Pikeliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Pikeliai
Pikeliu herbas 2019.jpg
Pikelių herbas
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Koordinatės: 56° 25' 0 š.p., 22° 7' 0 r.ilg
Altitudė: 79
Gyventojai: 515 (2001 m.)
Vaizdas:Koplytstulpis. MKE.JPG
Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.

PIKELIAI, miestelis Židikų seniūnijoje, prie Lūšės upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su Giniočių, pietuose - su Juodeikėlių k. Keliai į Židikus per Lūšę, Latviją, Juodeikėlius, Mažeikius. Miestelis radialinio plano.

Yra bažnyčia, pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 462 gyventojai), biblioteka (nuo 1947 m.; dokumentų fondas 6825 egz., 2004 m. 198 skaitytojai), paštas, vandens tvenkinys.

Gatvės

Pikelių miestelyje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 0,3 km, asfaltuota), Ąžuolų (0,15 km), Juodeikėlių (1,7 km, žvyruota), Liepų (0,1 km, asfaltuota), Lūšės (0,4 km, asfaltuota), Mažeikių (0,7 km, asfaltuota), Kaubrių (0,5 km), Pievų (0,2 km), Pušyno (0,7 km), Ramybės (0,35 km, asfaltuota/žvyruota), Sodžiaus (1,0 km), Tvenkinio (1,3 km, žvyruota), Vilties (1,1 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 8,5 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1909 m.- 2256 gyv. [1], 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.).

Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. Edvardas Adamkavičius ir jo brolis provizorius, knygnešys Pranas Adamkavičius (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras Klemensas Ruginis (1893 - 1986), aktorė ir dainininkė Morta Grikštaitė - Vaičkienė (1890 - 1977). Pikelių parapijos ilgamečiu klebonu (1909 – 1940) buvo kan. Povilas Morkys, daug nusipelnęs tos apylinkės švietimui. Pikelių apyl. 1932-04-03 gimė dailininkas tapytojas, skulptorius Eduardas Jonušas. Gyveno knygnešys Feliksas Kaktavičius, daraktorius Antanas Stanevičius (g. apie 1828 m.).

Istorinės žinios

Pikeliai
Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia ir paminklas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms (past. 1930 m., remontuotas 1988 m.)
Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia
Pikeliai.MKE.2009-07-05.jpg
Pikelių šaulių aikštė

Pikelių k. (Pikelayce) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu [2]. 1598 m. minimas dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso Grūstės valsčiui, 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230).

Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šiaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996).

Reformacijos sąjūdžio metu Pikeliuose apgyvendinta keliolika pabėgėlių šeimų iš Škotijos bei Anglijos, pabėgusių iš ten apie 1576 m. nuo religinio persekiojimo. Galimas dalykas, kad buvo ir reformatų bendruomenė ir jos maldų namai, nes buvo išlikusios reformatų kapinės. Apie 1910 m. sklypo savininkas kapinaites išarė[3].

1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data[4]. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.

Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis palietė maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827". 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėti koplytstulpio darbai. Projektas paruošas 2015 m. 2016 m. spalio 18 d.restauruot1 kultūros paveldo objektą apžiūrėjo ir įvertino tvarkybos darbų priėmimo komisija. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo vadovaujamos komisijos darbe dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Kultūros ir sporto skyriaus specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė, Statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas, restauracijos darbus vykdę UAB „Telšių meistras“ atstovai, kiti su minėtų objektų tvarkyba susiję asmenys. Šį paminklą (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 7983) restauravo UAB „Telšių meistras“ specialistai, kurie pagal restauravimo, remonto projekto sprendinius užtaisė plyšius, pertinkavo koplytstulpio plokštumas, restauravo kūgio formos stogelį. Taip pat restauruotas kalvio darbo kryžius ir apatinėje dalyje įmūrytas rausvo granito akmuo su fundaciniu įrašu. Atlikta darbų už 3496 Eur. Restauracijos ir remonto darbai finansuojami iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros veiklos ir sporto plėtros programos. 2018-04-29 pašventintos koplystulpyje patalpintos keturios skulptūros: Pieta, Nukryžiuotasis, šv. Jonas Nepomukas ir šv. Vincentas. Sovietmečiu dingusias skulptūras atkūrė tautodailininkas, medžio drožėjas Rimantas Laima. Už 1710 metais Pikeliuose nuo maro mirusius žmones šv. Mišias aukojo ir koplystulpio skulptūras pašventino kunigas Klemensas Jaraminas [5].

