Židikai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Židikai
Zidikai.MKE.2009-08-09.jpg
Židikų herbas
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Koordinatės: 56° 19' 30" š.pl., 22° 00' 50" r.il.
Altitudė: 116 m
Gyventojai: 440 (2001 m.)
Židikų seniūnijos administracija ir paštas
Muzikos mokyklos Židikų filialas, kultūros centras ir biblioteka

ŽIDIKAI - miestelis Mažeikių rajone, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Atstumas nuo Židikų iki Mažeikių yra 21 km. Židikai taip pat yra ir Židikų seniūnijos centras.

Gatvės

Židikų miestelyje yra šios gatvės: Asteikių (ilgis 0,300 km, žvyruota), Ąžuolyno (0,300 km, žvyruota), Dariaus ir Girėno (0,700 km, asfaltuota), Gėlių (0,320 km, žvyruota), Ylakių (0,630 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,100 km, žvyruota), Liūliškių (0,160 km, žvyruota), Lūšės (0,400 km, asfaltuota), M. Pečkauskaitės (0,600 km, asfaltuota), Mažeikių (0,900 km, asfaltuota), Paprūdžio (0,200 km, žvyruota), Perkūno (0,450 km, žvyruota), Pirties (0,100 km, žvyruota), Sklypų (0,450 km, žvyruota), Sodų (0,400 km, žvyruota), Topolių (0,300 km, žvyruota), Vėjų (0,400 km, žvyruota), Viliotės (0,250 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis -6,960 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1595-1596 m. - 19 šeimų, 1614 m. - 46 ir 1690 m. - 76 šeimos, 1833 m. - 432, 1859 m. - 155, 1880 m. - 780, 1897 m. - 1243 gyv., 1902 m. dvare 15, miestelyje - 1336 gyv., 1909 m.- 575 gyv. [1], 1923 m. dvare - 1 sodyba, 88 gyv., miestelyyje - 119 sodybų, 893 gyv., 1959 m. - 429, 1970 m. - 418, 1979 - 577, 1987 m. - 502, 2001 m. - 524 gyv. (240 vyr., 284 mot.), 2011 m. - 440 gyv. (218 vyr., 222 mot.).

Iš Židikų kilęs generolas Konstantinas Gaurylius, 1891-10-20 gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, technikas Juozas Ezerskis. 1955 m. gimė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė.

Istorija

Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Židikų vardas kildinamas iš žodžių Žydi kaip laukas. Iš pradžių kaimas priklasuė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Židikai (Szydiki) paminėti 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu [2]. 1595 m. įsteigtas Židikų dvaras ir miestelis. Tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai. 1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Tuo metu kaimas turėjo 37 valakus žemės, iš jų 11 miško. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) - kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui.Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.

Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo Sedos, vėliau Pikelių parapijos filija. Faktiškai tai buvo aprūpinimo neturėjusi koplyčia. Manoma, kad jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino. 1673 m. Židikų miestelyje ir kaime surašytos apie 73 šeimos. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose (A. Miškinio nuomone) buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senamiestė pradėta vadinti kaimu. Per LDK vidaus karą prieš Sapiegų įtaką, Žemaitijos seniūnas G. A. Oginskis 1697 m. apiplėšė Židikų dvarą, nors jis ir nepriklausė Sapiegoms. Manoma, kad buvo sudenginti ir dvaro pastatai, nes 1704 m. pastatyti nauji. 1740 m. Židikų turgaus rinkliavos kainoraštyje įtrauka apie keturiasdešimt prekių rūšių.

Nuo XVIII a. vidurio į miestelį pradėjo keltis žydai. 1765 m. surašytos septynios žydų šeimos. 1789 m. birželio 24 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis išleido privilegiją, kuria leido žydams statyti sinagogą ir turėti kapines. Medinė sinagoga buvo pastatyta šiaurinėje miestelio dalyje prie vieno skersgatvio.

1780 m. Židikuose buvo įsteigta muitinė, kuri kontroliavo pasienio ruožą nuo beveik Lenkimų iki Žeimelio. Jai priklausė skyriai Skuode, Margininkuose, Žagarėje ir Žeimelyje. Muitinė panaikinta po Žemaitijos įjungimo į Rusijos imperijos sudėtį.

