Plinkšių miško biosferos poligonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{rašomas}}
[[Vaizdas:Plinksiu biosferos poligonas.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|260px|Plinkšių biosferos poligonas]]
[[Vaizdas:Plinksiu biosferos poligonas.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|260px|Plinkšių biosferos poligonas]]
'''PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS'''. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa [[Plinkšių kraštovaizdžio draustinis|Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija]] (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]] ir Šiliškės ežerai, [[Markija|Markijos]], Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir [[Plinkšių durpynas|Plinkšių pelkė]] (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.
'''PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS'''. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa [[Plinkšių kraštovaizdžio draustinis|Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija]] (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]] ir Šiliškės ežerai, [[Markija|Markijos]], Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir [[Plinkšių durpynas|Plinkšių pelkė]] (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.
10 eilutė: 9 eilutė:


== Biologinė įvairovė ==
== Biologinė įvairovė ==
Auga apie 550-600 induočių augalų rūšių (M.Jankauskienė). Iš retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų, aptinkamas [[statusis atgiris]], [[vienalapis gedutis]], taip pat aptinkama [[raktažolė pelenėlė]], [[aukštoji gegūnė|aukštoji]], [[raudonoji gegūnė|raudonoji]], [[dėmėtoji gegūnė|dėmėtoji]], [[baltijinė gegūnė]]s, [[įvairialapė usnis]] ir kt.
Auga apie 550-600 induočių augalų rūšių (M.Jankauskienė). Iš retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų, aptinkamas [[statusis atgiris]], [[vienalapis gedutis]], taip pat aptinkama [[raktažolė pelenėlė]], [[aukštoji gegūnė|aukštoji]], [[raudonoji gegūnė|raudonoji]], [[dėmėtoji gegūnė|dėmėtoji]], [[baltijinė gegūnė]]s, [[įvairialapė usnis]] ir kt. Gyvena apie 40 retų, į Lietuvos raudonąją knygą ar į tarptautines aplinkosaugines direktyvas įrašytų gyvūnų ir paukščių rūšių. Tai [[pilkoji meleta]], [[vapsvaėdis]], [[ūdra]], [[rudasis nakviša]], [[didysis baublys]], [[jūrinis erelis]], [[vištvanagis]], [[lututė]], [[žalioji meleta]], [[didysis auksinukas]] ir kt. [[Plinkšių dvaras|Dvare]] ir jo priegose gyvena aštuonios šikšnospanrių rūšys.
 


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

Naršymo meniu