Dapšiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Dapšiai
Ruzgu akmuo. MKE.JPG
Dapšių mitologinis akmuo Ruzguose
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 498,3 ha
Gyventojai: 50 (2001 m.)
Boleslovo Kontrimo gyvenamasis namas Dapšių k. Iš kairės: Teresė Kontrimienė, būsimasis dailininkas Česlovas Kontrimas, Elzbieta Stanevičienė, Feliksas Kontrimas, Boleslovas Kontrimas, ant jo kelių sėdi B. Kontrimas, Kazelė Kontrimaitė

DAPŠIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, apie 7 km į pietryčius nuo Pikelių ir 2,5 km į vakarus nuo Ruzgų, prie Varduvos tvenkinio. Kaimą kerta geležinkelis, padalindamas jį į dvi nelygias dalis: Mažuosius Dapšius (į pietus nuo geležinkelio; dar vadinosi Dapšiai-Lukaičia. Lukaičių pavadinias kilo nuo Lukavičiaus sodybvietėsi) ir Didžiuosius Dapšius (į šiaurę nuo geležinkelio), o taip pat Uždagus. Per kaimą teka Gūžė ir Dubulis, sutekantys į Varduvos tvenkinį. Gūžės deš. krante yra Dapšių piliakalnis, vad. Alkakalniu, anksčiau prie jo buvo Dapšių mitologinis akmuo.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 83 gyv., 1923 m. - 18 ūkių, 177 gyv., 1959 m. - 174, 2001 m. - 50 gyv. (25 vyr., 25 mot.).

Iš Dapšių k. kilęs fotomenininkas Romualdas Rakauskas. Apylinkėje garsėjo vaistininkė Lukavičienė, jos sūnus Zigmundas Rupeika buvo žinomas medžiotojas. Pas Rupeikus vasarodavo geologas profesorius Mykolas Kaveckis.

Dapšių k. vaikai XX a. pr. mokėsi Žemalės pradžios mokykloje, kur mokslas ėjo rusų kalba. Šioje mokykloje mokėsi Steponas, Povilas, Zenonas Stanevičiai, Silvestras Kentavičius (baigė su pagyrimu), 1903-1906 m. - Leonas Kenstavičius. Rygoje mokėsi Boleslovas Kontrimas.

Istorinės žinios

Dapšiai (Dobe) paminėti 1253 m. balandžio 4 d. pirmajame Pietų Kuršo dalybų akte [1]. 1929 m. pas Dapšių kaimo gyventoją Zofiją Girdvainaitę-Špokienę klėtyje rastas dokumentas surašytas ant seno pergamento lenkų kalbą: „Lenkų karaliaus Boleslovo privelegijom bei herbo suteikimu paženklintos dviem kryžminiais kardais ir karūna buvo suteikta tūlui Dapšiui Eitvido sūnui už ištikimą tarnybą bei drąsą, statant krūtinę 1311 m. gruodžio 8 d. kruviname kare" [2].

Dapšių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[3]. Anksčiau buvo vadinamas Dapšių-Lukaičių akalica. 1830 m. Dapšių k. priklausė tūkstantis rėžių žemės, iš kurių 200 priskirta Uždagams. Uždagai - atskiras žemės plotas, esantis atokiau nuo kaimo ir skirtas ganyklomsir šienui pjauti. 1840 m. kaime rėžių liko mažiau. 1839 m. buvo šie ūkininkai: Adolfina Lukavičienė, Juozas Semenavičius, Pranciškus Valteris, juozapas Stanevičius, Baltramiejus Jančiauskas, Junevičius, Dionizas Dapševičius, Juozapas Jazdauskas, Stanislovas Bukontas, Domininkas Pacevičius, Silvestras Kenstavičius, Petras Beinoravičius, Kajetonas Radvilavičius, Feliksas Vitkevičius, Barbora Stanevičienė. Jie valdė apie 700 ha žemės. 1933 m. Dapšių k. vyko žemės permatavimas, kurį atliko iš Kauno atvykęs matininkas Beneditas Kaminskas.[4]. 1868 m. per kaimą nutiestas geležinkelis padalijo kaimą į dvi dalis: Dapšius ir Dapšius-Lukaičius. Prie geležinkelio tiesimo prisidėjo nemažai aimo gyventojų. Ypač užsitęsė darbai prie geležinkelio tilto statybos per Varduvą. Dapšiuose buvo pastatytos dvi sargo būdelės su ervažom ir šlagbaumu. Vienoje geležinkelio būdelėje, į Lūšės pusę, gyveno Jeselskis.

