Svirkančiai
Svirkančiai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Viekšnių seniūnija | ||
---|---|---|---|
Koordinatės: | 56° 11' 0" š.p., 22° 32' 0" r.il. | ||
Altitudė: | 87 m | ||
Gyventojai: | 116 (2001 m.) |
SVIRKANČIAI, Svirkončiai, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 6 km į pietus nuo Viekšnių, abipus Viekšnių-Tryškių kelio. Rytiniu pakraščiu teka Virvytė, šiaurėje ribojasi su Čekų, pietuose - su Kapėnų k. Vakaruose yra Marijampolės miškas. Iki 2000 m. kaimas priklausė Akmenės raj.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 37 ūkiai, 219 gyv., 1996 m. - 40 ūkių, 113 gyv., 1998 m. - 36 ūkiai, 98 gyv., 2000 m. - 39 ūkiai, 105 gyv., 2001 m. - 116 gyv. (55 vyr., 61 mot.)
- 1900-05-31 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Simas Andruška;
- 1922-01-09 gimė išeivijos lietuvių visuomenės veikėjas Alfonsas Vėlavičius;
- 1927-04-22 gimė inžinierius architektas Napoleonas Kevišas;
- 1936-12-26 gimė humanitarinių mokslų daktaras, docentas Albertas Ružė;
- 1953-03-03 gimė poetas, dramaturgas, prozininkas Juozas Erlickas.
Istorinės žinios
Prie kaimo kapinių rastos II - III amž. pilkapių ir vėlyvesnio degintinio kapinyno liekanos. Čia rasta žalvarinių ir geležinių dirbinių (žr. Pavirvytės kapinynas).
1949 m. balandžio 22 d. kaime įkurtas „Žalgirio“ kolūkis, kuris vėliau pavadintas Svirkančių. Veikė ir biblioteka, kuri 1992 metais uždaryta (jai vadovavo Ona Černobrovenko). 1958 m. bibliotekai vadovavo K.Lipeika, vėliau E.Lakačiauskienė. Svirkančiuose buvo susikūręs dūdų orkestras, veikė dramos ratelis.
Apie 100 metrų į pietus nuo kelio iš Svirkančių į kelią Viekšniai-Pievėnai, Vaizgelienės pievoje, priešais Jankausko sodybvietę (už kelio), ganyklose, yra Svirkančių akmuo su pėda. Akmuo piramidės formos, truputį smailėjančia viršūne, apie 1 m aukščio. Akmens vakarinėje pusėje, apačioje, yra iškalta 19x5 cm dydžio ir 5-6 cm gylio žmogaus pėda. Kiek nenatūraliai ji susiaurėja ties “kulnimi” (iki 1,5 cm). Be to, matyti dvi pirštų duobutės – nykščio ir visų kitų pirštų kartu. Iš šiaurės ir rytų pusės prie akmens iškasta duobė, kurioje greičiauiai ieškota pinigų.
Mokykla
Svirkančių pradinė mokykla įsteigta 1921 m. rugsėjo 1-ąją. Tuo metu ji vadinosi Kegrių pradine mokykla. 1926 m. ji perkelta į Svirkančių kaimą, o po dvejų metų vėl glaudėsi Kegriuose. 1933 m. rugsėjo 1-ąją mokykla vėl buvo atkelta į Svirkančių kaimą. Čia mokytoja dirbo Eufenija Pundziutė–Vėlavičienė. Tuo metu mokykla buvo įsikūrusi Vaizgėlienės namuose.
1948 m. Svirkančiuose buvo atidarytas antras komplektas, kur mokytoja pradėjo dirbti Stasė Rimkutė–Pranauskienė (šioje mokykloje dirbo 1948-1988 m.), kilusi iš Milių k. Čia mokėsi 35 vaikai. Didžiajame kambaryje buvo mokykla, šalia esančiame kambaryje gyveno mokytoja.
Po trijų metų mokykla perkelta į ūkininko Mačiaus ūkį; čia mokytojai buvoi skirti du kambariai ir virtuvė, o 1967 m. sausio 11-ąją – į naujas patalpas. Dviejų aukštų namą pastatė kolūkis. Šiame pastate mokykla yra iki šiol.
Per visus gyvavimo metus mokykloje dirbo trys pagrindinės mokytojos: E.Pundziutė–Vėlavičienė (mirusi), S.Rimkutė–Pranauskienė (gyvena pas dukrą Klaipėdoje) ir nuo 1986-09-01 dirbanti Birutė Vėlavičienė. Dirbo ir kiti mokytojai, bet jie čia ilgai neužsibūdavo.
1986-09-01 buvo 12 (visi berniukai), 2001-09-01 - 14 mokinių, 2006 m. balandžio mėn. - 6 mokiniai (vienas pirmokas, du trečiokai ir trys ketvirtokės). 2006-09-01 mokykla uždaryta.
Svirkančių pradinėje mokykloje mokėsi gyvasis klasikas Juozas Erlickas ir jo brolis Antanas Erlickas, kapelos „Subatvakaris” vadovas.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Velniapelkė - 70 kvadratinių metrų balą. Vietinis Svirkančių gyventojas A.B. žinojo pelkę, kurioje buvo nedidelis ežerėlis-bala. Pelkė labai išdžiūvusi ir užėlusi. Dargužiškių kaimo vietinė gyventoja B.M. papasakojo padavimą apie Velnio pelkę, kurioje gyvena Velnias ir kūrena pirtį - kyla garas (rūkas). Senovėj buvo paprotys laidoti į ežerėlius. Tikėtina, kad Vėlelės, kurį laiką esančios „čysčiuje" (skaistykloje). Iš čia ir pirties motyvas - pertis, kentėti, švarintis (Užrašė Egidijus Ereminas, 2018 m.).
Etimologija
Svirknačių pavadinimas kildinamas nuo žmogaus pavardės. Čia gyveno senas žmogus Svirkas, kuris drožė labai gražias skulptūrėles. Visi, kas tik pravažiuodavo pro kaimą žinodavo, kad gyvena Svirka. Kas tik važiuodavo į kaimą sakydavo: - Važiuoju ten, kur gyvena Svirka. Taip ir prigijo pavadinimas - Svirkančiai.
Asmenvardžio Svirkantis daugiskaitinė forma.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Svirkančių k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1896 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 717. - 5 lap.
- Svirkančių k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1871 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 718. - 193 lap.
- Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
- Juodpusis A. Kaimo šventė // Vienybė. - 1967. - Saus. 31.
- Svirkančiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 353.
- Laurinavičius J. Kai kūrėsi kolūkiai // Vienybė. - 1980. - Spal. 21.
- Vėlavičienė B. Sielos šventė Svirkančiuose // Vienybė. - 1996. - Rugs. 4.
- Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
- Janina Sučylienė. Svirkančiai // Būdo žemaičių priedas Trečiadienio valanda. - 2004. - Kov. 17. - Nr. 11. - P. 1, 8.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
Literatūra
- Vytautas Malūkas. Sėsliai gyvenantys Svirkančių žmonės dienas leidžia kiekvienas savaip // Santarvė. - 2010. - lapkričio 27. - Nr. 134. - P. 8, 12.
Nuorodos
- Vikipedija, Svirkančiai