Žiogaičiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Žiogaičiai
Ziogaiciai.MKE.2007-07-17.jpg
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56° 19' 0" š.pl., 22° 30' 0" r.il.
Gyventojai: 172 (2001 m.)
Žiogaičių pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojas, 1929 m.
Žiogaičių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1920 m.
Žiogaičių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1943 m.

ŽIOGAIČIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, prie Mažeikių-Purvėnų ir Mažeikių-Laižuvos kelio. Vakaruose ribojasi su Dargių, rytuose - Sovaičių k., pietuose - su Maigų mišku. Per kaimą teka Ašva, kurios pakrantėje yra poeto Leono Skabeikos (1904-1936 m.) sodyba-gimtinė. Pietrytinė kaimo dalis vadinama Bimbalynu.

Gatvės

Žiogaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Laukų (ilgis 0,210 km, žvyruota), Purvėnų (0,500 km, žvyruota), Viekšnių (0,600 km, žvyruota), Vingio (0,500 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 1,810 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 46 ūkiai ir 279 gyv., 1973 m. - 63 šeimos, 2001 m. - 172 gyv. (72 vyrai ir 100 moterų).

Istorinės žinios

Žiogaičių k. (siolo Zogaycie) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodyta, kad kaime yra tik vienas kiemas, savininko pavardė ir vardas, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo sumokėti mokesčių. Tie patys duomenys pateikti ir 1665 metų inventoriuje.

XVIII a. Žiogaičių kaimas minimas dar dviejuose Viekšnių seniūnijos inventoriuose. 1738-06-17 kaime buvo 11 kiemų, kurie turėjo mokėti 120 zlotų mokestį. 1775-07-24 jau nurodomas 21 kiemas, kurie mokėjo 756 činšo mokestį, privalėjo dvarui atvežti 20 šieno vežimų. Be to, buvo žydo Jankelio Jaralovičiaus karčema, kuri turėjo mokėti 50 činšų mokestį [1][2].

XIX a. kaime veikė slapta mokykla, kurios daraktorius Ignas Giedrelis mokė apie 10-14 vaikų, dažniausiai 13-14 metų amžiaus berniukus. Mokykla keldavosi iš vieno ūkininko pas kitą [3]. 1920 m. mokyklos mokytojas buvo A. Konsmanas. Nuo 1927-08-01 mokyklos vedėja buvo Stanislava Adomaitytė [4]. 1933 m. mokyklos vedėja buvo E. Tėvelienė. 1933 m. gruodžio 1 d. Žiogaičių pradinėje mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Marija Mejerienė, o prieš tai buvo Albina Kontenytė [5]. 1943-1944 m. mokyklos vedėja buvo E. Buivydienė. 1952-1953 m.m. mokytoju dirbo Alfonsas Žičkus.

1949-03-26 iš Žiogaičių k. ištremta į Sibirą, prie Angaros, Eufemija Lungytė-Balvočienė (g. 1911 m.), jos dukra Eufemija (g. 1943 m.), sūnus Vincas (g. 1945 m.)[6]. E. Balvočienės vyras Vincas Balvočius (g. 1912) tarpukaryje buvo Dargių, Žiogaičių ir Gargždų kaimų seniūnas. Kaime veikė klubas-skaitykla, kurio vedėja 1950-1952 m. buvo Milda Antanavičienė[7].

Žiogaičių k. pirmosios kapinaitės

Kaime yra dvejos neveikiančios kapinės: Pirmosios kapinės yra 1,2 km į pietryčius nuo Dargių kaimo. Plotas 0,04 ha, perimetras 73 m. Jų paviršius lygus, pakraštys apsodintas eglaitėmis, apaugę alyvų krūmais. Laidojimų žymių. 2007 m. buvo vienas metalinis kryžius. Aplinkui kapines - kultūrinė ganykla.

Antrosios Žiogaičių k. kapinės yra 1,8 km į pietryčius nuo Dargių k. Paviršius lygus, apaugę pavieniais medžiais. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną medinį kryžių. Aplinkui kapines - kultūrinė ganykla. Šių kapinių plotas 0,08 ha, perimetras 90 m.

Kaime buvo 7 metrų ilgio sparnais vėjinis malūnas, kurį pastatė Liudvikas Knabikas [8]. 1937 metais Žiogaičiuos pradėjo veikti pradinė mokykla, kuri atidaryta Broniaus Bigailos gyvenamajame name, pirmoji mokytoja - Ona Buivydienė, ją pakeitė Antanas Normantas. Mokytojai dirbo po vieną, nes klasei buvo skirtas vienas kambarys, ir mokė visų skyrių vaikus. Prasidėjus II pasauliniam karui 1941 metais Žiogaičių pradinė buvo uždaryta, vaikai galėjo mokytis pas Butkų. Atrodo, mokykla šiame kaime vėl buvo atidaryta, o vienu metu ten veikė net dvi.

Tarybiniais laikais pirmąją trobą Žiogaičiuose pasistatė Juozas Eidintas. Jo sodyboje pastatytas aukštas ąžuolinis kryžius [9].

2012 m. rugsėjo 8 d. Žiogaičių k. įkurta galerija-edukacijos erdvė „Žiogės keramika", kurioje keramikos darbus eksponavo Ilona Jonušienė [10].

Etimologija

Vabzdžio žiogas priesaginė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Balvočiaus kapeliai
  • Barzdinė
  • Bimbalynas - pietrytinė Žiogaičių k. dalis, kurioje buvo 7 kiemai. Pasakojama, kad pro šalį važiavę žydai, arklius apipuolę bimbalai ir akliai ir jie pasibaidę. Nuo to laiko tą vietovę imta vadinti Bimbalynu.
  • Bliudsukio kapeliai
  • Maišo gatvė
  • Šiaulio kapeliai
  • Šilinė

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 41 - 45. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.252-255, 276; F. SA-3774, l.633; F. SA-3910, l.9-10.
  2. ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1295, ap.1, b.1652 - 1869 m. Žiogaičių kaimo planas
  3. ↑ Nagius J. Daraktorinės mokyklos Mažeikių rajone // Kraštotyra. – Vilnius, 1970, p. 89–90.
  4. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.
  5. ↑ Lietuvos valst. archyvas: F. 391, ap. 3, b. 1100, l. 19.
  6. ↑ Ališauskaitė R. Šimtmetis Sovaičių žmonių likimuose // Būdas žemaičių. - 2003. - Balandžio 4. - Nr. 40. - P. 8.
  7. ↑ Narbutienė G. Auksodės bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Mažeikiai, 1994. - P. 32.
  8. ↑ Nagingas meistras nesigiria „glaunais" dirbiniais // Būdas žemaiių. - 2005. - Rugsėjo 28. - P. 6,7.
  9. ↑ Lukošiūtė Sandra. Žiogaičiai: smetoninis kaimas nestokoja šviesių senolių // Santarvė. - Birželio 17. - Nr. 68. - P. 2-3.
  10. ↑ Vytautas Malūkas. Keramikos paroda // Santarvė. - 2012. - Rugs. 6. - nr. 102. - P. 4.

  • Žiogaičių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1652. - 1 lap.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Žiogaičiai&oldid=46406“