Židikų žydų bendruomenė
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
ŽIDIKŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ XVIII a. pirmoje pusėje Židikai tampa miesteliu, tuo metu ėmė rastis ir žydų bendruomenė. Šimtmečio pradžioje tebuvo tik viena žydų šeima, kuri nuomojo malūną. 1765 m. jau yra žinių apie Židikų kahalą (bendruomenę). Miestelyje gyveno 31 žydų šeima (115 žmonių). Kahalui priklausė dar 23 šeimos, gyvenančios aplinkiniuose kaimuose. 1816 m. ir 1818 m. Židikų vaitystėje surašyta 440 žmonių, iš jų 94 žydai (21% visų gyventojų). 1847 m. Židikų kahalui priklausė 361 šeima arba 1387 žmonės. Dauguma jų gyveno aplinkiniuose kaimuose ir vertėsi žemės ūkio produktų perpardavinėjimu. 1897 m. Židikuose surašyti 132 kiemai su 1243 žmonėmis – iš jų 914 žydai (73,5 % visų gyventojų). Taigi XIX a. Židikų žydų skaičius žymiai išaugo, žydai labai ryškiai dominavo miestelyje.
Kaip ir kituose aplinkiniuose miesteliuose, žydų skaičius Židikuose ženkliai sumažėjo I Pasaulinio karo metu. Dėl evakuacijos į Rusijos gilumą ir emigracijos į Palestiną, Pietų Afriką, Ameriką, po karo 1921 m. Židikuose buvo likę vos 366 žydai. Jų skaičius kiek išaugo tarpukario metais. Prieš II pasaulinį karą Židikuose gyveno apie 150 žydų, apie 30 šeimų. 1941 m. rugpjūčio 3d. Mažeikiuose sunaikinta apie 150 Židikų žydų.
Žydų bendruomenės lokalizacija
1789 m. Žemaičių vyskupas Giedraitis leido Židikų mieste pastatyti žydų sinagogą ir įrengti kapines. Ši vyskupo Giedraičio privilegija Židikų žydams yra itin svarbus dokumentas, leidžiantis tiksliai nustatyti žydų bendruomenės institucionalizacijos miestelyje pradžią. Tai bene vienintelis išlikęs tokio pobūdžio dokumentas, nes aplinkiniams miesteliams (Sedai, Viekšniams, Tirkšliams) suteiktos privilegijos nėra išlikusios.
XVII a. pabaigoje – XVIII a. pirmoje pusėje Židikams virstant miesteliu, susiformavo miesto aikštė, aplink kurią ėmė kurtis žydai. Visa žydų bendruomenė telkėsi centrinėje miesto dalyje, aplink aikštę ir jos prieigose. Čia buvo žydų gyvenamieji namai, parduotuvės, dirbtuvės, bendruomeniniai objektai. Židikų miestelio aikštė yra stačiakampio plano. Ji buvo „įrėminta“ religiniais objektais – viename gale stovi šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1821 m., kitame gale, šiaurinėje miestelio dalyje, kiek atokiau nuo aikštės stovėjo sinagoga. Netoli nuo sinagogos buvo žydų pirtis (mikva), maždaug ties aikštės viduriu, dešinėje pusėje žiūrint nuo bažnyčios (šiaurinėje pusėje), stovėjo žydų pradžios mokykla. Dabar nė vieno iš šių svarbių žydų bendruomenės objektų miestelyje nebėra.
Buvusi žydų pradžios mokykla po karo dar stovėjo. Tai buvo ilgas medinis pastatas, kuriame, sunaikinus žydus, kelerius metus mokėsi lietuvių vaikai. Pastatas nugriautas apie XX a. vidurį. Dabar maždaug toje vietoje, kur stovėjo žydų mokykla, yra pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybei.
Iš žydams priklausiusių namų beveik nieko neišliko. Prieš II-ąjį pasaulinį karą beveik visi žydų namai buvo mediniai, gana seni, todėl šiandien jų jau nebėra. Židikų žydai nukentėjo ir per 1939 m. gaisrą, kai sudegė didelė dalis miestelio, ypač smarkiai nukentėjo pietinė aikštės pusė.
Kitas svarbus žydų bendruomenės objektas yra kapinės.
Žydų bendruomenės ūkinė veikla
XVIII a. Židikuose įsikūrusi žydų bendruomenė nuolat augo ir stiprėjo. Savo augimo viršūnę ji pasiekė XIX a. antroje pusėje.
1852 m. Židikus ištinka didelis gaisras, po kurio nuo seno vykę turgūs išnyko. Tai labai neigiamai atsiliepė vietinei žydų bendruomenei. Turgūs buvo atnaujinti tik 1872/1873 metais. Turgaus atgaivinimas davė teigiamą ekonominį ir demografinį postūmį Židikų žydams.
1847 m. Židikų žydų bendruomenė (iš viso 361 žmogus) mokėjo 1317 rublių žvakės mokestį.
Tarpukariu Židikų žydai daugiausia užsiėmė prekyba, tačiau buvo keletas ūkininkaujančių žydų. Tai ganėtinai retas atvejis. Izraelis Jakobsonas ir Elija Itingas prekiavo javais ir linais, žemės ūkio produktais – Leiba Segelis ir J. Silberis. Metalo gaminiais – Simcha Sleižys ir Lozeris Joffe.
Židikuose buvo šešios manufaktūros parduotuvės, Mejeko Šero indų parduotuvė. Veikė Chaimo Levino karšykla, Maušos Josefo skrybėlių dirbtuvė ir parduotuvė, Heimano arbatinė. Gydytoju dirbo Zarcinas, dantis taisė G. Jakobsonaitė.
Kultūrinis gyvenimas
Židikuose veikė žydų liaudies bankas, 1929 m. turėjęs 87 narius, žydų pradžios mokykla, mažoji ješiva. Svarbesnieji bendruomenės veikėjai – rabinai (plačiau žr. Židikų sinagoga). Iki I-ojo Pasaulinio karo mažosios jašivos vadovas buvo Cvi Mejeris Hurginas, šoichetas Elija Dovas Kamenickis.
Šaltiniai
- Algimantas Muturas. Čia kalbėta ir idiš kalba. Kn. Židikai. - 2008. - P. 37 - 41. ISBN 978-9955-911-01-2.
- Mažeikių regiono (Sedos, Viekšnių, Tirkšlių, Židikų, Mažeikių) žydų bendruomenės.