Šablonas:Pildomi straipsniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Sedos medžiotojų būrelio vėliava

SEDOS MEDŽIOTOJŲ BŪRELIS, Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos būrelis, įsikūręs Sedos mieste. Vadovas Juozas Narbutas. Medžioklės plotas - 10000 ha, iš jų apie 4000 ha miškų.

Įkurtas 1965 m. Būrelio vadovais yra buvę: Vaclovas Glazauskas, Bronius Liupkevičius, Petras Kekys, Vaclovas Petkus, Vaclovas Žutautas, Romualdas Urbonavičius, Algis Neliubšis. Mirę būrelio nariai: Vincas Grudikas, Vaclovas Pukinskis, Vytautas Rubežius, Petras Klikovas, Antanas Jurkėnas, Steponas Žičkus, Grigaitis.

Būrelyje yra 49 medžiotojai. Kasmet sumedžiojama apie 15 šernų, nušaunama apie 30 bebrų.


Kėkštas

KĖKŠTAS (Garrulus glandarius), varninių šeimos paukštis.

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pavienėmis poromis. Lizdus dažniausiai krauna jaunose eglutėse, pušelėse, rečiau – ąžuoluose, alksniuose, karkluose. Lizdai gana stambūs sukrauti iš lanksčių lapuočių medžių, viržių šakelių, gūžta išklojama švelnesnėmis žolelėmis, šaknelėmis. Dažniausiai balandžio mėn. patelė padeda 5 – 7 žalsvai melsvus su rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 18 parų. Išsiritę jaunikliai lizde tupi labai tyliai, beveik visiškai neskleisdami jokio garso. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka būdami 20 – 24 dienų amžiaus. Juos tėvai papildomai globoja dar 6 – 10 dienų.


Juodeikių hidroelektrinė

JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ yra Juodeikių k., dešinėje Varduvos tvenkinio pusėje, 6,7 km nuo Varduvos upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.

Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.


Plinkšių biosferos poligonas

PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra Plinkšių ir Šiliškės ežerai, Markijos, Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir Plinkšių pelkė (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.

Įsteigtas 2004 m. įgyvendinat ES Paukščių direktyvos reikalavimus bei siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (vapsvaėdžio ir pilkosios meletos) populiacijas. Visai šiai teritorijai yra suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusas, ji yra ekloginio tinklo „Natura" sudėtinė dalis.


Vaikų foklorinis ansamblis „Alksniokā“

„AUKSO PAUKŠTĖ", mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacija, įsteigta 1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) ir Pasaulio lietuvių daių šventės fondo.

Nominacija teikiama kiekvienų metų I ketvirtį nominuotų meno kolektyvų viešų koncertų metu laureatams kaip garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas ir 1000 Lt. premija meno kolektyvo vadovui. Nominacijas steigia ir skelbia LLKC. Jos skiriamos už reikšmingą, aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, projektų (respublikinių ar tarptautinių festivalių, konkursų, seminarų ir pan.) iniciavimą ir realizavimą, garso ir vaizdo įrašų leidybą ir pan.