Naikių piliakalnis
NAIKIŲ PILIAKALNIS, Pilies kalnas, yra Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Naikių k., 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Ventos ir Vaidmino upių santakos, 0,70 km į vakarus nuo buv. gyvulininkystės fermų. Iš šiaurės ir rytų supa dirbamas laukas, iš vakarų ir pietų – pelkėta pieva, vad. Pouke. Šiauriniu pakraščiu seniau tekėjo upelis (dabar – melioracijos griovys). Rytiniame pakraštyje išlikusi dalis gluosnių alėjos, kuri anksčiau tęsėsi nuo Ventos iki Jurkūno sodybos. Piliakalnio viduryje yra didžiulė duobė, atsiradusi atsitraukiant rusų kariuomenei, kuri čia 1941-06-23 susprogdino ginklų sandėlį [1].
Aprašymas
Piliakalniu vadinama aukštoka, nuolaidžiais šlaitais kalva, kuri yra 6-10 m aukščio. Aikštelė apie 60 m ilgio ir 25 m pločio, apaugusi pušimis, smarkiai apardyta bulviarūsiais ir 1915, 1941 ir 1945 m. apkasų bei bunkerių [2]. 1966 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos MA istorijos instituto archeologai, kurie gretimame ariamajame lauke ir prie upelio ieškojo gyvenvietės pėdsakų [3]. 1999 m. Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamentas (vad. R.Kraujalis) ištyrė 20 m², tačiau jokios archeologinės medžiagos nerasta[4]. Piliakalnis iki šiol sistemingai nekasinėtas, todėl smulkesnių duomenų apie aptiktus daiktus nėra.
Piliakalnio žvalgymas
Naikių piliakalnį 1926-09-21 trumpai aprašė Mažeikių muziejaus steigėjas Stasys Ličkūnas. Jo duomenimis piliakalnis buvo 15 m ilgio, 15 m pločio ir 5 m aukščio. 1928 m. paminėtas P. Tarasenkos knygoje „Lietuvos archeologijos medžiaga” [5]. 1934 m. St. Ličkūnas detaliau piliakalnį aprašė žurnale „Gimtasai kraštas”. Čia nurodyta, kad jis yra 50 m ilgio, 20 m aukščio ir 15 m pločio rytų gale bei 12 m – vakarų gale. Aikštelė gana apardyta [6]. Tarpukario laikotarpiu buvo Jurkūno žemėje. 1935 m. J. Mažylienė valstybinei archeologijos komisijai pateikė Naikių piliakalnio nuotrauką ir planą (VAK, b.27, l.382). Pokario metais įtrauktas į Lietuvos TSR archeologijos atlasą, paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu [7]. 1999 m. Rimantas Kraujalis piliakalnyje ištyrė 20 kv. m. plotą, bet archeologinės medžiagos nerado [8], [9].
Radiniai
Lit. šaltiniuose nurodyta, kad Naikių piliakalnyje 1884 m. buvo rastas akmeninis kirvelis, pupos dydžio druskos gabalėlis [10], 1960 m. - pinigų lobis [11]. Manoma, kad senovėje pro piliakalnį ir šalia jo buvusius senkapius ėjęs kelias iš Akmenės per Viekšnius ir Daubarių piliakalnius į Latviją. Greičiausiai Naikių piliakalnis ir ant jo buvusi gynybinė tvirtovė – Dugnų pilis sunaikinti IX-X a., per normanų įsiveržimą į Lietuvą [12].
Legendos
Pasakojama, kad Naikių piliakalnį supylęs milžinas Naikys su savo apylinkės žmonėmis, o vėliau pastatęs ir pilį, kurią valdęs. Pilį dažnai užpuldavę priešai. Gintis nuo užpuolikų Naikiui padėjęs jo kaimynas Girkontas. Kartą užpulus priešams, prie pilies įvykęs didelis mūšis, kuriame žuvęs pats Naikys ir visi jo kariai, o pilis buvusi sunaikinta. Naikys slapta buvęs palaidotas pačiame piliakalnyje.