1905 m. apylinkėse susiorganizavo sukilėlių būrys, kuris bandė nuversti traukinį (Stanislovas Sutkus ir Baltramiejus Ruginis), išvaikė rusų valdininkus ir keliems mėnesiams pašalino Rusijos valdžią. 1905-1906 m. žiemą čia dar buvo likę 6 sukilėliai, kuriems vadovavo Zubas-Zubavičius, bet slapta pasitraukė į Vokietiją[5]. Boleslovas Kontrimas tapo 1905 m. revoliucinio streiko dalyviu, jo tėvas 1863 metais rinkdavo žmones dalyvauti sukilime.

Vieškelis per Dapšių k.

1926 m. rugpjūčio 1 d. Dapšių k. susibūrė Lietuvos jaunimo sąjungos skyrius, kuriame buvo 12 narių. Futbolo komanda įsigijo kamuolį, surengė varžybas su Pumpurų kaimo komanda. Šis skyrius savo bibliotekėlėje turėjo 57 knygas, taip pat surengė ekskursiją į Šiaulių žemės ūkio parodą. [6].

1940 m. kaime gyveno: Leonas Gintalas, Jadvyga Krulickienė-Kenstavičiūtė, Vladas Kenstavičius, Jonas Girdvainis, Stefanija Stanevičiūtė, Edvardas Sudavičius, Stanislava Pacevičiūtė-Ruginienė, Pranas Pacevičius, Jeronimas Bukontas, Zofija Girdvainaitė-Špokienė, Alfonsas Špokas, Emilija Pacevičiūtė-Bukontaitė, Mečislovas Kontrmas, Kazimiera Pušinskienė-Jančiauskaitė, Kazimieras Bukontas, Marija Stasinskienė-Lukavičiūtė, Juozapas Milevičius, Mykolas Jančiausks, Juozas Gontvainis ir Čajauskas.

Mokykla

Spaudos draudimo metais slapta mokykla veikė Sudavičiaus namuose. Pirmasis jos daraktorius buvo Prielgauskas. Vokiečių okupacijos metais 1914-1917 m. Dapšiuose veikė slaptos mokyklos pas Silvestrą Kenstavičių, kur mokėsi Jeronimas Bukontas, Pranas Kenstavičius, Stefanija Stanevičiūtė, o 1918 m. pas Boleslovą Kontrimą, kur mokėsi Kazimieras Bukontas, o mokė Česlovas Kontrimas. Pastarajame name buvo įrengtos dvi pradinės mokyklos klasės.[7].

Malūnas

Dapšių malūnas, vad. Kulija, priklausė St. Stanevičiui. Malūną 1885-1890 m. pastatė Domininkas Stanevičius. Malūną nuomodavo žydas, po jo vokietis Pecoldas (mirė 1919 m.). Jis malūną pertvarkė, įrengė verpimo mašinas. Malūnas konkuravo su netoli esančiu Ruzgų dvaro malūnu. [8].

Sunaikinti paveldo objektai

Kaime buvo minimos dvi koplytėlės: Dubulio deš. krante, Mažųjų Dapšių koplytėlė, dviaukštė su 6 skulptūromis (DV-1686) ir Dapšių koplytėlė su skulptūrine grupe „Kristaus apverkimas" (DV-1685). Sudaužytas ir nuverstas 1908 m. statytas metalinis kryžius, stovėjęs D. Taratuto žūties vietoje, A. Girdvainio akmeninė koplytėlė, žymėjusi jo vaikų palaidojimo vietą. Neliko iš medinės koplytėlės, paskelbtos dailės paminklu, stovėjusios kaimo viduryje. Iš 1892 m. koplytstulpio vaikai ištampė šventukus, o kai kurių net galvas nutraukė [9].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Dapšių kaimo vietovardžius užrašė Č. Kontrimas, o 1973 m. kiti asmenys.

