Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia, past. 1939 m.
Tirksliu baznycia.MKE.2009-09-05.jpg
Tirksliu baznycia1.MKE.2009-09-05.jpg
Tirksliu baznycia2.MKE.2009-09-05.jpg
Tirksliu baznycia. MKE..jpg
Tirksliu baznycia1 MKE.jpg
Kunigas Antanas Kiela

TIRKŠLIŲ KRISTAUS KARALIAUS BAŽNYČIA yra Tirkšlių mstl., Kapų g. 11. Mūrinė, vienabokštė, neogotikinė, stačiakampio plano, su apside. Pastatyta 1939 m.

1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemė. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. Apie 1679 m. bažnyčia beneficijos neturėjo ir tik su dideliu vargu įgijo žemės gabalą. 1750 m. įsteigta parapinė mokykla. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ją pastatė Tirkšlių dvaro valdytojas už šio dvaro savininko, Rietavo tijūno, Tirkšlių seniūno Felikso Važinskio lėšas. F. Važinskio sūnus, taip pat Feliskas, kartu su žmona Pranciška Turovskyte 1802 m. Tirkšlių bažnyčiai padovanojo dešimties balsų vargonus. 1830 m. Tirkšlių parapijai priklausė 3124 katalikai, prie bažnyčios gyveno 4 kunigai. 1841 m. buvo 3 kunigai, klebono pareigas ėjo kun. Simonas Einikis, parapijai priklausė 2 valakai ir 17 margų žemės, 1 baudžiauninkas, 6016 parapiečių. Tirkšlių klebonas Petras Lukauskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Tobolską, nuo 1871 m. gyveno Kazanėje.

1901 m. Tirkšlių vikaru paskirtas kunigas P. Dogelis. Tačiau už lietuvišką veiklą rusų valdžia jį nubaudė ir išsiuntė dviem metams į Kretingos vienuolyną.

1913 m. gegužės 2 d. sudarytame inventoriuje nurodoma, kad bažnyčia yra 16 sieksnių ilgio ir 13 sieksnių pločio, stogas dengtas skiedromis, nudažytas raudonais aliejiniais dažais. Virš jo, centre, yra bokštelis su metaliniu kryžiumi. Sienos apkaltos lentomis, nudažytos juodai. Yra 12 langų. Sienos iš vidaus dažytos pilka marmuro spalva, grindys medinės, vargonai išsiderinę. Bažnyčioje įrengti penki altoriai: pagrindinis - Švč. Trejybės, kairėje pusėje nuo ėjimo stovi Gelbėtojo, už jo - Šv. Felisko, dešinėje pusėje - Švč. Dievo Motinos, toliau - Šv. Antano.

Bažnyčia po gaisro

1936 m. liepios 2 d. bažnyčia su varpine ir varpais sudegė. Iš ugnies pavyko išgelbėti Švč. Trejybės, Šv. Antano, Šv. Felikso, Švč. Mergelės Marijos paveikslus, Šv. Petro ir Šv. Povilo statulas ir 4 krucifeksus, dalį senojo parapijos archyvo. Visos išlikusios senienos klebono Antano Šimkaus dėka buvo sutvarkytos ir eksponuojamos kapinių koplyčioje (past. 1862 m.) ir pačioje bažnyčioje.

1937-03-12 kunigas Antanas Kiela bendrovėje „Spindulys" ušsakė atspausdinti 5 tūkst. egz. atvirukų su naujosios Tirkšlių katalikų šventovės projektu. Atviruko kitoje pusėje toks tekstas: „1936 m. liepos 2 d. Tirkšlių parapiją palietė skaudi nelaimė: degant miesteliui sudegė didelė, graži, kapitaliai atremontuota bažnyčia. Tirkšliškiai be Dievo namų pasilikti negali. Daug neaimanavę, nusišluostę ašaras, pasitikėdami Dievo pagalba, kaimynų ir geraširdžių žmonių gausiomis aukomis, pasiryžo atstatyti".

