Didysis baublys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Didysis baublys
Didysis baublys.2015-04-08.jpg
Didysis baublys (Botaurus stellaris)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Gandriniai paukščiai
Ciconiiformes
Šeima Garniniai
Ardeidae
Gentis Tikrieji baubliai
Botaurus
Rūšis Didysis baublys
Botaurus stellaris
(Linnaeus, 1758)

DIDYSIS BAUBLYS (Botaurus stellaris), garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas. Nuo žiočių kampo eina tamsiai ruda juostelė. Nugaros ir pečių plunksnos išmargintos juosvais dryželiais ir dėmėmis. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, o šios juostos šonais – 2 eilės mažiau ryškių juosvų dėmių. Ant krūtinės pailgos juosvos dėmės. Plasnojamosios plunksnos juosvos, išmargintos rudais skersiniais dryžiais. Snapas žalsvai geltonas. Kojos gelsvai žalios. Jaunikliai šviesesni, dėmės ir juostos rausvesnės.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Perėjimo metu nuolat girdimas patino skleidžiamas jaučio baubimą primenantis balsas. Kartais patino saugomoje teritorijoje gali įsikurti net iki 5 patelių. Lizdai sukraunami iš pernykščių nendrių stiebų ant žemės arba vandens (kurio gylis nesiekia 30 cm) tarp nendrių stiebų. Dažniausiai sudeda 4 – 5 žalsvus kiaušinius. Perėjimo pabaigoje kiaušinio spalva tampa pilkšvos (švino) spalvos. Kiaušinius deda ne kasdien, o kas 2 – 3 dienas. Peri vidutiniškai 25 paras. Peri ir jauniklius globoja tik patelė. Jaunikliai užauga tik per 2 mėnesius.

Pagrindinis baublių maistas – žuvys, rečiau minta vandens vabzdžiais.

Biotopai

Aptinkamas vandens telkiniuose su dideliais nendrių sąžalynais.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydi: 250 - 700 perinčių porų.

Mažeikių rajone reta, sporadiškai paplitusi rūšis, perinti didesnių vandens telkinių nendrynuose. Iš viso rajone kasmet peri 10 – 15 porų.

Radimvietės

Peri Meižių, Sedos, Maigų ežeruose, Varduvos, Tulnikių, Šerkšnėnų,Pašerkšnės tvenkiniuose.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.

Šaltiniai

  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 58.