Auksūdys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Auksūdys
Auksode. MKE.jpg
Andriuškų (Varapickų) koplytėlė prie Auksūdžio gyvenvietės, past. 1933 m.
Informacija
Seniūnija: Laižuvos seniūnija
Koordinatės: 56° 23' 0" š.pl., 22° 31' 0" r.il.
Altitudė: 89 m
Plotas: 1737,9 ha
Gyventojai: 440 (2001 m.)
Koplytstulpis Auksūdžio k., pakelėje į Purplius, su užrašu: „Komunizmo aukoms atminti 1945-1995. Tebūna tau lengva Sibiro žemė".
Auksūdžio kaimo gyventojai tarpukaryje
Auksūdiškių susėjimas pavadakstyje apie 1952 m.
Auksūdiškiai prie pieno separavimo punkto
Plytinė buvusi dabartinės Jurijaus Malinino sodybos vietoje, 1958 m.
Auksūdžio parkelis, 2007 m.

AUKSŪDYS, Auksodė (tarm. Auksuodė), kaimas Laižuvos seniūnijoje. Pietuose ribojasi su Žiogaičių, Dargių ir Purvėnų, vakaruose - su Stumbrų, šiaurės vakaruose - su Purplių, rytuose - su Palaižupės k. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, pietiniu - Vaidminas; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

Yra Auksūdžio daugiafunkcinis centras, biblioteka (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), medicinos punktas (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), kultūros namai, UAB „Auksodės malūnas", UAB „Taulidas". Anksčiau veikė pradinė mokykla.

Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras Jonas Šimkus (1898-1976) iš Buknaičių kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis [1], [2]. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.

Gatvės

Auksūdžio gyvenvietėje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 1,6 km, asfaltuota), Aušros (1,5 km, asfaltuota), Darželio skersgatvis (0,2 km, asfaltuota), Naujoji (0,3 km, žvyruota), Mažeikių (1,0 km, asfaltuota), Taikos (1,5 km, asfaltuota), Žemaičių (0,5 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 6,6 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 645, 1923 m. - 108 ūkiai ir 693 gyv., 1959 m. - 496, 1970 m. - 483, 1973 m. - 160 kiemų, 1979 m. - 398, 1989 m. - 378, 2001 m. - 440 gyv. (180 vyrų ir 210 moterų). 1765-01-14 žydų registre nurodoma, kad kaime yra 4 žydai. 1928 m. Albino Uikio sodyboje įsteigta pradžios mokykla, kuriai priklausė ir Purplių komplektas. 1991 m. mokykla perkelta į buvusio lopšelio-darželio patalpas, kuriose yra iki šiol (plačiau žr. Auksodės pradinė mokykla).

  • XIX a. kaime gyveno draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Mačius.
  • 1870-04-25 gimė knygnešys, daraktorius Izidorius Vilimas.
  • 1882-05-23 gimė vaistininkas Adomas Mačius;
  • 1885-10-14 gimė Lietuvos karininkas, administracijos darbuotojas Jonas Jasutis;
  • 1899-12-21 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Domas Urbonas.
  • 1907-06-10 gimė pedagogas, filosofijos daktaras Albinas Liaugminas.
  • 1952 m. gimė teisininkas, Seimo kontrolierius, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, teisėtyrininkas konstitucionalistas Augustinas Normantas.

Auksūdžio k. gyveno tremtinys, poetas Vladas Raustys (1927-1999). Yra išlikusi senovinė kaimo sodyba su gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai [3].

Istorinės žinios

Rašytiniuose dokumentuose Auksūdys (siolo Auxudzie) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodomi 3 kiemai (dūmai), kiemo savininko pavardė, dirbamų valakų skaičius bei kiek privalo mokėti mokesčių; iš viso galėjo būti apie 27 gyventojai. Tokie patys duomenys pateikti ir 1665 m. tos pačios seniūnijos kitame dokumente.

1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje kaimas vadinamas Auksudy, nurodomi 23 kiemai, kurie privalėjo mokėti 225 zlotus ir 24 gr. mokesčių. 1775-07-24 inventoriaus duomenimis buvo 29 kiemai, kurie mokėjo 1120 činšą, 1 šeštoką ir 20 šieno vežimų. Kaime buvo dvi Eliašo Zelmos karčemos ir mokėjo 100 činšų mokestį. Po II pasaulinio karo kurį laiką iki 7 deš. veikė paštas.

1930-12-22 ties Auksūdžio kaimu, prie vieškelio Viekšniai-Laižuva, atidaryta nauja traukinių sustojimo stotelė „Auksodė" [4], jos viršininkas buvo Žukauskas.1944 m. vasarą Auksūdyje buvo įsikūręs vokiečių karinis dalinys, kuris statė gynybos įtvirtinimus palei Vadakstį. Apkasus kasė aplinkinių kaimų žmonės. Vengiantys dirbti buvo baudžiami mirtimi. Čia buvo sušaudytas buknaitiškis Galminas už atsisakymą kasti apkasus. Pokario metais veikė rezistentų grupę, kurią 1946 m. įkūrė mokytojas V. Valantinas, kilęs iš Skuodo[5].