1773 m. liepos 21 d. popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną. Abiejų tautų respublikoje nutarta jėzuitų turėtus turtus pavesti valdyti Edukacinei komisijai, kuri už sutartą mokestį valstybės vardu jėzuitų turėtus dvarus duodavo valdyti įvairiems asmenims. Iki 1781 m. Židikų valdą už kasmetinį 20550 lenkiškų auksinų činšo mokestį paveldėjimo teise gavo valdyti tuometinis Žemaitijos kaštelionas Antanas Gelgaudas. 1785 m. balandžio 19 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas privačios nuosavybės teise su įpareigojimu švietimo reikalams padovanojo Židikus A. Gelgaudui. Po ATR padalijimų Rusijos valdžia Židikų dvarą įvertino 85625 sidabro rubliais ir įpareigojo savininką A. Gelgaudą kiekvienais metais į valstybės iždą mokėti po 5137 sidabro rublius. Iki 1817 m. A. Gelgaudo sūnus Mykolas pasiskelbė Židikų savininku, tačiau apie 1826 m. pretenzijas į Židikus pareiškė ir jo brolis Liudvikas. Eksdivizinio teismo sprendimu 1828 m. abu Gelgaudai buvo laikomi nepasidalinto Židikų dvaro savininkais. Dėl valstybinių mokesčių įsiskolinimų 1828 m. Židikai perduoti Telšių apskrities bajorų globai. Faktiniu Židikų valdytoju jau 1837 m. tapo L. Gelgaudo dukros Onos vyras Jonas Puslovkis. Jam mirus 1865 m. Židikus paveldėjo jo dukros. Jos 1901 m. Židikų valdą pasidalino. Židikai atitetko Stefanijai Visockienei. 1904 m. Židikai atiteko jos broliui Stanislovui Puslovskiui, o šiam po metų mirus Židikus paveldėjo jo duktė Marija Tiškevičienė.

1774 m. Edukacinė komisija surašė Židikų dvaro inventorių ir nustatė prievoles valstiečiams. 1826 m. sausio mėn. Židikų valstiečiai skundėsi Telšių bajorų globos įstaigai. Tų metų kovo mėn. Telšių žemės teisėjas F. Gadonas buvo atvykęs į Židikus tirti valstiečių skundo. Paaiškėjo, kad valstiečiai neišgali mokėti jiems užkrautų prievolių. Iki pat baudžiavos panaikinimo 1861 m. Židikų valstiečiai kentė sunkią baudžianinko dalią, skundėsi aukštesnėms instancijoms. Panaikinus baudžiavą, po keletos metų leista išsimokėtinai išsipirkti žemę. Dvaras turėjo samdyti darbininkus. Taip atsirado kumetynai.

1806 m. laikantis Rusijos įstatymų Židikuose atsirado naujos, aptvertos storlentėmis kapinės. Jose stovėjo koplyčia, dengta šiaudais. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. 1819 m. M. Gelgaudo skirtomis lėšomis pradėta statyti nauja, akmenų mūro bažnyčia. 1824 m. birželio 18 d. miestelyje kilo gaisras, kurio nuostoliai buvo ypač dideli. 1852 m. Židikai vėl degė. Nuostoliai tikriausiai buvę dideli, nes nuo tų metų miestelyje išnyko turgūs. Nors iki 1853 m. Židikų bažnyčia buvo tik Pikelių filija, vis dėlto iki XIX a. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Apie 1845 m. Židikuose buvo 28 kiemai. Tais pačiais metais per Šv. Jono ir šv. apaštalų Simono ir Judo atlaidus miestelyje vykdavo mugės. 1883 m. dviejų dienų prekymetis nurodytas per Sekmines. 1853 m. Židikuose įsteigta parapija, 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. Apie 1861 m. suremontuota ir išpuošta bažnyčia, kurią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Jis taip pat 654 asmenims suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Anksčiau vyskupas Židikus vizitavo 1850 m. ir 1856 m.

1861 m. naikinant baudžiavą buvo įsteigti nauji administraciniai teritoriniai vienetei - valsčiai. Vieną valsčių sudarė kelios seniūnijos. Židikų valsčiuje 1885 m. buvo šešios seniūnijos.

Pirmoji parapinė mokykla Židikuose paminėta 1804 m., joje mokėsi 7 berniukai, 1815 m. - 26 berniukai ir 7 mergaitės[3]. Po 1863 m. sukilimo visos parapinės mokyklos buvo uždraustos, Židikų mokykla ne išimtis. 1865 m. miestelyje veiklą pradėjo valdinė pradžios mokykla - tai pirmoji mokykla Mažeikių rajone.