  • Alksniai - sklypas Uždaguose.
  • Alkos brasta.
  • Apdymiai - laukas pietinėje kaimo dalyje, Jančiauskų pusėje Lukavičių link.
  • Bartviškės, Bartviškiai - pavarduvės žemė, nusitęsianti už malūno.
  • Beinoriškiai - buv. Beinoravičių žemė.
  • Čejauskiškė - sodyba Dapšių kaime, lygioje vietoje, greta miskas, upė. Sudaro 2 pastatai. Tai buvusi Jono Girdvainio sodyba. Persikėlus Čejauskams, jai prigijo jų vardas.
  • Dubulis - upė.
  • Duobulis - kryžkelė Dapšių kaimo pietvakariuose, 0,5 km nuo gelezinkelio. Tai buvusi kryžkelė tarp trijų kelių: į Naujadvarį (Naudvarę), Židikus ir Dapšius.
  • Galpiškės.
  • Gardinis.
  • Gargždinė - vieta ant Varduvos kalno, buvusiame Kleofo Kentavičiaus beržynėlyje.
  • Gintalo giralė.
  • Giralė - vieta šiaurės rytinėje kaimo dalyje. Čia gyveno Petras Beinoravičius.
  • Giraliai - Duburiai - pavarduvės žemė, nusitęsianti už malūno.
  • Glauni laukai - laukas Dapšių k. pietinėje dalyje.
  • Graniškės - latvių kapinaitės Mažųjų Dapšių kaimo vakarinėje dalyje, apaugusios medžiais. Jose buvo varpas, bet dingęs.
  • Graniškės - pieva Dapšių k. pietiniame pakraštyje, apaugusi aplinkui krūmokšniais. Per ją teka Gūžė. Plotas apie 7 ha.
  • Gūžė - upė.
  • Gūžės pelkaliai - vietovė pietinėje kaimo dalyje, palei mišką Kukių link.
  • Ilgaliai.
  • Ilgučiai - pieva Semenavičiaus ūkyje, prie kelio, einant nuo malūno geležinkelio link
  • Jonušiškės - sklypas Uždaguose.
  • Jukniškė - Kontrimų sodyba Dapšių k.
  • Kiaulės brasta - brasta esanti prie piliakalnio. Tokia sekli buvusi, kad ir kualė galinti perbristi upę, nesušlapdama papilvės.[10].
  • Kiesulių prūdas - sklypas Užaguose.
  • Kirbito aplounka - krūmynas bei miškelis su aptvėrimu Uždagų pradžioje. Čia buvo laikomi per naktį gyvuliai. Kadaise čia gyveno toks Kirbitas, todėl taip ir pavadinta.
  • Kontrimo koplyčia - nedideliame miškelyje netoli Dapšių mokyklos, šalia upelio. Ją pastatė Kontrimas, kuris padarė vieną, o brolis - kelias skulptūras.
  • Kulija - Dapšių malūno, priklausiusio Stanevičiui, vieta.
  • Kumposis - brasta per Varduvos upę, Kenstavičiaus ūkyje, prie Peivalio pievos.
  • Lendimai - laukas pietinėje kaimo dalyje prie Lukavičių sodybos.
  • onkalius - vieta ant Varduvos kalno buvusiame Teofilio Sudavičiaus beržinėlyje.
  • Medinoji Gūžė - upelis. Atiteka iš Strigales kaimo ir įteka į Gūžės upelį prie Dapšių piliakalnio. Ilgis apie 5 km. Dugnas dumblo, vietomis žvyruotas.
  • Miško kulija (akmenynas).
  • Pacevičiaus padoniškė - vieta prie Juodeikių kaimo ribos. Priklausė Jonui Girdvainiui.
  • Pagiralė - laukas Kentavičiaus ūkyje.
  • Paglaustė, Paglaustai (Ruzgai) - vieta Varduvos žemumoje, arčiau Paruzgių.
  • Pakapiai.
  • Pakleckė - laukas kaimo rytuose, prie Kleckės miško. Plotas apie 25 ha.
  • Papelkaliai - vieta pietinėje kaimo dalyje, palei mišką, Kukių k. link.
  • Paruzgės - pieva rytinėje Dapšių kaimo dalyje. Aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 10 ha.
  • Pasmalva - vietovė kaimo vakarinėje dalyje.
  • Pasturguris - vietovė kaimo vakarinėje dalyje.
  • Paulė Blindė - sklypas Uždaguose.
  • Peivalis - pieva prie Varduvos, pakalnėje, Kentavičiaus ūkyje. Čia per upė buvo brasta.
  • Pelkaliai (nuo pelkės).
  • Piliakalnis - žr. Dapšių piliakalnis
  • Plikiškės - pelkėta vietovė. Čia veisėsi pempės ir kiti paukščiai.
  • Plikiškio kelias.
  • Pociniškė - sodyba Dapšių kaime. Stovi kalvotoje kaimo vietoje, netoli vieškelio, geležinkelio upelio. Sudaro 6 pastatai. Sodyboje gyveno bajoras.
  • Pučinkiškė - sodyba Dapšių ir aplinkinių kaimų ribose. Sudaro 5 pastatai. Sodyboje gyveno bajorė Pučinskienė, nuo to taip ir pavadinta.
  • Pučkoriškė - pieva ir ariamas laukas Dapšių k., prie ribos su Naudvario kaimu, 0,5 km nuo geležinkelio. Aplink apaugęs krūmais. Plotas apie 8 ha.