1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. [6].

1805 m. minima parapinė mokykla; 1805 m. joje mokėsi 10, 1807 m. - 8 berniukai, 1815 m. - 25 berniukai ir 4 mergaitės.[7]. Ši mokykla 1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą; 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla.

Pikeliai garsūs ir savo revoliucinėmis tradicijomis. 1863 m. sukilimo metu čia narsiai kovėsi su caro kariuomene Jono Stanevičiaus, Arturo Groso-Aleksandraičio ir Dluskio Jablonauskio vadovaujami sukilėlių būriai[8].

Pikelių miestelis sparčiai augo XIX amžiuje. Veikė apie 30 mažų parduotuvių, 4 amatininkų dirbtuvėlės, 2 spirito varyklos, pradinė mokykla[9].

1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)[10].

1914 m. Pikeliuose buvo Adamkavičiaus vaistinė, 2 liaudies mokyklos (mergaičių - joje 40 mokinių, ir berniukų - joje 60 mokinių), pašto-telegrafo skyrius, kelios žydų krautuvės, lietuvio Taujenio krautuvė, monopolis, 10 aludžių traktierius, užeigos namai [11], [12].

Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. Pikelių žydų bendruomenė), yra išlikusios žydų kapinės. Tarpukaryje veikė aštuonios žydų parduotuvės, Adomkevičiaus vaistinė. Buvo dvi žydų šventyklos: medinė ir mūrinė. 1935 m. miestelyje kilo gaisras, sudegė medinė žydų sinagoga (šulė), 6 namai Židikų gatvėje. Atstatė tik žydas Zalcmonas (buv. pradinė mokykla). Pikeliuose buvo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, veikė pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų (angelaičių) organizacijos. Miestelio seniūnas buvo Zenonas Liuteka.[13].

1940 m. Pikeliuose susikūrė komjaunimo organizacija, į kurią įstojo Stasė ir Jadzė Račkauskaitės, Romualdas Račkauskas, Zelikas Rastovskis, Antanina Simonavičiūtė, Marcelė Rutkelaitė, sekretorius Juozas Vanagas. Miestelyje duris atvėrė klubas-skaitykla. [14]. 1940 m. miestelyje buvo penki tarybiniai kariai, buvo postas. 1941 m. susirėmus su vokiečiais rusų kareiviai iš čia pasitraukė. 1944 m. miestelyje apsistojo vokiečių kariai, kurie apsigyveno pas žmones, buvo tankų, veikė tankų remontas. 1944 m. spalio 8 d. po pietų Pikelius užėmė rusų kariai, kurie čia išsilaikė iki lapkričio 1 d.[15].

1990 m. susitarus su tuometinio tarybinio ūkio vadovu P. Kekiu buvo gauta lėšų Vytauto Didžiojo paminklui restauruoti. Sovietmečiu paminklą ne kartą užsimota sunaikinti, tik ūkio vyr. agronomo B. Skridailos ir mokyklos direktoriaus A. Rapalio pastangomis, pavyko išsaugoti. Tačiau jis stovėjo apsilupinėjęs, dar karo laikų kulkų suvarpytas, gelžbetoninė tvorelė beveik visa buvo nugriuata. Rajono architektas H. Štautė padarė restauravimo projektą, o Telšių paminklų restauravimo įmonė paminklą restauravo. 1990 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos AT deputatui Z. Juknevičiui, kunigo J. Kuso buvo pašventintas [16].

2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos aikštė. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. [17].

Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės [18].

2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą [19]. 2015 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios skulptūros studijos studentai, vasarą Pikeliuose atlikę darbo praktiką, miesteliui padovanojo 5 skulptūras: keturias iškaltas iš akmens ir vieną - iš metalo. Tai stilizuotas arkliukas (aut. Raimonda Šiudeikytė), sraigė (Birutė Saulė), sniego senis Olofas iš „Sniego šalies" (Mantas Petreikis), pakalikas iš filmuko „Pakalikai" (Marius Bumbulis) ir kinetinė skulptūra iš akmens ir metalo, skirta įamžinti Pikeliuose gimusios Estijos šachmatininkės Marie Orav atminimą (aut. Benediktas Mikuckis) [20].