Apie 1873 m. Židikams vėl leista turėti turgų (antradieniais). Be katalikų bažnyčios ir koplyčios, 1885 m. miestelyje taip pat buvo žydų sinagoga, valsčiaus valdybos įstaiga, prieglauda, 14 krautuvių, 3 odo dirbimo dirbtuvėlės, 1879 m. įsteigta skolinimo-taupymo draugija (panašaus tipo draugijos veikė tik Plungėje ir Telšiuose). 1886-1889 m. veikė pagalbinė telegrafo stotis, 1890 m. įsteigta privati Levo Ucechovskio kaimo tipo vaistinė. 1897 m. Židikuose surašyti 1243 gyventojai, iš jų 914 žydai. Apie 1898 m. įkurta rusiškų knygų skaitykla, tačiau didelio populiarumo ji nesulaukė, nes tik nedaugelis židikiškių mokėjo skaityti rusiškai, be to siekti priešintis rusinimui.

1905 m. Rusijoje kilo revoliucija, tų pačių metų rudenį ji pasiekė ir Lietuvą. Didžiajame Vilniaus Seime, regis, nedalyvavo nė vienas židikikis, mat tuo metu miestelyje vyko mitingas. 1905 m. buvo įsisteigusi Lietuvos socialdemokratų kuopelė. 1905 m. gruodžio 13 d. į miestelį buvo atvesta dvylika kazokų, kurie grąžino senąją tvarką Židikuose.

1907 m. mokytojauti Židikuose paskirta Liepojos gimnaziją baigusi Elena Mažeikaitė. 1905-1915 m. kultūrinė veikla Židikuose buvo apmirusi, kultūra nesirūpino ir miestelio klebonai. 1910 m. Židikuose nurodyti net šeši prekymečiai. Nuo 1913 m. balandžio 16 d. miestelyje atidarytas pašto telegrafo skyrius. Prie šio skyriaus tais pačiai metais pradėjo veikti valstybės taupomoji kasa[4]. Anot valdžios statistikos 1913 m. Židikuose gyveno 1492 gyventojai. 1914 m. pr. buvo gubernatoriui paduotas prašymas įsteigti Židikuose vartotojų draugijos kratuvę, perimant prekybą iš žydų [5]. 1914 m. miestelyje buvo valsčiaus namas, pradinė valsčiaus mokykla, bankas, pašto skyrius, Beresnevičiaus vaistinė, monopolis, keturios alinės [6]. Iki 1915 m. Židikuose be bažnyčios jau buvo dviaukštis mūrinis namas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui apie 1915 m. gegužės 8 d. vokiečiai jau buvo netoli Židikų. Maždaug tuo laiku iš Židikų ir aplinkinių apylinkių išvaryti žydai. Tai buvo daroma dėl jų kolaboravimu su priešu. Po keletos dienų vokiečiai iš Židikų buvo prieversti trauktis, tikriausiai birželio mėn. miestelis galutinai atsidūrė vokiečių rankose. Po okupacijos Židikai buvo priskirti naujai sudarytai Sedos apskričiai. Buvusiuose valsčiuose šeimininkavo vokiečių žandarai. Židikiškius slėgė arklių ir kitokios rekvizicijos. 1918 m. sausio 5 d. Židikuose atidaryta oficiali pradžios mokykla. Mokytoju paskirtas Klemensas Juodka. Tais pačiais metai jis įstojo į Komunistų partiją.

Židikuose nuo 1915 iki pat savo mirties 1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė. Jos pastangomis miestelyje atsirado Blaivybės salė, pavasarininkų bibliotekėlė, 1917 m. suorganizuotas pirmas lietuviškas vakaras. M. Pečkauskaitė čia buvo įkūrusi ir lietuvišką mokyklą, kurioje pati ir mokė. Rašytoja palaidota Židikų kapinėse. 1941 m. jos palaikai buvo perkelti į naujai pastatytos koplyčios rūsį, čia jie tebėra ir dabar.