Naująją bažnyčią suprojektavo Kauno inžinieriai Vaclovas Michnevičius ir Stasys Bukovskis, kuris 1936 m. gruodžio 18 d. pasirašo, kad vykdys ir techninę statybos priežiūrą. 1937 m. sausio 21 d. vyriausiasis Statybos ir sauskelių inspektorius, remdamasis Statybos tarybos 1937 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 862/11, patvirtina Tirkšlių parapijos mūrinės bažnyčios statybą[1]. 1937-06-13 surašytas naujos bažnyčios statymo aktas, įdėtas į stiklinį butelį ir įmūrytas į bažnyčios pamatus. Prie akto dar pridėta lietuviškų pinigų - nuo vieno cento iki 1 lito nominalai. Bažnyčios pamatus pašventino iš Klaipėdos atvykęs kunigas N.J. Petkus [2].Statyba pradėta 1937 m. Meistras Jonas Narbutas 1938 m. padarė gelžbetoninius skliautus, laiptus, išmūrijo bokštą, padarė stogo ir bokšto medines konstrukcijas. 1938 m. Kaune buvo nupriktas didelis kiekis stiklo, 1939 m. Rygoje - čerpės, atgabenta Kristaus Karaliaus medinė skulptūra, sverinati 105 kg ir pagaminta Balzano mieste (Italija). 1939-09-10 buvo įsigyta prekių, reikalingų bažnyčios šventinimo iškilmėms. Bažnyčia pastatyta per du metus. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983). Jis 1950–1955 m. ištremtas į Rusiją. Klebonas Bronislovas Burneikis (1923–1991) pastatė kleboniją. 1939 m. naująją bažnyčią konsekravo vyskupas J. Staugaitis. 1937 m. parapijai priklausė 5122 katalikai.

Bažnyčios bokšte pritvirtintas 1297 kg sveriantis vienas varpas, nulietas 1939 m. Liepojos metalo apdirbimo fabrike. Ant jo liemens yra užrašas: „AUKA TIRKŠLIŲ R. K. BAŽNYČIAI // VLADISLOVO IR MARIJONOS JAUGŲ". Šį varpą bažnyčiai paaukojo tirkšliškiai Jaungai [3].Anksteni bažnyčios varpai 1918 m. buvo išvežti vokiečių vyriausybės nurodymu ir negrąžinti. Po 1915 m. buvo nupirkti 3 nedideli varpai, kurie 1936 m. sudegė per bažnyčios gaisrą.

1936-08-19 statybos technikas Jonas Sidabras perprojektavo 16 m ilgio ir 10 m pločio namą, pristatydamas prie jo dar 7 m. Perdirbtame name įrengtos laikinosios Tirkšlių bažnyčios patalpos. Jai statyti leidimas išduotas 1939-09-06. Tačiau laikonosiose patalpose parapijiečiai ilgai nesiglaudė, nes per labai trumpą laiką pastatyta naujoji bažnyčia. Iš senosios bažnytinės statybos yra likusi senovinio stiliaus klebonija.

1862 m. Geidžiuose Važinsko lėšomis pastatyta Šv. Onos koplyčia, kur pamaldų atlaikyti atvykdavo kunigai iš Tirkšlių bažnyčios.

Kunigai

1830 m. Tirkšlių bažnyčioje tarnavo 4kunigai, 1841 m. jau trys. Tirkšlių parapijai būdavo priskirti klebonas, vienas ar du vikarai ir altaristas arba rezidentas. Lietuvos nepriklausomybės metais 1918-1940 m. prie Tirkšlių bažnyčios dažniausiai gyvendavo 3 kunigai: klebonas, vikaras ir altaristas. Pvz.: 1935 m. Tirkšlių bažnyčioje dirbo klebonas Antanas Kiela, vikaras Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus) ir mansijonarijus (rezidentas) Karolis Pakeltis. Sovietmečiu dirbti Tirkšliuose nebuvo paskirtas ne vienas vikaras, miestelio sielovadoje dirbdavo klebonas, kuriam padėdavo čia gyvendavę altaristai. Paskutinis Tirkšlių bažnyčios vikaras, remiantis bažnyčios archyvo duomenimis, buvo kun. Jonas Daunoras, kuris parapijoje vikariavo 1945 m.

