Naikiai

Naikiai
Naikiai
Informacija
Seniūnija:	Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės:	56º17'60" š.pl. ir 22º22'60" r.il.
Altitudė:	81 m
Plotas:	673,8 ha
Gyventojai:	139 (2001 m.)

Sodyba Naikių k.

Sodyba Naikių k.

Skulptūra ir senovinė klėtis Naikių k., Miestelyje

Tipiška žemaitiška troba

Senovinis tvartas

Koplytėlė Naikių k.

UAB „Mažeikių automobilių keliai" Naikių asfaltbetonio gamykla

NAIKIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 3 km į pietryčius nuo Mažeikių. Yra kalva, vadinama Naikių piliakalniu, asfaltbetonio gamykla (nuo 1974 m.).

Teritorijos aprašymas

Naikių kaimo teritorijos plotas - 685 ha. Šiaurėje ribojasi su valstybiniu mišku (sienos ilgis 2,1 km), pietuose – su Ventos upe (3,9 km), rytuose – Krakių k. (3,1 km), vakaruose – su Mažeikių miestu (2,5 km). Atstumas tarp toliausiai nutolusio šiaurinio ir pietinio taško yra 3,5, tarp rytinio ir vakarinio – 3,1 km.

Pietiniu pakraščiu teka Venta (ilgis kaime 3,9 km, plotis 30-40 m; yra 0,1 ha Šiuipio sala), centrine dalimi į ją teka Vaidminas (įteka 208,2 km nuo žiočių), kurio ilgis kaime 2,7 km (visas 5,5 km). Į Vaidminą įteka bevardis 0,4 km ilgio upelis, tekantis iš Savickio biržės. Šiauriniu pakraščiu, palei Mažeikių-Šiaulių geležinkelį, teka Juodpelkis (ilgis kaime 1,1 km).

Į vakarus nuo piliakalnio yra 7,8 ha pelkėta pieva, vad. Poukė. Šiauriniu kaimo pakraščiu eina Šončius, kurio ilgis kaime 1,7 km, centrine dalimi – Mažeikių-Šiaulių plentas (ilgis 3,1 km), nuo kurio 1971 m. nutiesta atšaka į buv. gyvulininkystės padalinį (ilgis 0,3 km) ir 1975 m. – į asfaltbetonio bazę (1,3 km). 1983 m. nutiestas žvyrkelis į karjerą (ilgis 0,6 km). Yra Mažeikių-Viekšnių vieškelis (belikę 0,4 km), nutiestas naujas asfaltuotas Mažeikių aplinkelis ir per Ventą pastatytas gelžbetoninis tiltas. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis (2,3 km).

Prie Ventos ir Vaidmino upių santakos yra Naikių kapeliai, 0,3 km nuo jų į vakarus – Naikių piliakalnis. Teritorija tarp Mažeikių miško ir Mažeikių-Šiaulių geležinkelio nuo seno vadinama Azija (plotas ~ 36 ha, 1984 m. čia buvo 10 sodybų, 1980 m. įkurtas kolektyvinis sodas „Papartis"). Prie buv. gyvulininkystės padalinio yra Bažnytkaimis (plotas 1,3 ha, išlikęs vienas gyv. namas), prie kelio į asfaltbetonio bazę – Brigada, arba Miestelis (2 ha, 1 gyv. namas), prie Mažeikių miesto ribos – Vagių gatvelė (apie 1,3 ha, 2 sodybos). 1974 m. Naikių k. pradėjo veikti Mažeikių automobilių kelių eksplotavimo linijinės valdybos asfaltbetonio bazė.

Gyventojai

1966 m. Naikių k. buvo 47, 1976 m. – 32, 1984 m. – 26 sodybos. 1857 m. buvo 239, 1866 m. – 159 (74 vyrai ir 85 moterys) gyventojai. 1895-06-05 pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, buvo 239 gyventojai (114 vyrų, 125 moterys), iš jų valstiečių 199 (93 vyrai ir 106 moterys), bajorų 16; pagal tikėjimą – 7 liuteronai, 232 katalikai, pagal gimtąją kalbą – 13 latvių, 226 žemaičiai, raštingų tik 13 (iš viso 16,3%); buvo 3 siuvėjai, 2 staliai, 1 kalvis, 1 batsiuvys, 1 eigulys. 1902 m. buvo 311 (iš jų 72 Naikių nausėdijoje), 1923 m. – 278 (38 kiemai), 1959 m. – 310, 1970 m. – 206, 1979 m. – 155 (78 vyrai, 77 moterys), 1986 m. – 120 gyventojų.