Kita legenda pasakoja, kad kalną kas vakarą lankydavo nuostabaus gražumo merga ir stiprus kaip liūtas bernas. Ateidavo merga, atsinešdavo raštuotas drobes, dainuodavo dainas. Tada iš vakarų pusės pasirodydavo bernas, raitas ant eiklaus žirgo, kuris būdavo apsiputavęs nuo greito jojimo. Bernas atnešdavo mergai gėlių ir kiekvieną kartą vainiką iš drebulių lapų. Šnekėdavo juodu apie aukso pilis, apie karaliūnus, o kai stodavo vidurnaktis, iš kažkur atlėkdavo bjaurus apuokas ir baugiai užbaubdavo. Tada jie išgąsčio pagauti leisdavosi nuo kalno žemyn, bet kojos vis pindavos, smukdavo į liūnus. Vieną naktį jie nutarė pasilikti iki aušros. Ir štai atėjo vidurnaktis, vėl atlėkė apuokas ir ūbavo. O bernas ir merga ne krust. Tada pakilo baisus vėjas, atsirado keistų būtybių, kurios juos apsupo ir rodė jiems karštas geležis. Apuokas suūbavo antrą kartą. Tada keistos būtybės paėmė juos ir pakorė. Akmenį, ant kurio sėdėdavo šie jaunikaičiai, pavertė pušimi. Ir dabar dar negalima vakarais, kai nusileidžia saulė, per kalną vaikščioti - vis dar girdisi apuoko ūbavimai ir dviejų žmonių vaitojimas. O kai stoja vidurnaktis, ant storiausios pušies atsiranda du pakaruokliai: merga rankomis laužo drebulių lapų vainiką, o bernas tampo putoto žirgo vadžias [13].
Šaltiniai
- ↑ M.Ž. Azijatai sunaikino kultūros paminklą // Žemaičių žemė, 1942-02-16. - Nr. 7. - P. 6.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. T. III. - P. 175, strp. Naikiai.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. II. - P. 112 - 113.
- ↑ Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - V., 2000. - P. 401.
- ↑ Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 189.
- ↑ Ličkūnas St. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas, 1934. - Nr.1. - P. 49 - 51.
- ↑ Ličkūnas St. Naikių piliakalnis // Vakarai, 1936-07-02; Ličkūnas St. Istorinės vietos Mažeikių apskrity // Vakarai, 1937. - Nr.102; Kulikauskas J. Naikių piliakalnis // Komunistinis rytojus, 1952. - Nr. 120; Nagius J. Piliakalniai // Komunistinis rytojus, 1956. - Nr. 122; Laurinavičius J. Mažeikiai. - V., 1978. - P. 40; Ličkūnas S. Kultūros paminklai Mažeikių apskrityje // Žemaičių žemė, 1942. - Nr. 31; Mickevičienė E. Turistinė diena // Komunistinis ryojus, 1960. - Nr. 67; Nagius J. Piliakalniai // Pergalės vėliava, 1970. - Nr. 46; Šverebas P. Mūsų piliakalniai // Santarvė, 1992. - Nr. 16; Poškus A. Ką mena rajono istorijos ir kultūros paminklai // Būdas žemaičių, 1998. - Nr. 47.
- ↑ Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 625.
- ↑ Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 401.
- ↑ Kultūros ministerijos archyvas: VAK, b.27, l.2, 377-378, 381-382, 384; b.28, l.178; F.7, ap.1, b.104, l.57-58 (A.Tautavičiaus 1966 m. žvalgomosios archeologijos ekspedicijos ataskaita). Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštynas: F.104, b.116, l.7-9.
- ↑ Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 m. - V., 1995. - P. 315.
- ↑ Nezabitauskas A. Naikių piliakalnis ir Dugnų pilis // Pergalės vėliava, 1964. - Nr. 105.
- ↑ Umbra Z. Legendų krašte. Ant Naikių piliakalnio // Vakarai, 1938. - Nr. 162.