  • Stanislovas Sutkevičius, apie 1625 m.
  • Krizostomas Vištartas, klebonas 1640 m.
  • Juozapas Budrikas, klebonas 1645 m.
  • Matas Butkevičius, klebonas. Minimas 1779, 1784 m. [4], [5].
  • Pranciškus Stankevičius, min. 1781 m.
  • Juozapas Pikturna, min. 1781 m.
  • Juozapas Baužinskis, min. 1784 m. - 1805 m.
  • Jurgis Jucevičius, komendorius, 1789-1795 m.
  • Bonaventūras Miknevičius, 1795-1798 m. vikaras.
  • Silvestras Ukrinas, kapelionas 1797 m.
  • Mykolas Beniuševičius, vikaras 1798-1799 m.
  • Juozapas Petravičius, vikaras 1800-1801 m.
  • Simonas Einikis, vikaras 1801-1805? m.
  • Antanas Jamikavičius (Jonikas), 1820-1822, 1846-1850
  • Jurgis Girštautas, 1839-1840 m. vikaras.
  • Pranciškus Jaselskis, 1845-1850 m. ir 1855-1856 m. vikaras.
  • Antanas Stapulionis (g. 1852 - m. 1917-09-14), vikaras XIX a. pab.
  • Domininkas Žukas, 1900 altarista
  • Povilas Dogelis, g. 1877 - m. 1949 m. Kunigu įšventintas 1899 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1901-1902 m. Vėliau Kauno arkikatedros bazilikos klebonas, garbės kanauninkas. Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris. Steigiamojo Seimo atstovas.
  • Dionyzas Imbrasas, 1902-06-13 - 1913-05-27
  • Mykolas Ruseckas, g, 1888 - m. 1950. Kunigu įšventintas 1914 m. Palonų bažnyčios statytojas, Rumšiškių, Lapių klebonas. 1914-1915 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras.
  • Feliksas Ereminas, g. 1890 - m. 1962. Kunigu įšventintas 1915 m. 1926 m. įsteigė Velykių parapiją. Papilio bažnyčios statytojas. Vėliau Rozalimo, Daujėnų klebonas. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1915-1916 m.
  • Stanislovas Gaigalas, 1913-05-27 - 1919-03-17
  • Jonas Andriejauskas, g. 1891 - m. 1968. Kunigu įšventintas 1917 m. Tirkšlių parapijos vikaras (kamendorius) 1917-1919 m. [6]. Iškeltas į Vabalninką kamendoriumi. Vėliau Raguvos klebonas, Anykščių altaristas. Garbės kanauninkas.
  • Karolis Pakeltis, g. 1874 - m. 1945 m. Kunigu įšventintas 1905 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1913 m. Atkeltas iš Sedos. 1906-1912 m. Salantų vikaras. 1919-03-17 - 1932-05-10 Tirkšlių parapijos klebonas, 1932-1939 m. Tirkšlių parapijos mansijonarijus (rezidentas). Nuo 1939 m. Juozapavo kuratas. 1945 m. vėl dirbo Tirkšliuose. Palaidotas Tirkšlių kapinėse.
  • J. Valantinavičius, vikras 1919 m.
  • Pranas Viliūnas, g. 1882 - m. 1937. Kunigu įšventintas 1903m.1920 m. metė kunigystę ir įsijungė į Lietuvoje nelegalų komunistų judėjimą. 1937 m. sušaudytas per stalinines represijas. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1920 m. Atkeltas iš Šilalės.
  • Stanislovas Tamulevičius, Tirkšlių parapijos vikaras 1920-1921 m. Iškeltas į Subačių vikaru.
  • Vaclovas Baliutavičius, g. 1892.Kunigu įšventintas 1918 m. Tirkšlių parapijos vikaras 1921-1924 m. 1924 m. iškeltas į Žemalę altaristu. Vėliau dirbo Janapolėje.
  • Adomas Jereckas. Tirkšlių vikaras 1924 m. Atlektas iš Darbėnų. Vėliau buvo Čekiškės vikaras.
  • Pranciškus Ramonas, g. 1894.Kunigu įšventinas 1918 m. Vikaras 1924-1925 m. 1939 m. paskirtas Mykoliškių klebonu.
  • Aleksandras Narkevičius, g. 1891 m. Kunigu įšventintas 1917 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1927-1928m. Vėliau Telšių katedros administratorius, Skaudvilės, Sedos klebonas. Tremtinys.