Kapinės

Pikelių senosios kapinės. Kryžius, past. 1935 m. klebono P. Morkio iniciatyva

Pikeliuose be žydų kapinių yra dar kelios kapinės. Tai veikiančios Pikelių kapinės ir dvejos senos, neveikiančios. Vienos iš jų, vadinamos Senkapiais, yra miestelio centre. Plotas 0,10 ha, perimetras 128 m, apjuostos sukrautų akmenų tvora. Kapinių paviršius lygus. Pagal tvorą iš vidaus apsodintos medžių eile. Rytuose kapinės ribojasi su sodu, o iš kitų pusių - su kiemais. Yra vienas medinis kryžius, pastatytas 1935 m. Pikelių bažnyčios klebono Povilo Morkio iniciatyva.

Kitos kapinės yra 0,7 km į šiaurę nuo Pikelių. Jos įrengtos mažos kalvelės viršūnėje, su nuolydžiu į šiaurės vakarus. Kapinių teritorija apaugusi mišku. Pietrytiniu kapinių pakraščiu praeina lauko keliukas. Plotas 0,11 ha, perimetras 138 m.

Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.

Herbas

Kuriant Pikelių herbą, norėta atspindėti medinio baroko išskirtinę Lietuvos bažnyčią. Pikeliams puikiai tiko - heroldinė garbingoji antrojo pogrupio figūra - gegnė, primenanti stogą, ir lotyniškas kryžius, kuris įprasmina Lietuvos bažnyčią išsiskiriančia puošniu barokiniu interjeru. Du balandžiai atspindi „gerąją žinią", bendruomeniškumą, ir kartu siejasi su Pikelių daugiskaitiniu pavadinimu. Simbolikoje balandžiai atspindi draugiškumą, taiką, meilę, gausėjimą. Pasirinkta mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą.

Pikelių herbo etaloną 2018 m. sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Prezidentė dekretą pasirašė 2019 01 14.

Sunaikintas paveldas

  • Skulptūra Rūpintojėlis. - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 122. ISBN 9986-9000-1-8.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Pikelių k. vietovardžiai užrašyti 1972 m.

