Dapšiai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

11 eilutė:

plot = 498,3 ha|

|}}

'''DAPŠIAI''', kaimas [[židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 7 km į pietryčius nuo [[Pikeliai|Pikelių]] ir 2,5 km į vakarus nuo [[Ruzgai|Ruzgų]], prie [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]]. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat [[Uždagai|Uždagus]]. Per kaimą teka [[Gūžė]] ir [[Dubulis]], sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra [[Dapšių piliakalnis]], vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo [[Dapšių mitologinis akmuo]].

'''DAPŠIAI''', kaimas [[židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 7 km į pietryčius nuo [[Pikeliai|Pikelių]] ir 2,5 km į vakarus nuo [[Ruzgai|Ruzgų]], prie [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]]. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio; dar vadinosi Dapšiai-Lukaičia. Lukaičių pavadinias kilo nuo Lukavičiaus sodybvietėsi) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat [[Uždagai|Uždagus]]. Per kaimą teka [[Gūžė]] ir [[Dubulis]], sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra [[Dapšių piliakalnis]], vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo [[Dapšių mitologinis akmuo]].

== Gyventojai ==

32 eilutė:

Dapšiai (''Dobe'') paminėti 1253 m. balandžio 4 d. pirmajame Pietų Kuršo dalybų akte <ref>[http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=37&art=343] </ref>. 1929 m. pas Dapšių kaimo gyventoją Zofiją Girdvainaitę-Špokienę klėtyje rastas dokumentas surašytas ant seno pergamento lenkų kalbą: „Lenkų karaliaus Boleslovo privelegijom bei herbo suteikimu paženklintos dviem kryžminiais kardais ir karūna buvo suteikta tūlui Dapšiui Eitvido sūnui už ištikimą tarnybą bei drąsą, statant krūtinę 1311 m. gruodžio 8 d. kruviname kare" <ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - B.d. - p. 44.</ref>.

Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1830 m. Dapšių k. priklausė tūkstantis rėžių žemės, iš kurių 200 priskirta [[Uždagai|Uždagams]]. '''Uždagai''' - atskiras žemės plotas, esantis atokiau nuo kaimo ir skirtas ganyklomsir šienui pjauti. 1840 m. kaime rėžių liko mažiau. 1839 m. buvo šie ūkininkai: Adolfina Lukavičienė, Juozas Semenavičius, Pranciškus Valteris, juozapas Stanevičius, Baltramiejus Jančiauskas, Junevičius, Dionizas Dapševičius, Juozapas Jazdauskas, Stanislovas Bukontas, Domininkas Pacevičius, Silvestras Kenstavičius, Petras Beinoravičius, Kajetonas Radvilavičius, Feliksas Vitkevičius, Barbora Stanevičienė. Jie valdė apie 700 ha žemės. 1933 m. Dapšių k. vyko žemės permatavimas, kurį atliko iš Kauno atvykęs matininkas Beneditas Kaminskas.<ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 62-63, 65.</ref>.

Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1830 m. Dapšių k. priklausė tūkstantis rėžių žemės, iš kurių 200 priskirta [[Uždagai|Uždagams]]. '''Uždagai''' - atskiras žemės plotas, esantis atokiau nuo kaimo ir skirtas ganyklomsir šienui pjauti. 1840 m. kaime rėžių liko mažiau. 1839 m. buvo šie ūkininkai: Adolfina Lukavičienė, Juozas Semenavičius, Pranciškus Valteris, juozapas Stanevičius, Baltramiejus Jančiauskas, Junevičius, Dionizas Dapševičius, Juozapas Jazdauskas, Stanislovas Bukontas, Domininkas Pacevičius, Silvestras Kenstavičius, Petras Beinoravičius, Kajetonas Radvilavičius, Feliksas Vitkevičius, Barbora Stanevičienė. Jie valdė apie 700 ha žemės. 1933 m. Dapšių k. vyko žemės permatavimas, kurį atliko iš Kauno atvykęs matininkas Beneditas Kaminskas.<ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 62-63, 65.</ref>. 1868 m. per kaimą nutiestas geležinkelis padalijo kaimą į dvi dalis: Dapšius ir Dapšius-Lukaičius. Prie geležinkelio tiesimo prisidėjo nemažai aimo gyventojų. Ypač užsitęsė darbai prie geležinkelio tilto statybos per Varduvą. Dapšiuose buvo pastatytos dvi sargo būdelės su ervažom ir šlagbaumu. Vienoje geležinkelio būdelėje, į Lūšės pusę, gyveno Jeselskis.

1905 m. apylinkėse susiorganizavo sukilėlių būrys, kuris bandė nuversti traukinį, išvaikė rusų valdininkus ir keliems mėnesiams pašalino Rusijos valdžią. 1906 m. čia dar buvo likę 6 sukilėliai, kuriems vadovavo Zubas-Zubavičius, bet slapta pasitraukė į Vokietiją<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397- 399.</ref>. Vokiečių okupacijos metais 1914-1917 m. Dapšiuose veikė slaptos mokyklos pas Silvestrą Kenstavičių, kur mokėsi Jeronimas Bukontas, Pranas Kenstavičius, Stefanija Stanevičiūtė, o 1918 m. pas Boleslovą Kontrimą, kur mokėsi Kazimieras Bukontas, o mokė Česlovas Kontrimas.

