Vaclovas Juodpusis
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
JUODPUSIS VACLOVAS (g. 1938-03-28 Kapėnų k.), muzikologas.
Baigęs Viekšnių vidurinės mokyklos devynias klases, 1953 m.įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą, dėstytojo Kazimiero Biliūno obojaus klasę; grojo mokyklos ir Klaipėdos liaudies operos orkestruose, kaip solistas koncertavo po Lietuvą. 1957 m. su pagyrimu baigė Klaipėdos muzikos mokyklą ir įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, prof. Klemenso Griauzdės muzikos teorijos klasę. 1958 m. dalyvavo tautosakinėje ekspedicijoje Varėnos rajono Vilkiautinio kaime. 1959 m. pradėjo dirbti Lietuvos radijo muzikos redakcijoje; 1960 m. – tautosakinė ekspedicija į Judrėnų apylinkes; 1961 m. pradėjo dirbti Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos sektoriuje; dalyvauta tautosakinėje ekspedicijoje Skuodo rajone; susidomėjimas kompozitoriaus J.Pakalnio gyvenimu ir kūryba, pirmasis apsilankymas jo gimtinėje Veselkiškių kaime netoli Linkuvos, užrašyti atsiminimai iš seserų ir artimųjų, užrašytos jų dainuotos liaudies dainos; pradėjo dirbti vyr. laborantu Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (diplominis darbas „Juozo Pakalnio baletas „Sužadėtinė“) ir įgyta muzikologo kvalifikacija; paskirtas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Fonogramų kabineto vedėju. 1963 m. pradėjo rengti ir vesti Lietuvos radijo laidų ciklus „Lietuvių liaudies dainininkai, pasakoriai, muzikantai“ ir „Lietuvių tautosakos rinkėjai ir puoselėtojai“; dalyvauta tautosakinėje ekspedicijoje Utenos rajone; 1964 m. – leidiniui „Zervynos“ parengė (ir išrašė ranka) lietuvių liaudies dainų melodijas ir kartu su B. Uginčium parašė straipsnį „Dainų melodijos“; tautosakinė ekspedicija į Akmenės rajoną; 1965 m. – parengtos melodijos „Lietuvių tautosakos“ III tomui „Pasakos“, išspausdinti pasakų 92 dainuojami intarpai; dalyvauta tautosakinėje ekspedicijoje Žeimelio apylinkėse ir Latvijos teritorijoje; 1966 m. – leidiniui „Ignalinos kraštas“ parengė lietuvių liaudies melodijas ir parašė straipsnį „Apie dainų melodijas“, išspausdinta šifruotų 10 dainų melodijos; tautosakinė ekspedicija į Gaidės ir Rimšės apylinkes; tautosakinė ekspedicija į Biržų rajoną; tautosakinė ekspedicija į Eržvilko apylinkes; 1967 m. – savaitraščio „Kalba Vilnius“ muzikos redaktorius; pakviečiamas dirbti Lietuvos televizijos muzikos redakcijos vyresniuoju redaktoriumi; parengė melodijas leidiniui „A.Vyšniauskaitė. Lietuvių šeimos tradicijos“; knygoje „Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos“, III, išspausdintas straipsnis „Muzika pučiamųjų orkestrams“; 1968 m. – leidiniui „Dieveniškės“ parengė dainų ir pasakų su dainuojamais intarpais melodijas ir parašė straipsnį „Tautosakos muzikinės ypatybės“, išspausdinta šifruotų 10 dainų ir 3-jų pasakų dainuojamų intarpų melodijos; parengtos melodijos „Lietuvių tautosakos“ V tomui „Smulkioji tautosaka, žaidimai ir šokiai“, išspausdintos šifruotos 38 melodijos; 1969 m. – leidinyje „Gaidės ir Rimšės apylinkės“ išspausdintas straipsnis „Pastabos apie dainų melodijas“ ir šifruotų 6 dainų melodijos; 1970 