  • Adamkavičiaus sodyba, Adamkavičiaus kalvelė - 0,3 km į vakarus nuo Pikelių. Tai generolo Edvardo Adamkevičiaus tėviškė.
  • Bažnyčios kalnas - kalva, esanti 800 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 530 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla), 450 m į šiaurės rytus nuo Skutulo upelio kairiojo kranto. Tai apie 80 m ilgio Š–P kryptimi, 18–20 m pločio R–V kryptimi, stačiais, neaukštais (1,5–2 m aukščio) šlaitais, plokščiu, lygiu viršumi. Pasak padavimų, ant Bažnyčios kalno stovėjusi bažnyčia, ji prasmegusi, čia vaidendavęsi, praeiviai paklysdavę[21].
  • Buivydo kapeliai - 2 km nuo Pikelių, netoli Lūšės upės. Čia buvo laidojami nuo maro mirę žmonės. Pavadinti pagal žemės savininko pavardę.
  • Intos kalnelis - krūmokšniais apaugusi kalvele, 0,5 km nuo Pikelių. Dydis 8 x 8 m. Gyveno Inta.
  • Jono kalnelis - krūmais apaugusi nedidelė kalvelė prie Lūšės upės, netoli buv. Pikelių malūno, 1 km į šiaurę nuo Pikelių. Gyveno Jonas, kuris ant to kalnelio savo dukters atminimui pastatė koplytėlę.
  • Kaltų sodyba, taip buvo vadinama sodyba, esanti apie 1 km nuo Pikelių, prie miškelio. Gyveno Labrencas. Teritorijos plotas apie 16 ha.
  • Kryžkelių Želvys - kryžkelė, 2 km nuo Pikelių centro. Čia susikerta du keliai - vienas į Juodeikius, o kitas į Pikelius. Pavadinta pagal prie kryžkelės gyvenusio žmogaus pavardę.
  • Kupriškė - kalnelis 2 km nuo Pikelių, prie Lūšės upelio. Apaugęs krūmais ir atrodo panašus į kuprą. Seniau čia buvo koplytėlė.
  • Labrenco pievos - 0,5 km į rytus nuo Pikelių. Dabar ganykla. Plotas apie 3 ha. Priklausė Labrencui.
  • Medijono sodyba - 2 km į pietus nuo Pikelių. Čia gyveno Želvys. Jo sodyba buvo apaugusi krūmais, medžiais ir todėl žmonės praminė Medijonu. Plotas 5 - 6 ha.
  • Milevičiaus sodas - 200 m į vakarus nuo Pikelių. Čia buvo sodas-bitynas. Anksčiau gyvenęs dvarininkas Milevičius. Plotas 50 ha.
  • Motuziškė - vietovė prie buv. karvidžių, 1 km į rytus nuo Pikelių. Čia gyveno ūkininkas Motuzas. Dabar išlikęs gyvenamas namas ir nedidelis sodas. Teritorijos plotas apie 24 ha.
  • Perkūnkalnis - kalva, esanti 700 m į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 400 m į vakarus nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai - naftos gamykla). Kalva maždaug 60 m ilgio (šiaurės-pietų kryptimi), 40 m pločio (rytų-vakarų kryptimi), 1-1,5 m aukšio, su iškilia aikštele. Padavimai: Šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji Pikelių bažnyčia, kurią sugriovė Perkūnas. 25 m į pietus nuo kalvos vienas šalia kito guli du akmenys, 110 m į pietus yra Bažnyčios kalnas[22][23].
  • Senkapiai - kapeliai Pikeliuose. Čia stovi kryžius.
  • Žydlaukiai - dirbama žemė, 0,5 km į pietus nuo Pikelių. Čia buvo laukai, kurie priklausė žydams. Jie čia ganė avis, kiaules, karves. Plotas apie 50 ha.

Etimologija

Pikelių kaimo vardas kildinamas iš asmenvardžio Pikelis; kitų manymu, jis kilęs iš dievaičio Pykuolio vardo. XIX a. pabaigoje buvo manoma, kad Pikeliai - Pykuolio šventyklos vieta.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 22.
  2. ↑ Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.
  3. ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1992. - T. 4. - P. 406.
  4. ↑ Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.
  5. ↑ Vaidas Runkauskas. Į Pikelių koplystulpį sugrįžo šventųjų skulptūrėlės // Santarvė. - 2018. - Geg. 4. - Nr. 34. - P. 11, 19.
  6. ↑ E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.
  7. ↑ Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.
  8. ↑ Algė Jankevičienė. Pikeliai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - Nr. 1974; S. Biūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - 1986. - P. 3.
  9. ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1968. - P. 843.
  10. ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.
  11. ↑ Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 11 (24). - Nr. 152. - P. 2.
  12. ↑ R. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 19 (rugp. 1). - Nr. 159. - P. 2-3
  13. ↑ S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986. - P. 67.
  14. ↑ A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr. 66. - P.3.
  15. ↑ S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986 m. - P. 9.
  16. ↑ Pikelių mokyklos istorija. Sud. I. Atkočaitienė, O. Kesminienė, R. Songailienė, B. Želvienė. - Mažeikiai, 1998. - P. 213.
  17. ↑ Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštę // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.
  18. ↑ Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė
  19. ↑ Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.
  20. ↑ Vytautas Malūkas. Pikelius papuošė būsimųjų skulptūrų darbai // Santarvė. - 2015. -Rugs. 24. - Nr. 107. - P. 1-2.
  21. ↑ G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.
  22. ↑ V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186,
  23. ↑ G. Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/archpamz/15.htm.

  • Pikelių dvaro inventorius, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3171. - 22 lap.
  • Pikelių dvaro inventorius, 1849 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3172. - 40 lap.
  • Pikelių dvaro planas, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3174. - 1 lap.
  • Pikelių miestelio planas, M. 1:4200 // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3175. - 1 lap.
  • Pikelių dvaro naudmenų lentelė, 1867 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3173. - 8 lap.
  • Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. - 1 žml. lap.
  • Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. - Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml.
  • Pikiele [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Pikeliai&oldid=47730“