  • Antanas Matulionis, g. 1899. Kunigu įšventintas 1925 m. Tirkšlių vikaras 1928-1933 m. Iš čia perkeltas į Rietavą. Vėliau dirbo Notėnuose, Pievenuose.
  • J. Kurliandskis, Tirkšlių vikaras 1932-1933 m. Atlektas iš Mosėdžio. Iš Tirkšlių iškeltas į Alsėdžius vikaru.
  • Juozapas Šukys, g. 1908- m. 1992. Kunigu įšventintas 1933 m. Tirkšlių vikaras 1933 m. Vėliau klebonavo Nevarėnuose, Palangoje, Telšiuose ir kitur.
  • Pranciškus Šatkus, g. 1901 - m. 1986. Kunigu įšventintas 1931 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1933 m. Vėliau klebonavo Stulgiuose, Kaunatave, Vaičaičiuose, Ylakiuose, Darbėnuose, Salantuose, Šateikiuose ir kitur.
  • Antanas Kiela, 1932-05-10 - 1945-07-15
  • Pranas Vasaris, g. 1915-03-29. Kunigu įšventintas Telšiuose 1940-05-23. Iki 1944 m. buvo Tirkšlių vikaras. Nuo 1950 gyveno Australijoje, Melburno lietuvių kapelionas [7].
  • Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus), g. 1901 - m. 1987. Kunigu įšventintas 1930 m. Tirkšlių bažnyčios vikaras 1934-1936 m., 1945-07-15 - 1946-02-15 šios bažnyčios klebonas. Vėliau klebonavo Tryškiuose, Varniuose, Šakynoje, Ukmergėje, Josvainiuose, Meškuičiuose. Palaidotas Skaudvilės bažnyčios šventoriuje.
  • Antanas Narkus, g. 1910. Kunigu įšventintas 1934 m. Vikaras 1936-1938 m. Vėliau dirbo Budriuose. Emigravo iš Lietuvos ir 1965 m. gyveno JAV.
  • Antanas Krenčius, g. 1907. Kunigu įšventintas 1935 m. Vikaras 1938-1939 m. Ilgesnį savo pastoracinio darbo laikotarpį dirbo Vaitimėnuose. Manoma, kad prisaikdino partizanus Vaitimėnų girioje. Vėliau buvo ištremtas į Sibirą. Mirė Lietuvoje po 1956 m.
  • Henrikas Radvilas, g. 1913 - m. 1944. Kunigu įšventintas 1938 m. Vikaras 1939-1940 m. Mirė 1944 m. nušautas vokiečių.
  • Pranas Vaseris, g. 1915 - m. 1987. Kunigu įšventintas 1940 m. Vikaras 1940-1944 m. Vėliau Melburno lietuvių kapelionas. Žurnalų "Švyturys", "Tėviškės aidai" redaktorius. Išleido keturis apysakų ir apsakymų rinkinius.
  • Jonas Kusas, g. 1916 - m. 1983. Kunigu įšventintas 1944 m. Vikaras 1944-1945 m. Vėliau klebonavo Pajūryje, Alsėdžiuose, Tūbinuose, Upynoje.
  • Jonas Daunoras, g. 1911 - m. 1950. Kunigu įšventintas 1940 m. Vikaras 1945 m. Vėliau dirbo Kruopiuose. Nuo 1947 m. Pakutuvėnų klebonas. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
  • Juozapas Pletkus, 1946-02-16 - 1954-03-07
  • Jeronimas Stalamiekas, 1954-03-06 - 1955-03-06
  • Jonas Grigaitis, 1955-03-06 - 1956-05-15
  • Juozapas Stasiulis, 1956-05-15 - 1958-06-29
  • Kazimieras Gylys, 1958-06-29 - 1960-05-28
  • Povilas Pukys, 1960-05-28 - 1963-06-27
  • Anicetas Kerpauskas, 1963-06-27 - 1966-05-18
  • Antanas Kaubrė, altarista.
  • Bronislovas Burneikis, 1966-05-18 - 1980-01-07. Tirkšliuose pastatė kleboniją [2].
  • Vincentas Gauronskas, 1980-01-07 - 1985-05-14
  • Ferdinandas Žilys, 1985-05-14 - 1986-05-10
  • Ignacas Žeberskis, 1986-05-10 - 1990-03-10. Jis organizavo Lėlaičių koplyčios kapitalinį remontą. Aptarnavo ir Žemalės bažnyčią.
  • Anupras Gauronskas, 1990-03-10 - 1991-01-06
  • Antanas Šimkus, 1991-01-07 - 2002-09-26
  • Antanas Beniušis, 2002-09-26 -2009-08-19
  • Arūnas Bladžius, 2009-08-20 - 2016-08-11
  • Petras Smilgys, nuo 2016-07-05