@@ 11 eilutė: / 11 eilutė: @@
   plot = 498,3 ha|
    |}}
-'''DAPŠIAI''', kaimas [[židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 7 km į pietryčius nuo [[Pikeliai|Pikelių]] ir 2,5 km į vakarus nuo [[Ruzgai|Ruzgų]], prie [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]]. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat [[Uždagai|Uždagus]]. Per kaimą teka [[Gūžė]] ir [[Dubulis]], sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra [[Dapšių piliakalnis]], vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo [[Dapšių mitologinis akmuo]].
+'''DAPŠIAI''', kaimas [[židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], apie 7 km į pietryčius nuo [[Pikeliai|Pikelių]] ir 2,5 km į vakarus nuo [[Ruzgai|Ruzgų]], prie [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]]. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio; dar vadinosi Dapšiai-Lukaičia. Lukaičių pavadinias kilo nuo Lukavičiaus sodybvietėsi) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat [[Uždagai|Uždagus]]. Per kaimą teka [[Gūžė]] ir [[Dubulis]], sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra [[Dapšių piliakalnis]], vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo [[Dapšių mitologinis akmuo]].
 == Gyventojai ==
@@ 32 eilutė: / 32 eilutė: @@
 Dapšiai (''Dobe'')  paminėti 1253 m. balandžio 4 d. pirmajame Pietų Kuršo dalybų akte <ref>[http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=37&art=343] </ref>. 1929 m. pas Dapšių kaimo gyventoją Zofiją Girdvainaitę-Špokienę klėtyje rastas dokumentas surašytas ant seno pergamento lenkų kalbą: „Lenkų karaliaus Boleslovo privelegijom bei herbo suteikimu paženklintos dviem kryžminiais kardais ir karūna buvo suteikta tūlui Dapšiui Eitvido sūnui už ištikimą tarnybą bei drąsą, statant krūtinę 1311 m. gruodžio 8 d. kruviname kare" <ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - B.d. - p. 44.</ref>.
-Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1830 m. Dapšių k. priklausė tūkstantis rėžių žemės, iš kurių 200 priskirta [[Uždagai|Uždagams]]. '''Uždagai''' - atskiras žemės plotas, esantis atokiau nuo kaimo ir skirtas ganyklomsir šienui pjauti. 1840 m. kaime rėžių liko mažiau. 1839 m. buvo šie ūkininkai: Adolfina Lukavičienė, Juozas Semenavičius, Pranciškus Valteris, juozapas Stanevičius, Baltramiejus Jančiauskas, Junevičius, Dionizas Dapševičius, Juozapas Jazdauskas, Stanislovas Bukontas, Domininkas Pacevičius, Silvestras Kenstavičius, Petras Beinoravičius, Kajetonas Radvilavičius, Feliksas Vitkevičius, Barbora Stanevičienė. Jie valdė apie 700 ha žemės. 1933 m. Dapšių k. vyko žemės permatavimas, kurį atliko iš Kauno atvykęs matininkas Beneditas Kaminskas.<ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 62-63, 65.</ref>.
+Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1830 m. Dapšių k. priklausė tūkstantis rėžių žemės, iš kurių 200 priskirta [[Uždagai|Uždagams]]. '''Uždagai''' - atskiras žemės plotas, esantis atokiau nuo kaimo ir skirtas ganyklomsir šienui pjauti. 1840 m. kaime rėžių liko mažiau. 1839 m. buvo šie ūkininkai: Adolfina Lukavičienė, Juozas Semenavičius, Pranciškus Valteris, juozapas Stanevičius, Baltramiejus Jančiauskas, Junevičius, Dionizas Dapševičius, Juozapas Jazdauskas, Stanislovas Bukontas, Domininkas Pacevičius, Silvestras Kenstavičius, Petras Beinoravičius, Kajetonas Radvilavičius, Feliksas Vitkevičius, Barbora Stanevičienė. Jie valdė apie 700 ha žemės. 1933 m. Dapšių k. vyko žemės permatavimas, kurį atliko iš Kauno atvykęs matininkas Beneditas Kaminskas.<ref> Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 62-63, 65.</ref>. 1868 m. per kaimą nutiestas geležinkelis padalijo kaimą į dvi dalis: Dapšius ir Dapšius-Lukaičius. Prie geležinkelio tiesimo prisidėjo nemažai aimo gyventojų. Ypač užsitęsė darbai prie geležinkelio tilto statybos per Varduvą. Dapšiuose buvo pastatytos dvi sargo būdelės su ervažom ir šlagbaumu. Vienoje geležinkelio būdelėje, į Lūšės pusę, gyveno Jeselskis.
 m. apylinkėse susiorganizavo sukilėlių būrys, kuris bandė nuversti traukinį, išvaikė rusų valdininkus ir keliems mėnesiams pašalino Rusijos valdžią. 1906 m. čia dar buvo likę 6 sukilėliai, kuriems vadovavo Zubas-Zubavičius, bet slapta pasitraukė į Vokietiją<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397- 399.</ref>. Vokiečių okupacijos metais 1914-1917 m. Dapšiuose veikė slaptos mokyklos pas Silvestrą Kenstavičių, kur mokėsi Jeronimas Bukontas, Pranas Kenstavičius, Stefanija Stanevičiūtė, o 1918 m. pas Boleslovą Kontrimą, kur mokėsi Kazimieras Bukontas, o mokė Česlovas Kontrimas.