Didysis baublys
| Didysis baublys | |
|---|---|
 | |
| Didysis baublys (Botaurus stellaris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Gandriniai paukščiai Ciconiiformes |
| Šeima | Garniniai Ardeidae |
| Gentis | Tikrieji baubliai Botaurus |
| Rūšis | Didysis baublys Botaurus stellaris (Linnaeus, 1758) |
|
| |
DIDYSIS BAUBLYS (Botaurus stellaris), garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.
Gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas. Nuo žiočių kampo eina tamsiai ruda juostelė. Nugaros ir pečių plunksnos išmargintos juosvais dryželiais ir dėmėmis. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, o šios juostos šonais – 2 eilės mažiau ryškių juosvų dėmių. Ant krūtinės pailgos juosvos dėmės. Plasnojamosios plunksnos juosvos, išmargintos rudais skersiniais dryžiais. Snapas žalsvai geltonas. Kojos gelsvai žalios. Jaunikliai šviesesni, dėmės ir juostos rausvesnės.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Perėjimo metu nuolat girdimas patino skleidžiamas jaučio baubimą primenantis balsas. Kartais patino saugomoje teritorijoje gali įsikurti net iki 5 patelių. Lizdai sukraunami iš pernykščių nendrių stiebų ant žemės arba vandens (kurio gylis nesiekia 30 cm) tarp nendrių stiebų. Dažniausiai sudeda 4 – 5 žalsvus kiaušinius. Perėjimo pabaigoje kiaušinio spalva tampa pilkšvos (švino) spalvos. Kiaušinius deda ne kasdien, o kas 2 – 3 dienas. Peri vidutiniškai 25 paras. Peri ir jauniklius globoja tik patelė. Jaunikliai užauga tik per 2 mėnesius.
Pagrindinis baublių maistas – žuvys, rečiau minta vandens vabzdžiais.
Biotopai
Aptinkamas vandens telkiniuose su dideliais nendrių sąžalynais.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydi: 250 - 700 perinčių porų.
Mažeikių rajone reta, sporadiškai paplitusi rūšis, perinti didesnių vandens telkinių nendrynuose. Iš viso rajone kasmet peri 10 – 15 porų.
Radimvietės
Peri Meižių, Sedos, Maigų ežeruose, Varduvos, Tulnikių, Šerkšnėnų,Pašerkšnės tvenkiniuose.
Apsauga
Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
Šaltiniai
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 58.