Archyvas

Lietuvos istorijos archyve yra išlikusios šios Tirkšlių parapijos registracijos knygos (F.1453): gimimų registracijos 1705-1723, 1730-1753, 1764-1921 m., santuokų - 1817-1834, 1849-1890, 1896-1927 m., ušsakų - 1845-1853, 1908-1918 m., mirimų - 1819-1848, 1862-1885, 1891-1915 m.

Šaltiniai

  1. ↑ Povilas Šverebas. Prieš karą pastatytai mūrinei Tirkšlių bažnyčiai - 70 metų // Santarvė. - 2009. - Rugpjūčio 29. - Nr. 96. - P. 8.
  2. ↑ Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 24.
  3. ↑ Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 23.
  4. ↑ [1]
  5. ↑ Tirkšlių klebono Mato Butkevičiaus be testamento, palikto turto paveldėjimo dokumentai http://lanka.vu.lt/F/TSUQNDMALKQPQRKT2RYCDRINS11X59BRTFNKHG8CQIFCUQ6N7Y-19188?func=full-set-set&set_number=152736&set_entry=000011&format=999
  6. ↑ Kunigų permainos Žemaičių vyskupijoje // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 19. - Nr. 9. - P. 3
  7. ↑ Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 391.

  • Tirkšlių bažnyčios inventoriai 1846-1906, 1894 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 844, l. 1-32, lenkų, rusų k.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1964. - T. 1. - P. 223-224.
  • Povilas Šverebas. Tirkšlių bažnyčia ir jos archyvas // Lietuvos kraštotyros draugija. „Mūsų kraštas". - V. - 2004 m. - Nr.14. - P. 11-19.
  • Dalia Ramonienė. Geidžių Šv. Onos bažnyčia. - Vilnius, 2005. - 56 p. ISBN 9955-62429-9.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Tirkšlių_Kristaus_Karaliaus_bažnyčia&oldid=47593“