m. – pradedamos T.Brazio kūrybinio palikimo, užrašytų ir harmonizuotų lietuvių liaudies dainų studijos; 1971 m. – rašoma monografija apie fleitininką, dirigentą, kompozitorių Juozą Pakalnį; priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą; 1972 m. Vagos leidykla išleido monografiją „Juozas Pakalnis“; Kompozitorių sąjungos komandiruotas dalyvavo ir kalbėjo Totorijos kompozitorių sąjungos suvažiavime Kazanėje; Kompozitorių sąjungos komandiruotas dalyvavo Kirgizijos kompozitorių suvažiavime Biškeke (Frunzėje); 1973 m. Kompozitorių sąjungos komandiruotas dalyvavo Kazachijos kompozitorių suvažiavime Alma Atoje; 1974 m. Latvijos kompozitorių sąjungos kvietimu skaitytas pranešimas Rygoje vykusioje kompozitoriaus E.Melngailio gimimo 100-osioms metinėms skirtoje mokslinėje konferencijoje; nuo IX.2 paskirtas Lietuvos televizijos muzikos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi. 1975 m. Biržuose, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietovėse vesti kompozitoriaus J.Karoso, o Kaune – K.Kavecko autoriniai koncertai; 1976 m.dalyvaujant kompozitoriui ir dirigentui Nikolajui Rakovui (Rusija), pianistui ir kompozitoriui F.Lopes-Graçai (Portugalija) vesti jų autoriniai koncertai; asmeniškai prašant, III.17 atleistas iš vyriausiojo redaktoriaus pareigų ir pervestas vyresniojo redaktoriaus pareigoms LTV Muzikos redakcijoje. 1977 m. Vagos leidykla išleido sudarytą ir parengtą leidinį „Juozas Indra. Vokaliniai kūriniai“; Pabaltijo muzikologų XI konferencijoje Vilniuje skaitytas pranešimas „Patriotinė tema lietuvių kompozitorių kantatose ir oratorijose“; kaip Liaudies universiteto muzikos fakulteto dekanas vyksta į Erfurto apygardą (Vokietija) ir dalyvauja susitikimuose; 1978 m. knygoje „Iz istoriji litovskoj muzyki“,III, (išleista Sankt Peterburge) išspausdintas straipsnis „Oratoriji i kantaty“; Berlyne išleistoje lietuvių pasakų knygoje „Litauische Volksmärchen“ išspausdinta vienos pasakos su dainuojamais intarpais 5 šifruotos melodijos; 1979 m. Pabaltijo muzikologų konferencijoje Rygoje skaitytas pranešimas apie Lietuvos ir Latvijos muzikinio folkloro ryšius; 1980 m. „Lietuvių liaudies dainyno“ I knygoje „Vaikų dainos“ išspausdinta 13 užrašytų arba iššifruotų dainų melodijų, užrašyti 2 dainų tekstai; 1981 m. leidinyje „Dzūkų melodijos“ išspausdinta šifruota 1 dainos melodija; spaudoje paskelbta per 30 straipsnių; 1982 m. Vagos leidykla išleido sudarytą, parengtą ir redaguotą leidinį „Juozas Pakalnis. Vokaliniai kūriniai“; J. Gaudrimo parengtoje knygoje „Balys Dvarionas“ išspausdinti atsiminimai apie B. Dvarioną; minint kompozitoriaus A.Kačanausko gimimo 100-ąsias metines, Vilniuje ir Kaune skaityti pagrindiniai pranešimai ir vesti paminėjimo koncertai; rinkinyje „Pribaltijskij muzykovedčeskij sbornik, 1“ rusų kalba išspausdintas sutrumpintas pranešimas „Nekotoryje aspekty muzykalno-folklornych sviazei Litvy i Latviji“; 1983 m. recenzavo J.Nabažo ir E.Ragulskienės parengtą knygą „Juozas Tallat-Kelpša“; „Lietuvių liaudies dainyno“ II knygoje „Vestuvinės dainos, 1“ išspausdinta 16 šifruotų melodijų; VU bibliotekininkė Roma Sinkevičiūtė parengė kursinį darbą „Muzikologo V.Juodpusio publikacijų savaitraštyje „Kalba Vilnius“ bibliografinė rodyklė (1966-1977), kuriame užfiksuota 171 pozicija, o Margarita Kupriūnaitė – kursinį darbą „Vaclovas Juodpusis: Bibliografinė rodyklė savaitraštyje „Kalba Vilnius“ 1978-1982 m.