Vištvanagis

Vištvanagis
Nuotraukos laikinai nėra
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vanaginiai paukščiai Accipitriformes
Šeima	Vanaginiai Accipitridae
Gentis	Vanagai Accipiter
Rūšis	Vištvanagis Accipiter gentilis (Linnaeus, 1758)

VIŠTVANAGIS (Accipiter gentilis), vanaginių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, dalinai sėsli rūšis.

Biologija

Daugelį metų iš eilės gali perėti tame pačiame lizde. Lizdus krauna brandžiuose, rečiau pribręstančiuose medžiuose 5 – 20 m aukštyje. Į eglišakiais išklotą duobutę padeda 2 – 4 balsvus ar su melsvu atspalviu be dėmelių kiaušinius. Peri 35 – 38 paras. Jaunikliai lizdą palieka po 38 – 45 dienų. Suaugę paukščiai, ypač patelė, narsiai gina lizdą nuo pašaliečių.

Maitinasi beveik vien tik paukščiais: kėkštais, strazdais, kikiliais, karveliais, kuosomis. Pasigauna ir žinduolių: pelinių graužikų, kurmių. Išbadėjęs puola kurapkas, kiškius, sodybose – naminius paukščius.

Biotopai

Gyvena įvairios rūšinės sudėties (eglynuose, juodalksnynuose, beržynuose) tankiuose ar vidutinio tankumo medynuose. Mėgsta didelius užmirkusius miškų masyvus, dėl nuolatinio persekiojimo vengia žmogaus kaimynystės.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 500 - 800 perinčių porų. Mažeikių rajone gana reta, negausi, didžiuosiuose miškuose sutinkama rūšis. Kasmet rajone peri 15 – 20 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų, Marijampolės, Kumpelkės, Girelės, Žalgirio, Felisbergo, Mažeikių, Karaliaučiaus, Purvių, Birbiliškės ir kt. miškuose. 1993 m. Felisbergo miške perėjo senoje eglėje, 11 m. aukštyje iškeltame dirbtiniame lizde (D. Makavičius).

Apsauga

Raudonoji knyga (4 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.