Kapėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Kapėnai
Kapenai1. 2006-07-18.JPG
Kapėnai
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 8' 60 š.pl., 22° 31' 60 r.il.
Altitudė: 94 m
Plotas: 265,9 ha
Gyventojai: 347 (2001 m.)

KAPĖNAI, dvaras ir kaimas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, prie Viekšnių-Tryškių kelio.

Rytiniu pakraščiu teka Virvytė, kaime į ją įteka Trimėsėdis ir Būgenis. Pietuose ribojasi su Dauginėlių, šiaurėje - su Svirkančių, vakaruose - su Tučių k. Yra pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 602 gyventojai), biblioteka (ved. Gertrūda Gabalienė; 2004 m. buvo 200 skaitytojų, dokumentų fondas - 5719 egz.), parduotuvė, kavinė, pašto skyrius, pieno supirkimo punktas, girininkija, veikia UAB „Western fabrications" (įk. 2002-05-14; dirba 70 žmonių), kurioje gaminamos priekabos. Iki 2000 m. Kapėnai priklausė Akmenės raj.

Gatvės

Kapėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Alyvų (ilgis 0,170 km, žvyruota), Bugenio (0,570 km, asfaltuota), Draugystės (0,250 km, žvyruota), Dvaro (0,550 km, asfaltuota), Lakštingalų (0,750 km, asfaltuota), Liepų (0,230 km, žvyruota), Pavasario (0,700 km, asfaltuota), Pievų (0,650km, žvyruota), Rupūžkalnio (0,950 km, asfaltuota), Tučių (0,850 km, žvyruota). Bendras visų gatvių ilgis 5,67 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. viename dvare 107, kitame dvare - 39 gyv., 1923 m. dvare - 35 gyv., kaime - 11 ūkių, 100 gyv., 1996 m. - 140 ūkių, 368 gyv., 1998 m. - 149 ūkiai, 369 gyv., 2000 m. - 148 ūkiai, 364 gyv., 2001 m. - 347 gyv. (165 vyr., 182 mot.).

Istorinės žinios

Kapenai. MKE.jpg
Kapėnų hidroelektrinė, past. 2005 m.
Kapėnų tvenkinio pralaida

1540 m. Žemaičių ir Livonijos sienų vietovių sužymėjimo rašte minimas Kapėnų laukas. 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje minimas Kapėnų kaimas. [1].

XVIII a. pab. didelius šio krašto plotus carienė Jakaterina II padovanojo buvusiam Mastislavio vaivadai P.K.Chominskiui, paskui dvarai buvo išdalinti jo kreditoriams. Kapėnų palivarkas atiteko kunigaikščiui Liubeckiui (apie 6 tūkst. dešimtinių), apie XIX a. vid. - F.Kontrimui. Prieš I pasaul. karą dvaro savininkas buvo Grigoravičius. 1926 m. Kapėnų dvaras išskirstytas. Dvaro žemėje įsikūrė Kapėnų, Birbiliškės ir Marijampolės kaimai; atsirado 22 ūkiai. Didelę dalį žemių įsigijo ūkininkas Dičmonas bei kitos šeimos, 4,38 ha žemės atiteko Žalionės mokyklai. Marijampolės dvarelį, kuris priklausė Kapėnų dvaro savininkui Jonui Herhorovičiui, vietiniai gyventojai vadino Kapėnų palivarku.

Kapėnų dvaro centrą žmonos Elenos vardu nupirko gretimo Kairiškių dvaro savininkas V.Sirutavičius. Nauji šeimininkai ties Kapėnais užtvenkė Virvytę, per užtvanką įrengė tiltą, pastatė kartono fabriko cechą, kuris priklausė Dovydui Jaršauskui. 1931-12-22 kartono fabrikas uždarytas; jame darbo apie 20 darbininkų. 1950 m. čia pradėta statyti elektrinė, kuri po poros metų jau veikė. Šalia buvo veršidė, kiek toliau - kumetynas. Tiltas 1960 m. įlūžo, o juo važiavusi mašina įkrito į Virvytę. Po šio įvykio tiltas nebeatstytas.