“, kuriame užfiksuotos 144 pozicijos. 1984 m. Vilniaus universiteto diplomantė Rymantė Strazdaitė parašė diplominį darbą „Muzikologo V.Juodpusio darbų rodyklė“, kurioje užfiksuotos 625 V.Juodpusio darbų pozicijos; 1985 m. „Lietuvių liaudies dainyno“ III knygoje „Karinės-istorinės dainos, 1“ redaguota 410 dainų melodijų, išspausdinti 4 užrašyti dainų tekstai ir 14 melodijų; lietuvių liaudies pasakų knygoje „Stebuklingas žodis“ išspausdinta 2 pasakų šifruotų 13 melodijų; VU bibliotekininkė Rasa Orantaitė parengė kursinį darbą“ „V.Juodpusio šifruotos melodijos: bibliografinė rodyklė“, kuriame užfiksuota 100 pozicijų, bibliotekininkė Daiva Poškutė – kursinį darbą „V.Juodpusio anotacijos: bibliografinė rodyklė“, kuriame užfiksuotos 189 pozicijos. 1986 m. nuo sausio 31 d. atleistas iš užimamų pareigų LTV ir pervestas inspektoriaus darbui Kultūros ministerijos Muzikos reikalų valdyboje; VU bibliotekininkė Ala Bukrejeva parengė kursinį darbą „Muzikologo V.Juodpusio darbų rodyklė (dienraštyje „Vakarinės naujienos“)“, kuriame užfiksuotos 86 pozicijos ir „Literatūra apie V.Juodpusį“. 1987 m. Kultūros ministerijos komandiruotas į Kompozitorių sąjungos plenumus Maskvoje ir Kemerove (Rusija); Kultūros ministerijos komandiruotas į Prahos muzikos pavasario festivalį (Čekoslovakija), susitikimai Čekų kompozitorių sąjungoje ir muzikos fonde; knygoje „J.Dovydaitis. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais, II“ išspausdinta 14 užrašytų melodijų; 1988 m. liepos 15 d. paskirtas Kultūros ministerijos muzikos skyriaus repertuaro redakcinės kolegijos nariu; „Lietuvių liaudies dainyno“ IV knygoje „Vestuvinės dainos, 2“ redaguota 247 dainų melodijų, išspausdinti 2 užrašytų dainų tekstai ir 8 šifruotų melodijų; Kultūros ministerijos komandiruotas į Tartu „Vanemuine“ teatro (Estija) festivalį, kurio metu buvo parodyta kompozitoriaus A.Šenderovo baleto „Marija Stiuart“ premjera; S.Moniuszkos festivalio meno vadovės M.Fołtyn kvietimu Kultūros ministerijos komandiruotas į XXVII S.Moniuszkos festivalį Kudowa-Zdrój (Lenkija); radijo laidų ciklas „Kunigai – lietuvių tautosakos rinkėjai ir puoselėtojai“; Menininkų rūmuose surengtas vakaras „Valanda su muzikologu Vaclovu Juodpusiu“, kurį vedė kompozitorius Valentinas Bagdonas, operos solistė G.Apanavičiūtė atliko V.Juodpusio išplėtotų liaudies dainų ciklą „Trys Zervynų kaimo dainos“; 1989 m. padedant Lietuvos muzikų draugijos pirmininkui P.Dikčiui, atkūrė leidinio „Muzikos barai“ leidybą (redagavo iki 1996 metų); „Lietuvių liaudies dainyno“ V knygoje „Vestuvinės dainos, 3“ redagavo 199 dainų melodijas, išspausdinti 3 užrašytų dainų tekstai ir 9 užrašytų arba šifruotų melodijų; knygoje „Balys Dvarionas“ (rusų kalba išleistoje Leningrade), išspausdintas straipsnis „Muzykant s jarkoi individualnostju“, 174-178 p.; parengė ir vedė, dalyvaujant kompozitoriui, Witoldo Rudzińskio (Lenkija) autorinį koncertą; chorinės muzikos festivalyje „J.Bendoriui – 100“ Marijampolėje skaitytas pranešimas „Suvalkijos muzikinės aktualijos. Praeitis ir dabartis“; 1990 m. Kultūros ministerijos komandiruotas dalyvavo Budapešte (Vengrija) vykusiame Pavasario festivalyje; VI.4 d. perkeltas į Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministeriją ir paskirtas Menų departamento muzikos skyriaus vadovaujančiuoju specialistu; skaitytas pranešimas Marijampolėje vykusioje antrojoje religinės filosofijos ir bažnytinio meno studijų savaitėje „Lapkričio sinoikija“; 1991 m. pradėjo rengti kasmetinius „Muzikos barų“ kalendorius (nuo 1999 – Muzikos kalendorius); O.Narbutienės parengtoje knygoje „Stasys Vainiūnas“ išspausdinti atsiminimai apie S.Vainiūną; V muzikologų konferencijoje „Senovinė muzika ir dabartis“ Šiauliuose skaitytas pranešimas „Teodoro Brazio dainų išdailos ir muzikinio folkloro studijos“; XII.1 d. paskirtas Menų departamento Muzikos skyriaus vyriausiuoju specialistu. 1992 m. skaitytas pranešimas Tarptautiniame žydų muzikos festivalyje Vilniuje; 1993 m. už muzikologinius darbus apdovanotas Vlado Jakubėno premija; parengtas ir „Muzikos“ leidyklos išleistas 100 lietuvių liaudies dainų rinkinys „Močiute motinėle“; tęsiant laidų „Įrašai. Koncertai…“ tematiką apie išeivijos lietuvių muzikinę veiklą, pradėtos rengti kassavaitinės „Tautiečių balsų“ valandėlės Lietuvos radijui (iki 2002.09.14 parengtos 494 laidos); „Lietuvių liaudies dainyno“ VI knygoje „Darbo dainos, 1“ redagavo 333 dainų melodijų, išspausdinta 1 užrašytos dainos tekstas ir 2 šifruotų dainų melodijos; 1994 m. sudarė, parengė ir redagavo harmonizuotų ir išplėtotų lietuvių liaudies dainų chorams leidinį „Vladas Jakubėnas. Už jūrių marių“; V.Jakubėno gimimo 90-osioms metinėms skirtoje mokslinėje konferencijoje Vilniuje skaitytas pranešimas „Vladas Jakubėnas ir „Muzikos barai“; sudarė, parengė ir redagavo leidinį „Aleksandras Kačanauskas. Solinės dainos“; „Lietuvių liaudies dainyno“ VII knygoje „Šeimos dainos, 1“ parengtos 323 dainų melodijos ir paaiškinimai, išspausdinti 3 užrašytų dainų tekstai ir 16 šifruotų melodijų; „Lietuvių liaudies dainyno“ VIII knygoje „Vestuvinės dainos, 4“ išspausdintas 1 užrašytas dainos tekstas ir 10 šifruotų melodijų; VII.1 d. reorganizavus Kultūros ir švietimo ministeriją, tęsti darbo santykiai Kultūros ministerijoje. 1995 m. redagavo leidinį „M.K.Čiurlionis. Fugos vargonams“; redagavo knygą „Jūratė Vyliūtė. Slava Vaclova Žiemelytė“; „Lietuvių liaudies dainyno“ IX knygoje „Karinės-istorinės dainos, 2“ išspausdinti 4 užrašytų dainų tekstai ir 10 šifruotų melodijų; „Lietuvių liaudies dainyno“ X knygoje „Meilės dainos, 1“ išspausdinti 4 užrašytų dainų tekstai ir 12 šifruotų melodijų; knygoje „Lietuvininkų žodis“ išspausdinta 15 šifruotų dainų melodijų; 1996 m. redagavo leidinį „Alfonsas Mikulskis. Tautinės mišios „Už kenčiančią Lietuvą“ mišriam chorui ir vargonams; „Lietuvių liaudies dainyno“ XI knygoje „Vestuvinės dainos, 5“ išspausdinti 6 užrašytų dainų tekstai ir 7 šifruotos melodijos; leidinyje „Juzefa Ramanauskaitė. Kakarykalnio aidai“ išspausdinta 14 šifruotų melodijų; 1997 m. redagavo leidinius „Juozas Strolia. Tolimas kaimas“ ir „Rusų kompozitorių romansai iš Elenos Čiudakovos koncertinio repertuaro“; „Lietuvių liaudies dainyno“ XII knygoje „Darbo dainos, 2“ išspausdintos 9 užrašytų arba šifruotų dainų melodijos; parengė melodijas leidiniui „Jurgis Dovydaitis. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais, III“, išspausdinta 16 šifruotų melodijų; nuo VIII.1 d. perkeltas į Kultūros ministerijos Menų departamento vyriausiojo specialisto pareigas. 1998 m. už nuopelnus Lietuvai Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus 1998 m. liepos 1 d. dekretu Nr.111 apdovanojo LDK Gedimino ordino 1-jo laipsnio medaliu; sudarė ir parengė leidinį „Antanas Belazaras. Dainos ir romansai“; „Lietuvių liaudies dainyno“ XIII knygoje „Šeimos dainos, 2“ spaudai parengtos 367 dainų melodijos, išspausdinti 3 užrašytų dainų tekstai ir 9 šifruotos melodijos; „Lietuvių liaudies dainyno“ XIV knygoje „Šeimos dainos, 3“ redaguotos 323 dainų melodijos, išspausdinti 3 užrašytų dainų tekstai ir 3 šifruotos melodijos; Vilniaus rotušėje surengtas kūrybinis vakaras, kurį vedė muzikologė Ona Servaitė; 1999 m. parengė dainų rinkinį „Alfonsas Mikulskis. Dainuojanti jaunystė“; redagavo knygą „Antanas Karosas-Karosevičius. Pirmieji Lietuvos dainininkai“; išleistoje knygoje „Kukuoja gegiutė“ išspausdinta 12 užrašytų dainų melodijų; 2000 m. parengė melodijas leidiniui „Jurgis Dovydaitis. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais, IV“, išspausdinta 13 šifruotų melodijų; parengė 316 psl. knygą „Ona Mikulskienė. „Čiurlionio“ ansamblis 1940-1949 metais. Dienoraštis“, apie lietuvių tautinio meno ansamblio veiklą Lietuvoje, Austrijoje ir Vokietijoje; „Lietuvių liaudies dainyno“ XV knygoje „Dainos apie gamtą“, išspausdintos 8 šifruotos dainų melodijos; bendradarbiauja ruošiant „Muzikos enciklopediją“; išleistoje Lietuvos dailės muziejaus ansamblio „Kanklės“ (vadovė L.Naikelienė) kompaktinėje plokštelėje tilpo V.Juodpusio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Eglele, eglele“ (solistė Regina Šilinskaitė); priimtas į Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugiją; 2001 m. knygos „Vytautas Grivickas. Baleto menas“ dalykinis redaktorius; atsiminimai apie K.Griauzdę išspausdinti G.Songailos parengtoje knygoje „Klemensas Griauzdė“; parengtam „2001 metų muzikos kalendoriui“ parašyti straipsniai „Bronius Jonušas“, „Bronius Budriūnas“ ir „Juozas Stankūnas“; parengtas T.Brazio visų harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinio rankraštis; parengtas spaudai ir išleistas giesmių rinkinys „Alfonsas Mikulskis. Jėzau, Jėzau, ateiki pas mane“ su įžanginiu straipsniu; priimtas į LR Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierių draugiją; nuo liepos 10 dienos – atleistas iš valstybės tarnybos, pensininkas, laisvas ir nepriklausomas menininkas; bendradarbiauja ruošiant „Visuotinę lietuvių enciklopediją“; 2002 m. parengė tekstus leidiniui „Lietuvos muzikų rėmimo fondas“ (LMRF); parengtam „2002 metų muzikos kalendoriui“ parašyti straipsniai „Pavartykime J.Pakalnio gyvenimo knygą“, „Vladas Jakubėnas – muzikos kritikas“, „Lietuvių vargonų virtuozas Jonas Žukas“;parengė, o leidykla „Naujasis LANKAS“ Kaune išleido knygą „Vytautas Dambrauskas. Kompozitorius Jonas Dambrauskas“; tekstus parašė ir parengė leidinį „Giedra Gudauskienė. Suktinis. Variacijos fortepijonui“; sudarė ir parengė rinkinį „Penki lietuvių kompozitorių romansai pagal Juozės Krištolaitytės-Daugėlienės eiles“; redagavo dainų rinkinį „Varnėnų skudučiai“ (išleido Vagos leidykla); „Lietuvių liaudies dainyno“ XVI knygoje „Humoristinės-didaktinės dainos“, išspausdinti 4 užrašytų dainų tekstai ir 10 šifruotų melodijų; knygoje „Girtuoklių dainos“ išspausdintos 3 užrašytos ir šifruotos dainų melodijos; vedė kompozitoriaus J.Pakalnio muzikos dienų koncertus Pakruojo rajono mokyklose; LDK Gedimino ordino kavalierių draugijos suvažiavime išrinktas Draugijos Vilniaus apskrities pirmininku; dainininko ir poeto Stasio Santvaro kūrybos vakaro rengėjas ir vedėjas (festivalis „Sugrįžimai“); vedė koncertus Lietuvos kariuomenės motorizuotuose daliniuose Panevėžyje, Rukloje, Alytuje, Kaune ir kt.; vedė kompozitoriaus Jurgio Juozapaičio kūrybos vakarus Vilniuje ir Šiauliuose; rengiamas „2003 metų muzikos kalendorius“. 2003 m. išleista išplėtota lietuvių liaudies daina „Ir atskrido trys karveliai“ tenorui su fortepijono pritarimu; parengtam „2003 metų muzikos kalendoriui“ parašyti straipsniai „Nuo Pušaloto į platųjį pasaulį. Alfonsas Mikulskis“ ir „Lietuvių liaudies dainų rinkėjas ir harmonizuotojas. Pijus Adomavičius“; kovo 29 d. Stasio Vainiūno namuose surengtas susitikimas-kūrybos vakaras, kurį vedė doc. dr. R.Aleknaitė-Bieliauskienė; parašyti atsiminimai „Laimingas, kad mokiausi Klaipėdoje“ Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos ruošiamai knygai apie Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją; parašyti atsiminimai apie obojininką Kazimierą Biliūną ir muzikos mokytoją Vincą Deniušį, pianistą Dainių Trinkūną; straipsnį apie Los Angeles gyvenančią kompozitorę Giedrą Gudauskienę išspausdino Čikagoje leidžiamas laikraštis „Draugas“; X festivalio „Pavasario muzika Visagine“, kurį rengia LMRF, koncertų vedimas; talkinant O.Mikulskienei, rašo knygą „Čiurlionio“ ansamblis 1949-1991 metais. Onos Mikulskienės dienoraštis“; konsultuoja LMRF rengiant festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ (su L.Stulgiene, L.Armonaite kurta festivalio koncepcija); šio festivalio metu vykusioje mokslinėje konferencijoje „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ skaitė pranešimą „Čiurlionio“ ansamblis“; LMRF 2003 m. „Sugrįžimų“ festivalio meninis konsultantas; operos solisto Leono Baltraus (JAV) kūrybos vakaro rengėjas ir vedėjas; poeto B.Brazdžionio kūrybos vakaro rengėjas ir vedėjas; renkama medžiaga „2004 metų muzikos kalendoriui“; nuo spalio 7 d. pradėjo dirbti Stasio Vainiūno namų direktoriumi; Vilniaus rotušėje vestas kompozitoriaus A.Belazaro kūrybos vakaras; 2004 m. rašoma knyga „Juozas Pakalnis. Gyvenimas ir kūrybinė veikla“; renkama medžiaga knygai apie operos solistą Joną Stasiūną; parengtam „2004 metų muzikos kalendoriui“ parašyti straipsniai „S.