Simas Sidabras
SIDABRAS SIMAS (g. 1898-08-10 Naikių k. – m. 1967 m., palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse), Lietuvos kariuomenės savanoris, karininkas ir dailininkas.
Gimė gausioje ūkininko Antano Sidabro šeimoje. 1919 m. baigė Tešių gimnazijos 4 klases. 1919-02-25 įstojo į Lietuvos savanorių eiles buv. Kretingos apskr. komendantūroje. 1919-03-10 tapo Karo mokyklos mokiniu, birželio 13 d. paskirtas į kulkosvaidininkų skyrių. 1919-07-06 paaukštintas leitenantu ir baigė Karo mokyklos I-ąją laidą. 1919-07-24 atvyko į 3-čią pėstininkų D. L. Kunigaikščio Vytauto pulką, čia paskirtas jaunesniuoju karininku I-oje kulkosvaidžių kuopoje. Netrukus teko ir kovinė užduotis. 1919-08-29 išvyko į bolševikų frontą, kuriame išbuvo iki 1920-07-20. Nuo 1920-07-20 iki 1921-09-01 kovėsi lenkų fronte ties Daugpiliu. 1920 m. keletą kartų buvo paskirtas I-os kulkosvaidžių kuopos laikinai einančio vado pareigas. 1921-09-17 pervestas į Šarvuotų Traukinių Pulką, spalio 6 d. paskirtas I-ojo šarvuoto traukinio „Gediminas” kulkosvaidžių vagono vadu. Iš šių pareigų atleistas 1923-05-20. 1923 m. sausio 16-19 d. laikinai ėjo III-ojo šarvuoto traukinio „Algirdas” vado pareigas. 1923-02-07 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1924-11-30 pačiam prašant paleistas įatsargą, ir iš dalinio išvyko 1925-01-01.
Dar tarnaudamas kariuomenėje, 1922 m. baigė Kauno meno mokyklos 2 kursus ir įgijo piešimo mokytojo cenzą. 1924 m. spalio mėn. Švietimo ministerija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, prašydama atleisti S. Sidabrą iš karo tarnybos ir paskirti jį dėstyti piešimą Telšių „Saulės” gimnazijoje ir Telšių mokytojų seminarijoje. 1925 m. paskiriamas mokytojauti gimnazijoje. Pats irgi tapė, dalyvavo parodose.
1940 m. į Lietuvą atėjusiai bolševikų valdžiai S.Sidabro praeitis buvo nepriimtina. 1941 m. Rainių miškelio tragedijos sukrėstas S.Sidabras nutapė paveikslą ir sukūrė memorialo projektą, kurie ypač užkliuvo 1944 m. į Lietuvą sugrįžusiai sovietinei valdžiai.
1945 m. nuteistas 10 metų kalėjimo ir 5 metus tremties ir kartu su žmona bei vaikais ištremtas iš Lietuvos. Kalėjo Archangelsko srityje, Velske. Tremtyje jis ištobulino savo, kaip portretisto, įgūdžius, piešdamas ten vietinių darbo pirmūnų, o laisvalaikiu ir vargo brolių – tremtinių portretus. 1955 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje. Nutapė daug įsimintinų peizažų Vilniaus apylinkėse, ypač Valakampiuose, kur pats pastatė savo suprojektuotą vasarnamį, tačiau tremtinio etiketė neleido jam „išplaukti į platesnius vandenis“ ir tapti žinomesniu. Kiek žinoma, po tremties S.Sidabrui tik kartą, 1963 m. pavyko surengti savo dailės kūrinių parodą. Čia buvo surengęs parodą, tačiau dailininko, žinomo kaip paveikslų „Rainių miškelis” autoriaus, paroda susilaukė tik neigiamo kritikos įvertinimo.
Simono Sidabro kūriniai atspindi XX a. vid. Soc.realistinę stilistiką. Paradoksalu, bet pats autorius labai nukentėjo nuo šią stilistiką pagimdžiusio režimo. Šio autoriaus asmenyje įsikūnija charakteringa Soc.realistinio kūrėjo drama.
Nuopelnai
- Medalis „10 metų Lietuvos nepriklausomybei”.
- 1929 m. gruodžio 21 d. apdovanotas „Savanorio kūrėjo” medaliu.
Šaltiniai
- Lietuvos valst. archyvas: F. 390, ap. 2 „S”, b. 97, l. 1-32 (Sidabro Simo tarnybos byla).
- Dargaitė Z. Dailės raida Telšiuose XX a. pradžioje // Žemaičių praeitis. - V., 1998. - T. 8. - P. 194.
- Vilkas A. Lietuvos kariuomenės savanoris, nutapęs Rainių miškelį // Būdas žemaičių. - 1998. - Nr. 82.