Pasibaigus karui jaunai Lietuvos valstybei kilo bolševikų grėsmė. Židikuose bolševikus slapta organizavo mokytojas K. Juodka. Vienas aktyvistų buvo V. Volodkevičius, jaunas felčeris A. Miknius. Bolševistines idėjas sklėdė iš Rusijos grįžę kariai. 1918 m. gruodį tautiškai susipratę ūkininkai Arlauskas, Momgaudis, Strikaitis ir kiti sudarė parapijos komitetą. Po 1918 m. gruodžio 16 d. Židikuose įvyko bolševikų suorganizuotas mitingas. Po kalbų švyko demonstracija per miestelį iki buvusios valsčiaus valdybos. Prie jo Židikuose paskelbta „darbininkų ir valstiečių valžia". Kitą dieną (ar šiek tiek vėliau) sudarytas Židikų revoliucinis komitetas, kurio pirmininku tapo A. Miknius. Taip pat sudaryta aštuonių asmennų valsčiaus milicija.

1919 m. sausio 1 d. bolševikų konferencija Sedoje paskelbė Žemaitijoje tarybų valdžią. Tai reiškė prisijungimą prie bolševikinės Rusijos. Tačiau jau sausio 4 d. susirinkusį Židikų valsčiaus komitetą puolė P. Plechavičiaus vadovaujamas būrys. Trys žmonės (tarp jų ir pirmininkas A. Miknius) žuvo. Netrukus bolševikų pastangos prisijungti prie Rusijos galutinai žlugo.

1922 balandžio 3 d. paskelbtas žemės reformos įstatymas. Židikų dvaras pradėtas dalinti tik 1926 m. 1926 m. kovo 22 d. akte rašoma, jog visa Židikų dvaro žemė su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu laikoma valstybės nuosavybe. Lietuvos valstybė už paimtą žemę jos buvusiai savininkei M. Tiškevičienei atsilygino. Iš buvusių dvaro žemių paskirtos vietos turgavietei, miestelio parkui įveisti. Žemės taipogi skirta Židikų pradžios mokyklai, 80 arų sklypas atiteko Židikų šaulių būriui.

1920 m. Židikuose įsteigtas šv. Vincento Pauliečio draugijos globos skyrius. Regis tais pačiais metais skyriaus vardu pradėjo veikti senelių prieglauda. Nuo 1921 m. veikti pradėjo ambulatorija, kurioje per savaitę būdavo nemokamai priimami apylinkių gyventojai. Prie kultūrinio gyvenimo atgimimo Židikuose itin prisidėjo Šatrijos Ragana ir klebonas K. Bukantas.

Tarpukariu Židikuose gyveno 948 gyventojai. Miestelyje dirbo keliolika parduotuvių, žydų liaudies bankas, smulkaus kredito draugija, Blaivybės draugija. Taip pat buvo keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, elektros jėgainė, rajono agronomas, pieno nugriebimo punktas, lentpjūvė, šaulių gaisrininkų komanda, vilnų karšykla, kooperatyvas, VII eilės pašto telegrafo įstaiga.

Židikuose veikė šaulių būrys, rūpinęsis ir kultūrine veikla. 1927 m. įsisteigė Lietuvių tautininkų sąjungos Židikų skyrius, o 1930 m. Jaunosios Lietuvos skyrius. Iki 1931 m. įsisteigė Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius. 1928 m. vasario 16 d. mokyklos kieme atidengtas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1930 m. pradėjo veikti privati elektros stotis. 1936 m. baigta grįsti Židikų Didžioji gatvė, įrengti plytelių šaligatviai. 1937 m. išgrįsta turgavietė. 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas, 1939 m. veikti pradėjo valstybinė biblioteka. Jos pirmuoju vedėju tapo mokytojas J. Gudynas. 1939 m. rugpjūčio 7 d. naktį Židikų kooperatyvo patalpose kilo gaisras, persimetęs į šalią esančius pastatus. Nukentėjo didelė miestelio dalis, kuri iki 1945 m. taip ir liko neatstatyta.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai. 1941 m. birželio 22 d. ėmė organizuotis Židikų partizanų būrys, kuriam vadovavo K. Ališauskas. Jau kitą dieną partizanai nuginklavo šešiolika raudonarmiečių. Per visas kovas žuvo aštuoni Židikų būrio partizanai. 1944 m. liepos mėn. į Židikus atvyko karininkas S. Baipšys. Pasitarus su vietos viršaičiu, policijos nuovados viršininku, agronomu, buvo nuspręsta gynybai nuo raudonųjų partizanų puldinėjimų slapta nuo vokiečių valdžios Židikų valsčiuje steigti savisaugos būrius. Liepos 6 d. Vaitkevičių namuose įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti veiklesni žmonės. Per savaitę valsčiuje suburti šeši savisaugos būriai. Artėjant Raudonajai armijai į Vakarus pasitraukė ir dalis židikiškių, tarp jų ir klebonas V. Martinkus.

Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys. O 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei. Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, ji paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. pastatyti nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 1972 m. pietinėje Židikų dalyje nutiestas aplinkelis. Po 1972 m. išasfaltuotos miestelio gatvės. 1975 m. pastatytas dviaukštis buitinių paslaugų paviljonas, tais pačiais metais prie mokyklos įrengtas 72 vietų bendrabutis, 0 1977 m. - 8 butų gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau Židikuose pastatyta parduotuvė su valgykla, ambulatorija. 1974 m. gruodžio 27 d. atidarytas Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. 1987 m. kovo 6 d. muziejus perkeltas į naują pastatą. Židikuose taip pat veikė pirtis, mechaninės dirbtuvės.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija.[7].

Paminklas Šatrijos Raganai, pirmosios lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai, atminti

Židikuose 2001 m. duomenimins gyveno 536 gyventojai. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šis skaičius sumažėjo iki 440 gyventojų. Šiandien Židikuose veikia trys maisto prekių parduotuvės, ambulatorija, vaistinė (2015 m. gruodžio 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro[8]), stomatologinis kabinetas, gaisrinė, paštas, degalinė, seniūnija, kultūros centras, biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas, Marijos Pečkauskaitės gimnazija, Šatrijos Raganos memorialinis muziejus, yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, koplyčia, civilinės kapinės, karių kapinės, Mažeikių Naftininkų kredito unijos filialas.

2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas[9].

2008 m. liepos 26 d. minint miestelio 440-ąsias įkūrimo metines pristatyta knyga-albumas „Židikai“, pirmą kartą nuskambėjo židikiškio kompozitoriaus J. Vaišvilos sukurtas Židikų himnas.

Vykdant reformą, 2009 m. Židikuose įsteigta seniūnaitija. Pirmąja Židikų seniūnaite tapo Dalia Perminienė.

2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas: Edvardas Adamkavičius, Jonas Beniušis, Viktoras Kazlauskas, Aleksandras Plechavičius ir Povilas Plechavičius, ant kitos savanorių sąrašas: Edvardas Adamkavičius, Adolfas Aleksandravičius, Klemas Alšauskas, Juozas Arlauskas, Klemas Balius, Vacys Buivydas, Augustas Damulis, Domas Dapšauskas, Viktoras Drusutis, Kostas Ežerskis, Vladas Ežerskis, Jokūbas Freimontas, Alfonsas Gintalas, Adomas Gruzdis, Vincas Gurauskas, Jonas Jarutis, Jonas Jasevičius, Napoleonas Jezerskis, Jonas Jonušas, Juozas Jonušas, Zenonas Juška, Česlovas Kontrymas, Andrius Krapauskas, Stasys Mickus, Simas Mikulskis, Albertas Mucenekas, Aleksandras Narkys, Vladas Navickas, Stasys Petrūnas-Petrauskas, Aleksandras Plechavičius, Povilas Plechavičius, Antanas Plečkaistis, Stasys Pocevičius, Petras Pocius, Leonas Ramanauskas, Prnas Skeivys, Antanas Sutkus, Juozas Šeputis, Stepas Tallat-Kelpša ir Juozas Užčinas.

Architektūra

Židikų miestelio planas yra radialinis, jo struktūra pradėjo formuotis jau per Valakų reformą. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. Senoji Židikų dalis- urbanistikos paminklas. Jo teritorijoje vyrauja XX a. pirmosios pusės pastatai, tačiau yra ir XX . antrosios pusės pastatų, statytų pagal tipinius projektus.

Kultūros paveldo objektai

Plačiau žr. Židikų kultūros paveldo objektai.

