Vištvanagis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Vištvanagis
Nuotraukos laikinai nėra
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Vanaginiai paukščiai
Accipitriformes
Šeima Vanaginiai
Accipitridae
Gentis Vanagai
Accipiter
Rūšis Vištvanagis
Accipiter gentilis
(Linnaeus, 1758)

VIŠTVANAGIS (Accipiter gentilis), vanaginių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, dalinai sėsli rūšis.

Biologija

Daugelį metų iš eilės gali perėti tame pačiame lizde. Lizdus krauna brandžiuose, rečiau pribręstančiuose medžiuose 5 – 20 m aukštyje. Į eglišakiais išklotą duobutę padeda 2 – 4 balsvus ar su melsvu atspalviu be dėmelių kiaušinius. Peri 35 – 38 paras. Jaunikliai lizdą palieka po 38 – 45 dienų. Suaugę paukščiai, ypač patelė, narsiai gina lizdą nuo pašaliečių.

Maitinasi beveik vien tik paukščiais: kėkštais, strazdais, kikiliais, karveliais, kuosomis. Pasigauna ir žinduolių: pelinių graužikų, kurmių. Išbadėjęs puola kurapkas, kiškius, sodybose – naminius paukščius.

Biotopai

Gyvena įvairios rūšinės sudėties (eglynuose, juodalksnynuose, beržynuose) tankiuose ar vidutinio tankumo medynuose. Mėgsta didelius užmirkusius miškų masyvus, dėl nuolatinio persekiojimo vengia žmogaus kaimynystės.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 500 - 800 perinčių porų. Mažeikių rajone gana reta, negausi, didžiuosiuose miškuose sutinkama rūšis. Kasmet rajone peri 15 – 20 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų, Marijampolės, Kumpelkės, Girelės, Žalgirio, Felisbergo, Mažeikių, Karaliaučiaus, Purvių, Birbiliškės ir kt. miškuose. 1993 m. Felisbergo miške perėjo senoje eglėje, 11 m. aukštyje iškeltame dirbtiniame lizde (D. Makavičius).

Apsauga

Raudonoji knyga (4 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.