  • Pustaunyčia - laukas vakarinėje Dapšių kaimo dalyje, prie geležinkelio. Apaugęs karklais ir krūmais. Plotas apie 3 ha.
  • Raudonskardžiai (Pavarduviai) - apgriautas Varduvos aukštas kranto skardis.
  • Saudalė - vietovė Dapšių k. Šioje žemėje daugiau nei šimtmetį nebuvo tikrų šeimininkų. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir gyvenimo aplinkybių šios žemės savininkai ieškojo paguodos ne molėtoje žemėje, bet valdiškoje tarnyboje.
  • Saulės akmuo - žr. Dapšių mitologinis akmuo.
  • Sekstijos.
  • Skendimai - pavarduvys, priklausė Stanevičims.
  • Skiemenlaukis - pieva prie geležinkelio tilto.
  • Skynimai - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, prie ribos su Juodeikiais. Plotas apie 30 ha.
  • Smilginiai - sklypas Uždaguose.
  • Soudas.
  • Spirsčiai- Kenstavičių laukas, kitoje geležinkelio pusėje.
  • Svorbos rėžiai - laukas tarp Gūžės ir Kontrimų-Jančiauskų.
  • Stanikai.
  • Stoniškė - laukas šiaurinėje Dapšių kaimo dalyje, daug akmenų, smėlinga. Plotas apie 20 ha.
  • Šakaunis - ūkininkų sodybos centras.
  • Šikrantė - labiausiai išsikišusi Varduvos upės vieta.
  • Untsiūviai - kaimo riba su Juodeikių k.
  • Unvabališkiai - sklypas išsidėstęs ant kalno prie Varduvos pietinėje kaimo dalyje.
  • Užkapiai.
  • Užlungis - išdžiuvusi Varduvos upės senvagė, rytinėje Dapšių kaimo dalyje, kairiajame Varduvos krante. Krantai apaugę karklais ir aukštomis žolėmis. Plotas 1 ha.
  • Užmalai, Užmalos - pieva pietinėje kaimo dalyje, prie Varduvos, aplinkui apaugusi krūmais. Plotas apie 2-2,5 ha. Žemiau Užmalų per varduvos upę senais laikais yra buvęs tiltas (kalvio Semenavičiaus tvirtinimu).
  • Užrėja.
  • Užsodinė.
  • Užžardienis - ariamas laukas ir pieva Dapšių kaime, į vakarus nuo malūno, prie kaimo vieškelio. Plotas apie 5 ha.
  • Vabališkiai - sklypas Varduvos žemumoje.
  • Valgiris - apatinis Varduvos upės išsikišimas; paupio riba palei Ruzgų dvaro valdas.
  • Valtriškė - ariamas laukas kaimo rytineje dalyje. Plotas 3-4 ha.
  • Vilko uodega - miškas Dapšių k., Kleckės miško iškyšulys. Auga eglės, pušys ir lapuočiai medžiai. Plotas apie 10 ha. Pasakojama, kad Bučiškės dvaro ponas Svirtonas ir Dapšių ponas Girdvainis surengė didelę medžioklę Čepiškės miške. Bemedžiojant pašovė vilką. Sužeistas žvėris atbėgo į Kleckės miško iškyšulį ir ten nusibaigė. Dapšių medžiotojai neatidavė Svirtonui vilko. Dėl to kilo daug ginčų. Svirtonas kerštaudamas pasikvietė matininkus ir permatavo dvaro žemes. Iš Dapšių jis susigrąžino bendrų ganyklų dalį, o miško iškyšulys, kuriame nusibaigė vilkas, liko įsikišęs į Svirtono Bučiškės žemę, bet priklausė Dapšiams. Nuo to tas miško iškyšulys taip ir vadinamas.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ [1]
  2. ↑ Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - B.d. - p. 44.
  3. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  4. ↑ Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 62-63, 65.
  5. ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397- 399.
  6. ↑ Žemaitis. - 1926. - Rugsėjo 5 d. - Nr. 31. - P. 3.
  7. ↑ Č.Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 115-116.
  8. ↑ Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 83, 105, 106.
  9. ↑ Šverebas P. Tikras bajoras iš Dapšių: [Vladas Kenstavičius] / P. Šverebas. Seda, [parašyta:] 1995 01 22. — Straipsnis išspausdintas laikraštyje „Šiaulių kraštas” 1995 metais.
  10. ↑ Šverebas P. Dapšiai // Santarvė. - 1991. - Sausio 17. - Nr. 7.

  • Lukošiūtė Sandra. Dapšiai: kaimas, likęs be savos praeities ir ateities // Santarvė. - 1997. - Rugsėjo 25. - Nr. 10. - P. 3-4.
  • Vytautas Malūkas. Pramonės giganto pašonėje įsikūrę dapšiškiai renkasi sėslų gyvenimą // Santarvė. - 2011. - Rugs. 29. - Nr. 110. - P. 7-8.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Dapšiai&oldid=40680“