Į kultūros objektų sąrašą yra įrašyti šie Židikų miestelio paminklai:

  • bažnyčioje, šventoriuje ir varpinėje - taurė (D R748), kielikas (D V1749), 14 stacijų (D V1750), skulptūros „Nukryžiuotasis" (D V1751), „Nukryžiuotasis" (D V4596), „Jonas Nepomukas" (D V1752), „Nežinoma šventoji su knyga" (D V1754), „Nežinoma šventoji su sudėtomis rankomis ant krūtinės" (D V1755), altorėlis su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe ir Šv. Barboros skulptūra (D V1756), koplytstulpis su Pietos skulptūra (D V1757), altorėlis su paveikslu „Šv. Barbora" ir jo aptaisu (D V4595), paveikslas „Marija su kūdikiu" ir aptaisas (D V4597), altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3724);
  • memorialinės vietos - rašytojas M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos kapas Židikų kapinėse (I R195), tarybinių karių kapinės (I V434), žydų senosios kapinės (L 29);
  • kiti - antkapinis kryžius ant J. Intos kapo Židikų kapinėse (D 131), skulptūrinė grupė „Kristaus pašarvojimas" kapinių koplytėlėje (D V4421), Židikų miestelio gatvių tinklas, aikštės planas (U V58), Šv. Jono krikštytojo bažnyčia (G403 K 1), namas, kuriame 1915-1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (S 856), bažnyčios statinių kompleksas (G403 K), varpinė (G403 K 2).

Sunaikintas paveldas

  • Skulptūra Sopulingoji Dievo Motina (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 39. ISBN 9986-9000-1-8.

Etimologija

Pasak legendos, senovėje ponas Tiškevičius čia turėjęs didžiulius sodus, kurie pavasarį būdavę baltut baltutėliai, o rudenį vaisiaus nenešę. Todėl žmonės ir kalbėję, kad - žyd dyka [10].

Kitame padavime sakoma, kad Židikų miestelis seniau buvo ten, kur dabar yra Senmiestės kaimas. Čia ir šiandien dar yra vieta, kurioje matosi labai senų trobesių pamatų griuvėsiai, akmenys ir senkapiai. Pasak padavimo, čia senovėje buvo nemažas miestas ir graži katalikų bažnyčia. Švedų karo metais miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Švedams miestą puolant, vietos ir apylinkės žmonės rinkosi į bažnyčią melstis, kad Dievas atitolintų didelę žmonijos rykštę - karą. Per pamaldas švedai užbarikadavo bažnyčios duris ir ją padegė, kurioje žuvo labai daug žmonių. Maža dalis žmonių iš bažnyčios pabėgo. Tarp jų ir tos bažnyčios klebonas. Švedai bėgančius iš bažnyčios žmones žudė. O kunigui, bėgančiam į mišką, kuris buvo apie 1 km nuo miesto, nukirto galvą. Toji vieta, kurioje įvyko ši žmogžudystė, buvo labai gražiai žydinti. Tarp gražiausių pievos žiedų žmonės radę kunigo lavoną.

Prietaringi gyventojai bijojo statytis namus švedų sugriauto miesto vietoje. Jie pradėjo statydintis toje vietoje, kur buvo radę kunigo lavoną. Miestui plečiantis, čia pat augęs miškas buvo kertamas ir statomi nauji trobesiai. Tat, po kiek laiko, vietoje miško, atsirado naujas miestelis, pavadintas Židikais. Šiuo vardu naujas miestas buvo pavadintas prisiminus kunigą, kuris baigė savo gyvenimą tarp žydinčių pievos gėlių. [11].

Susiję straipsniai

Šaltiniai

  1. Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 20.
  2. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.
  3. Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.
  4. Įvairios žinios. Židikai // Viltis. - 1913. - Rugpj. 30 (rugs. 12). - Nr. 101. - P. 4.
  5. Š. Draugijų gyvenimas. Židikai // Viltis. - 1914. - Vasar. 4 (17). - Nr. 28. - P. 2.
  6. Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Židikai // Viltis. - 1914. - Nr. 156. - Liep. 16 (29). - P. 2.
  7. Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. Židikai. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.
  8. http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=166662984
  9. Valstybės žinios. - 2007-12-28. - Nr. 137-5578
  10. Šverebas P. Po Mažeikių rajoną // Mūsų žodis. - 1991. - Spalio 5. - Nr. 80. - P. 4.
  11. Ten, kur gyveno ir mirė Šatrijos Ragana. Židikai seniau ir dabar // Lietuvos aidas. - 1940. - Saus. 12. - Nr. 18. - P. 3.

  • Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6427. - 8 lap.
  • Židikų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1907 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6943. - 20 lap.

Nuorodos