Šimkaus konservatorijos ugdytinis. Vincas Deniušis“ ir „Visa širdimi su Lietuva. Valteris Kristupas Banaitis“; užbaigtas knygos „Čiurlionio ansamblis 1949-1991 metais. Onos Mikulskienės dienoraštis“ rankraštis (knyga numatoma per 750 puslapių); vestas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Jurgio Juozapaičio kūrybos ir Mykolo Romerio universiteto mišraus choro bei kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ vakarai Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje („Alma mater musicalis“); dalyvauta kompozitoriaus ir muzikologo Vlado Jakubėno paminėjimuose Vilniuje (parengtas ir vestas V.Jakubėno kūrybos vakaras Stasio Vainiūno namuose, kalbėta Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame minėjime) ir Biržuose; vedė operos solisto V.Noreikos, dainininkės ir poetės B.Kemežaitės (JAV), menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ vakarus koncertus ir šio festivalio aidų koncertus Druskininkų bažnyčioje; bendradarbiauja spaudoje, rašo straipsnius „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“ ir „Muzikos enciklopedijai“; rengiamas „2005 metų muzikos kalendorius“; rengiamas spaudai rinkinys „Giedra Gudauskienė. Vokaliniai kūriniai“ (23 solinės dainos); Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) išleistame „Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935-1941 metų fonografo įrašai“ eidinyje su kompaktinėmis plokštelėmis išspausdinta 1 iššifruota dainos (nr.74/34) melodija. 2005 m. Lietuvos muzikų rėmimo fondas išleido „2005 metų muzikos kalendorių“ su straipsniais „Nepaprastos energijos muzikas. Klemensas Griauzdė“, „Skambėjo atsisveikinimo varpai. Pranui Sližiui išėjus“, „Asmenybė, kuri imponavo. Antanas Sprindys“ ir „Nepralenkiamas muzikos žinovas. Adeodatas Tauragis“. Rašoma monografija „Juozas Pakalnis. Gyvenimas ir kūrybinė veikla“; rengiama spaudai apie 750 puslapių knyga „Čiurlionio ansamblis 1949-1991. Onos Mikulskienės dienoraštis“ (su 300 iliustracijų). Tvarkomas lietuvių liaudies dainų užrašymų archyvas (per 4000 dainų ir dainuojamų pasakų melodijų), tikintis parengti spaudai 1000 lietuvių liaudies dainų užrašymų rinkinį. Rašomas „2006 metų muzikos kalendorius“. Išleistas rinkinys „Giedra Gudauskienė. Aš čia – gyva. 22 solinių dainų su fortepijono pritarimu rinkinys“ su įžanginiu straipsniu lietuvių ir anglų kalbomis ir kompozitorės nuotraukomis. Toliau rašomi atsiminimai. Lietuvos muzikų rėmimo fondui talkinama rengiant 2005 metų „Sugrįžimų“ festivalį. Parengtas ir vestas „Sugrįžimų“ festivalio operos solistės Birutės Vizgirdienės kūrybos vakaras Stasio Vainiūno namuose; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto „Tautosakos darbų“ knygai parašytas straipsnis apie kompozitorių Vladą Jakubėną. Parašyti straipsniai apie lietuvių tautinio meno puoselėtoją kanklininkę Oną Mikulskienę („7 meno dienos“, 2005 m.; „Muzikos barai“, 2005 m. kovas-balandis, Nr.3-4), vestas jos gimimo 100-mečiui skirtas vakaras Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centre. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje vestas kompozitoriaus ir dirigento Klemenso Griauzdės gimimo 100-ųjų metinių paminėjimo vakaras. Su kompozitorių A.Račiūno, K.Griauzdės ir K.Kavecko 100-mečiams skirta programa dalyvauta koncertuose Klaipėdoje ir Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos salėje. Parengta festivalio „Pavasario muzika Visagine“ programa, šio festivalio koncertų vedimas. Dalyvauta įgyvendinant III tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ renginius; LLTI išleistame „Žemaitijos dainos ir muzika. 1935-1941 metų fonografo įrašai“ leidinyje su kompaktinėmis plokštelėmis tilpo iššifruota dainos „Ainu keleliu, randu liepelį“ (Nr.41, 110-111 p.) melodija. Dalyvauta kompozitoriaus K.Kavecko gimimo 100-jų metinių paminėjimo iškilmėse Mažeikiuose ir Tirkšliuose, skaitytas pranešimas konferencijoje. Minint K.Kavecko 100-metį Vilniaus Arkikatedroje tartas įžanginis žodis. Stasio Vainiūno namuose rengia ir veda ciklus „Stasys Vainiūnas ir jo amžininkai“, „Susitikimai“, „Vilniaus menų senjorai“.Išleistame almanache „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ išspausdintas iliustruotas straipsnis „M.K.Čiurlionis ir „Čiurlionio“ ansamblis“ su reziume anglų kalba. 2006 m. redaguoti arba rengti Lietuvos muzikų rėmimo fondo festivalių „Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, „Alma mater musicalis“, „Smuiko muzikos šventės“ bukletai. Druskininkuose vesta 40 koncertų. Vesti kassavaitiniai Trečiadienio vakarų koncertai Stasio Vainiūno namuose, operos solisto V.Noreikos ir kt. koncertai N.Akmenėje, Kelmėje, Linkuvoje, Gelvonuose, Švenčionyse, Šalčininkuose ir kt. Lietuvos miesteliuose. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatyta V.Juodpusio parašyta knyga „Čiurlionio“ ansamblis 1949-1991 metais. Onos Mikulskienės dienoraštis“ (784 psl.). parengtam „2006 metų muzikos kalendoriui“ parašyti straipsniai „Išėjo Kazys Skaisgirys…“, „Tauraus lietuvio pavyzdys. Kompozitorius Juozas Stankūnas“ ir „Witoldą Rudzińskį prisiminus“; Parengtas „2007 metų muzikos kalendorius“ (144 psl.). Parašyta 30 straipsnių „Muzikos enciklopedijos“ III tomui ir „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“, atsiminimai apie darbuotę Lietuvos radijuje ir televizijoje. Parengta ir vesta 6-ių koncertų festivalio Visagine „Dainuoju Lietuvą“ programa. Parengtas ir vestas operos solistės J.Augaitytės paminėjimo vakaras Stasio Vainiūno namuose („Sugrįžimai“), dalyvauta jos paminėjime (V.11 d.) Klaipėdoje, įteikiant kasmetinę J.Augaitytės premiją. 2007 m. išspausdintas „2007 metų muzikos kalendorius“ su straipsniais „Prie J.Kačinsko 100-mečio priartėjus“, „Nutilo Giedros Gudauskienės lyra…“, „Žavusis Stasio Baro balsas“ ir „Taurioje muzikos tarnyboje. Stasys Sližys“. Minint J.Kačinską Viekšniuose (III.9), šv. Jono krikštytojo bažnyčioje tartas išsamus žodis apie šį muziką; kiekvieną mėnesį nuo sausio iki birželio Druskininkų bažnyčioje vedamos muzikos valandos; Vyriausybės rūmuose (IV.5) sudaryta programa ir vestas tarptautinių konkursų laureatų Padėkos koncertas; ruošiamas „2008 metų muzikos kalendorius“; rengti tekstai leidiniui „Lietuvos muzikų rėmimo fondas. 2007“ (68 psl.); parengtas IX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ leidinys