Naikių k. žmonių gyventa jau II-V a., tai sprendžiama iš Naikių pilkapyne ir senkapiuose aptiktų įvairių dirbinių. 1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. Z. Baubonis) spėjamajame pilkapyne (43 m į vakarus nuo kajero administracinio pastato), pakilumoje, panašioje į pilkapio liekanas, ištyrė 48,75 m² plotą. Rasta studyto buldozeriu kultūrinio sluoksnio liekanų (juoda žemė su degusiais akmenimis ir geležies rūdos lydymo atliekomis) . Lit. šaltiniuose nurodyta, kad IX-X a. buvo sunaikinta Dugnų pilis, stovėjusi piliakalnio vakarinėje pusėje. 1923 m. Mažeikių muziejaus steigėjas Stasys Ličkūnas kaime atkasė buv. senos sodybvietės kambarių vietas. Manoma, kad čia buvęs XVII a. švedų sunaikintas dvaras. Apie 1900 m. Skurvydas nuo šios vietos, sename miške, akmeninėje koplyčioje rado sidabrinių monetų, nukaltų XVI a. II pusėje.

Istorinės žinios

Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Naikių kaimas (siolo Naijkie) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 6 valstiečių pavardės. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 30-42. Tuo laiku činšas už apgyventus ir šienaujamus pievų margus, kurių 25 margai, 6 prentai sudaro 2.30 kapų. Kaime apgyventų yra 2/3.1/8, primtų 2 2/3 valakų. Mokesčio prievolė nuo apgyvento valako 3.56 kapos, priimto 3 kapos. Su šienaujamomis pievomis reikalinga mokėti suma 3.36. 8 1/3, tuščių valakų 10. 1/2.1/24. Tuščių, apžėlusių užežių (užusienių) 2 valakai 9 ½ prentų.

1728 m. iventoriuje taip pat nurodytos 6 gyventojų pavardės. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 70 zlotų ir 24 grašiai nuo viso kaimo. Be to, už Krakių apyrubę moka kaimo vyrai - iš viso 2 zlotus ir 24 grašius. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 10 ūkių, kurie moka 523 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 10 vežimų), atidirbti 48 dienas, paeiliui turėjo eiti į dvaro sargybą. Maželis dar moka 9 činšų ir 2 šeštokų mokestį, duoda 2 rugių, 2 miežių ir 7 avižų pūrus bei 1 aviną.

1789 m. jau buvo 11 ūkių, visas kaimas moka 796,15 zlotų mokestį. Naikių k. daržininkas buvo Steponas Perminas. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Naikių kaimas priklauso Paventės vaitystei.

XIX a. kaime buvo nemažas dirbamos žemės plotas, kuriame įsikūrę atskiri vienkiemiai sudarė Naikių nausėdiją. Viekšnių dvaro žemės apskaitos duomenimis, visas Naikių kaimo plotas 1856 m. buvo 631,09 dešimtinės, iš jų ariamosios žemės 141,39, dirvonų 7,78, pievų 125,89, ganyklų 266,60, miškų 43,10, sodybinės žemės 11,82, kelių 8,57, pelkių 7,67, upių 1,13, griovių 3,26, kitų 13,88 deš. 1870 m. Kauno liustracinės komisijos sudarytame Naikių k. plane nurodyta kad yra 549,28 deš. ir 38 ūkiai.

1928 m. Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija, susidedanti iš Mažeikių apskr. mokesčių inspektoriaus J.Ūzo, agronomo J.Purvinio, tarybos atstovo V.Lupeikos, sekretoriaus A.Kiudulo ir Šiaulių apygardos agronomo J.Petraičio, išrūšiavo Naikių k. žemę. Tačiau daugumai ūkininkų pradėjus skųstis dėl neteisingai išrūšiuotos žemės, nuo kurios priklausė mokesčiai valstybei, tas darbas 1930 m. buvo atliktas iš naujo. Naujajame dokumente nurodyta, kad yra 39 ūkiai, kuriems priklausė 569,78 ha žemės, iš jų ariamosios 395,67, pievų 72,23, ganyklų 36,64, miškų 65,24. Buvo 7 stambūs ūkiai, turėję virš 34 ha žemės, iš jų didžiausias Sidabro ūkis.

Juozas Šiuipys 1936 m. Naikių k. įsteigė odų apdirbimo dirbtuvę, kuri turėjo didelį pripažinimą pirkėjų tarpe ir konkuravo su 4 seniau Mažeikiuose įsteigtomis dirbtuvėmis. 1936 m. spalio mėn. kaime įkurta pavasarininkų kuopa, į kurią įsirašė 24 nariai. Iki karo pavyzdingai buvo tvarkomi Jurkūno, Sidabro ūkiai. 1941 m. Naikių k. susikūrė sovietinė komjaunimo organizacija, 1948-04- 23 – pirmasis Mažeikių apskr. „Socialistiniu keliu" kolūkis.