1948-02-16 buvo suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį Mečislovas Tiškus, dirbęs milicijoje Laižuvoje (į laisvę paleistas 1955-11-07, grįžo į Lietuvą 1957 m.). Kartu su juo išvežtas Teodoras Mikulskis. 1948 m. rudenį buvo suimti Steponas Mačius, Donatas Mačius, broliai Simas ir Julius Borusai, Aleksas Gerika, Albertas Briedis ir kt. 1949 m. kovo 28 d. iš Auksūdžio k. į Irkutsko sritį išvežta Emilijos Bavarienės 4 asmenų šeima (į Lietuvą grįžo 1958-07-09)[6].

Naujoji Auksodės gyvenvietė įsikūrė Kazimiero Gerikos, Alkeso Milieškos, Lucijos Sviružienės, Alfonso Liulio, Stasio Ruginio, Ievos Juodeikienės, Igno Liaudansko, Stasio Garbenio, Albino Mačiaus žemėse. Pirmasis gyvenvietės pastatas - kultūros namai. Gyvenvietėje veikė pirtis (vad. Petras Gureckis), pieno priėmimo punktas (vad. Rūta Pakulienė). Tarpukaryje jau veikė Auksodės pieno seperavimo punktas, įsikūręs Simono Mačiaus ūkyje; punkto vedėjas buvo Adomas Juočeris, po to Stasys Lizdenis, 1958-1975 m. - Valerija Milieškienė, Gražina Narbutienė.

2005 m. prie įvažiavimo į Auksodės gyvenvietę pastatytas riboženklis su užrašu „Auksodė". Laižuvos klebonas V. Tamašauskas pašventino baltą Auksūdžio k. vėliavą, kurioje išsiuvinėta obelis su aukso obuoliais. Vėliavą iškėlė seniausias kaimo gyventojas Aleksas Milieška.

2013-07-13 minint Auksūdžio bendruomenės 10 metų jublietų, atidengtas ir pašventintas kaimo simbolis - Auksinis obuolys, sukurtas tautodailininko Antano Murauskas.

2013-10-01 atidarytas pirmasis rajone Auksūdžio daugiafunkcinis centras. Čia pradėjo veikti lopšelis-darželis, šiuolaikiškai įrengta biblioteka ir konferencijų salė, įsikėlė kultūros namai. Centro direktorė - Oksana Gaidamovičienė.

2019-06-21 pakelėje pastatytas koplytstulpis, kurio viršūnėje įtvirtintas kryžius, kuris paimtas iš toje pačioje vietoje prieš metus rasto nuvirtusio ir supuvusio koplytstulpio.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Asienis (Aseinis) - apie 20 ha miškas kaimo pakraštyje; už šio miško buvo dvaro žemė.
  • Kuininė - miškelis kaime, 9-ame km prie geležinkelio. Plotas apie 5 ha. Pavadinimas nuo žodžio „kuinas". Tame miškelyje buvę tiek daug uodų, sparvų, kad gyvuliai vasarą negalėdavę pasiganyti. Net ir nuvarginti arkliai stengdavosi peršokti tvorą ir iš ten ištrūkti.

1935 m. Auksūdžio pradinės mokyklos mokytoja Julija Janišauskaitė apie Kuininę iš vietos gyvetojų užrašė, kad ši vieta - pelkėtas krūmynas, kuriame laikosi vanduo, kuris tik vidurvasaryje išdžiūsta. Plotas 12 ha. Yra Auksūdžio kaimo rytuose, atsiremia į geležinkelį. Seniau pelkėse žiburėliai vaikščiodavo. Vietiniai gyventojai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų?. Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės. Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per Auksūdžio kaimą teka Varupio (Vario) upė [2].

  • Šiltoji Vokietija - trys vienkiemiai Auksodės kaime, netoli Vadaksties,3 km nuo Laižuvos. Seniau čia gyveno vokietis. Jo žemę nupirko trys valstieciai. Plotas 25 ha.

Etimologija

Kilmė. Šaknis auk- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo sūd - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu sūduva, kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas[7]. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos Julijos Janišauskaitė tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. [8]. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys[9], [10].

Auksūdiškia dažnai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų? Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės". Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per auksūdžio kaimą teka Varupis (vario upė). Užrašė mokytoja Julija Janišauskaitė (LŽV 1935).

Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė[11].

Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „Auksinis obuolys" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už Purplių koplyčios atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

Šaltiniai

  1. ↑ Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.
  2. ↑ [1]
  3. ↑ Vytautas Malūkas. Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 1, 3.
  4. ↑ Žemaitis. - 1931. - Nr. 1.
  5. ↑ Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.
  6. ↑ Į Sibiro platybes: tremtinių atsiminimai. Užrašė Gražina Narbutienė // Kraštotyrinis darbas Auksdės bibliotekoje. - Auksodė, 1997.
  7. ↑ Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.
  8. ↑ Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.
  9. ↑ Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.
  10. ↑ Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.
  11. ↑ Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.

  • Auksodės k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3552.
  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.
  • Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.
  • Mokytojo Augustino Narmonto prisiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą.
  • Danutės Mikulskienės (Milieškaitės) g. 1940 m. gruodžio 7 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą. Užrašyta 1997-01-19
  • Gražinos Milieškaitės-Narbutienės, gim. 1952 m. birželio 1 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą . Užrašyta 1997 01 24
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. T. 2. - P. 221.
  • Lietuviškoji enciklopedja. - Kaunas, 1934. - T. 2. - Auksudžiai.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Auksūdys&oldid=47696“