Dvaras turėjęs nemažai pastatų: mediniai dvaro rūmai, didžiulis rūsys, kuriame buvusi įrengta spirito varykla. Netoli rūmų didžiulis parkas. Šalia jo stovėję kumečių trobesiai, urėdo namelis, karvidės, kurių sienos buvusios dekoruotos akmenų mūru. Akmeninėse sienose įmūrytų grandinių paskirtis - nepaklusniems dvaro samdiniams bausti. Kolūkio metais buvusiuose dvaro rūmuose įsikūrė kultūros namai, biblioteka, vėliau - Tučių tarybinio ūkio buhalterija, gyveno kolūkiečių šeimos. Vėliau dvaro senąjį pastatą padegė vaikai.

Kapėnuose Pranauskų sodyboje buvo įsikūrusi mokykla, kuri vėliau iškelta į Pabugenio kaimelį.

Nuo 1980 m. pradėta statyti Kapėnų gyvenietė. Iškilo gyvulininkystės kompleksas, vaikų darželis, kultūros namai, mokykla. Atkūrus Nepriklausomybę, išyro žemės ūkio bendrovė, apleisti tapo gyvulininkystės fermų, darželio, kultūros namų pastatai.

2005 m. liepos mėn. pradėjo veikti Kapėnų HE, kurioje įrengtos dvi 0,096 MW ir 0,192 MW galios turbinos; priklauso UAB „Jūrpa".

Girininkija

Kapėnų girininkijai priklauso Serbentavos, Ubagšilio, Vanaginės, Karalinės, Vidgirio miškai. Dalis miškų pavadinta nuo buvusių šeimininkų arba kaimynystėje gyvenusių žmonių: Vilko beržynas, Mačiaus miškelis, Mikuckio miškas, Balandinė. Didžiausias iš visų - Birbiliškės miškas (1300 ha.). Apie 2000 m. girinikijai dar perduoti Kegrinės miškas ir Žibikų pušynas, įeinantys į Ventos regioninį parką. 1965-2000 m. kovo mėn girininkijai vadovavo Klemensas Žukauskas.

Eilėraštis apie Kapėnus

Eilėraštį parašė kapėniškė Elena Vismantienė

1936-ųjų Kapėnai
Kapėnuos medžiai aukšti
Kapėnuos Virvytė srauni,
Per upę tiltas buvo platus
Šalia fabrikas stovėjo išdidus.


Kapėnai buvo pagarsėję -
Žalioj lankelėj dūdos grojo gegužinę.
Gal žydinčios liepos, gal klevai žali
Jaunimą viliojo taip iš toli.


Kapėnuos žmoneliai nebuvo turtingi,
Tik buvo malonūs, turbūt ir laimingi.
Pavasarėlį sėjo, rudenėlį kūlė -
Visi į talkas susibūrė,
Kai pabaigtuvių vakaras atėjo
Alutis asotėly putoti pradėjo.


Kapėnuos buvo paštas ir krautuvėlė
Pranauskų sodyboj šviesi mokyklėlė,
Mes per dvaro lauką takelį sumynėm
Į mokyklėlę su klumpelėm ėjom.


Lyg šiandie matau klasėj juodą lentą,
Žemaitės portretą ir kryžių iškeltą
Lyg per kokią šventę visi nusiteikę
Rytmetinei maldai buvom pasirengę.
Prašėm Aukščiausiojo palaimos moksle,
o prieš mus stovėjo vadovė St.Litvinaitė.

Etimologija

Vieną kartą Svirkančių kaime gyveno žmogus. Rudeniop išėjo į Kapėnuose esančius miškus grybauti. Diena buvo šalta ir niūri, tvenkėsi lietaus debesys. Žmogus ilgai klaidžiojo po miškus, nieko nerasdamas. Po kiek laiko nusprendė eiti namo. Traukdamas namo pamatė senas kapines ir sušuko: - O velniai, rupūžės, čia gi kapinės! Sulig tais žodžiais žmogus pradėjo grimzti ir nugrimzdo. Jo garbei šį kaimą pavadino Kapėnais, o už esantį kalną - Rupūžkalniu.

Kapėnai - žodžio kapas priesaginė daugiskaitinė forma.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ [1]

  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 151.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. - V., 1961. - T. 4. - P. 433.
  • Nezabitauskas A. Kairiškiai, Kapėnai, Šiaudinė // Vienybė. - 1965. - Gruod. 23.
  • Fabijonavičius J. Marijampolės kaimas // Gimtinė. - 1992. - Spal. 1 - 31. - Nr. 10.
  • Rozga L. Žaliose Kapėnų giriose // Vienybė. - 2000. - Bal. 18.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Kapėnai&oldid=46328“