1923-01- 09 – 1926-06-07 ir 1948-10-30 – 1969-06 veikė Naikių pradinė mokykla, 1945-1952 m. – Naikių klubas skaitykla, 1952-1955 m. – vaikų lopšelis, 1948-1974 m. čia buvo vystoma daržininkystė, pastatyti šiltnamiai. 1945 m. Naikiuose buvo Mažeikių vaikų namų pagalbinis ūkis (37 ha), iki 1976 m. linų fabrikui (plotas 5 ha), Mažeikių vid. m-klai (2,20 ha, 1966 m. turėjo 2,0 ha) ir Mažeikių ryšių apylinkei (7,20 ha, 1966 m. turėjo 2,5 ha) priklausę žemės plotai. 1950-1968 m. Naikių k. buvo „Lenino keliu” kolūkio III brigada. 1979-1980 m. prie Vaidmino ir Ventos santakos buvo Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) Radioelektronikos fakulteto studentų statybinių būrių „Prometėjas" ir „Venta" stovyklavietė.

Žymesni žmonės

Naikių k. gimė 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis, lietuviškų kalendorių leidėjas Juozas Liaugminas, 1905-01-08 - Lietuvos kariuomenės karininkas, leitenantas, karo lakūnas Alfonsas Jurkūnas, Nepriklausomos Lietuvos karininkas Antanas Sidabras, Lietuvos kariuomenės savanoris Simas Sidabras, inžinierius Jonas Sidabras, 1955 m. gyveno rašytojas Romualdas Granauskas (Naikių k. gimė ir užaugo jo motina Rozalija Ivanauskaitė-Kaktienė, kuri dirbo „Lenino keliu" kol.; šiuo metu „Paparčio” kol. sode esančiame vienkiemyje gyvena rašytojo pusseserė mokytoja pensininkė Angelė Ivanauskaitė). Pirmojo lietuviško vakaro Mažeikiuose kūrėjas Juozas Vaičkus 1911 m. vedė Naikių k. gyventoją Mortą Grikšaitę. Naikiuose taip pat užaugo ir mokėsi Mažeikių krašto kraštotyrininkas ir biologas Algirdas Vilkas. 1959-02-02 Naikių k. gimė mokytoja, Akmenės muzikos mokyklos įkūrimo iniciatorė, Naujosios Akmenės vaikų muzikos mokyklos Akmenės filialo jaunių choro vadovė, Lietuvos N.Rericho draugijos narė Izolda Gulbinienė-Griciūtė. 1891-12-30 Naikių k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Jurgis Mažeika, 1928-09-27 gimė mokytojas Vytautas Sidabras.

Šaltiniai

• Lietuvos valst. archyvas: F.825, ap.1, b.5, l.181-187; b.12, l.82-94; b.19, l.157-170.
• Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b.3765, l.249-250 (1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius), l.273 (1665 m. Viekšnių seniūnijos inventorius); b.14525, l.157 (1728 07 06 Viekšnių seniūnijos inventorius); b.3774, l.631 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius); b.3910, l.6, 12 (1775 07 24 Viekšnių seniūnijos inventorius); b.4048, l.17 (1789 m. Viekšnių seniūnijos inventorius). F.696, ap.2, b.1141, l.5-6; F.768, ap.1, b.97, l.180-272 (1895 m. Rusijos imperijos visuotinis gyventojų surašymas); F.1295, ap.1, b.1707 (Naikių k. planas).
• Lietuvos valst. istorijos archyvo Kauno filialas: F. U-62, ap.9, b.73, l.2-17; b.74, l.28, 83; b.115, l.127.
• Naikių k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3554.
• Naikių k. planas 1870 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1707. - 1 lap.
• Pamiatnaja kniga Kovenskoij guberniji na 1862 god. - Kovna, 1862. P. 108.
• Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovenskoij guberniji. - Kovno, 1872. - P. 94.
• Spisok naselionnych mest Kovenskoij guberniji. - Kovna, 1892, p.160.
• Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. - Warszawa, 1902. - T. XV(2). - P. 368.
• Alfavitnyij spisok naselionnych mest Kovenskoij guberniji. - Kovna, 1903. - P. 413.
• Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - Kaunas, 1925. - P. 147.
• Mergaičių pavasarinininkių šventė Mažeikiuose // Žemaičių prietelius. - 1936 10 25, Nr. 41. - P. 6.
• Mažeikiuose kasmet plečiasi įmonės // Vakarai, 1936. - Nr. 33.
• Poškevičius J. Pirmoji ekskursija į Pavenčius // Vakarai, 1937. - Nr. 103.
• Peldienė Z. Faktas, kurio neturėtų būti // Mažeikių tiesa, 1945. - Nr. 31.
• Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. - V., 1959. P. 244, 825.
• MLTE. - V., 1968. - T. II. - P. 659, strp. „Naikiai”.
• Obelienius J. Lietuvos TSR vandens turistų keliai. - V., 1972. - P. 192.
• Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. T. II. - P. 192.
• Tarybų Lietuvos enciklopedija. * V., 1987. T. III. - P. 175.
• Lukošiūtė S. Kaimelis Mažeikių pašonėje // Santarvė, 1999. - Nr. 79.