu draustiniu. Atvirų žemapelkių tiek Mažeikių rajone, tiek visoje Lietuvoje yra mažai. Norint išsaugoti Grauminalės pelkę, būtina palaikyti nusistovėjusį hidrologinį režimą. Ūkininkaujant miške nepažeisti susiformavusių gyvūnijos bendrijų. Senus eglynus reikėtų kirsti ne plynai, bet atrankos būdu. Mat čia prieglobstį randa 4 saugomos ir daug saugotinų augalų rūšių ir jų bendrijų, 8 paukščių ir 1 žinduolių rūšis, kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 106-110. ISBN 9986-767-02-1.