Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 48 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
4 eilutė: 4 eilutė:
   foto  = Buknaiciai.MKE.2010-07-05.jpg|
   foto  = Buknaiciai.MKE.2010-07-05.jpg|
   size    = 260px|
   size    = 260px|
  pavad    = Buknaičiai|
  pavad    = Buknaičiai. Medinio riboženklio autorius - Ramūnas Mikalauskas|
   seniunija = Reivyčių|
   seniunija = Reivyčių|
   gyv    = 447|
   gyv    = 447|
14 eilutė: 14 eilutė:
[[Vaizdas:Buknaiciai1.MKE.2010-07-05.jpg|thumb|right|260px|Buknaičių gyvenvietė]]
[[Vaizdas:Buknaiciai1.MKE.2010-07-05.jpg|thumb|right|260px|Buknaičių gyvenvietė]]
[[Vaizdas:Buknaiciai. KME.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Buknaiciai. KME.jpg|thumb|right|260px|]]
'''BUKNAIČIAI''', kaimas [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]], 7 km į šiaurę nuo Mažeikių, Latvijos pasienyje. Centre – nauja gyvenvietė. Kitos sodybos išsiskaidžiusios tarp [[Vaidminas|Vaidmino]] ([[Ašva|Ašvos]] intako) ir [[Vadakstis|Vadaksties]]. Kaimas išsidėstęs švelniai banguotoje lygumoje. Per Buknaičius eina asfaltuotas kelias į Ežerę (Latviją). Šalia kelio dveji senkapiai. Per kaimą teka [[Vaidminas]], [[Alksnupis]]. Vieškeliai į [[Leckava|Leckavą]] ir į [[Laižuva|Laižuvą]].
'''BUKNAIČIAI''', kaimas [[Reivyčių seniūnija|Reivyčių seniūnijoje]], 7 km į šiaurę nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]], Latvijos pasienyje. Centre – nauja gyvenvietė. Kitos sodybos išsiskaidžiusios tarp [[Vaidminas|Vaidmino]] ([[Ašva|Ašvos]] intako) ir [[Vadakstis|Vadaksties]]. Kaimas išsidėstęs švelniai banguotoje lygumoje. Per Buknaičius eina asfaltuotas kelias į Ežerę (Latviją). Šalia kelio dveji senkapiai. Per kaimą teka [[Vaidminas]], [[Alksnupis]]. Vieškeliai į [[Leckava|Leckavą]] ir į [[Laižuva|Laižuvą]]. Apylinkė išsidėsčiusi švelniai banguotoje lygumoje. Lygiausios yra rytinė, pietinė ir centrinė dalys, o aukštumėlės palei Vadakstį.  


Kaime yra pasienio kontrolės punktas, [[Buknaičių medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. buvo prisirašę 550 gyventojai), pieninė, [[Buknaičių kultūros namai|kultūros namai]], [[Buknaičių biblioteka|biblioteka]] (2004 m. buvo 104 skaitytojai, dokumentų fondas 4094; vadovė Valerija Beniušienė) ir dvi parduotuvės. Veikia [[Buknaičių kaimo bendruomenė|kaimo bendruomenė]].
Kaime yra pasienio kontrolės punktas, pieno surinkimo punktas, [[Buknaičių kultūros namai|kultūros namai]], [[Buknaičių biblioteka|biblioteka]] (2004 m. buvo 104 skaitytojai, dokumentų fondas 4094; vadovė Valerija Beniušienė) ir dvi parduotuvės. Veikia [[Buknaičių kaimo bendruomenė|kaimo bendruomenė]]. XX a. 9 deš. veikė 50 vietų [[Buknaičių vaikų lopšelis-darželis|vaikų lopšelis-darželis]], valgykla, pirtis (joje nuo 1992 m. įsikūrusi UAB „Rimtis", gaminanti karstus <ref>Pirties pastate gaminami karstai // Būdas žemaičių. - 2003. - Saus. 15. - P. 2.</ref>.), buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato surinkimo punktas su siuvykla (įst. 1985 m., 1988 m. buvo atidarytas [[Buknaičių medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. buvo prisirašę 550 gyventojai). Buv. kolūkio valgyklos patalpose buvo įsikūrusi duonos kepykla, kurioje dirbo 6 žmonės.
 
Veikė septynios žemės ūkio bendrovės, iš jų liko viena, kuriai vadovauja Rimantas Pušinskis UAB „Rimtis" (įk. 1992-08), gaminanti karstus<ref>Bernarda Plastinina. Karstus Mažeikiuose gamina vienintelė bendrovė // Vakarų Lietuva. - 2008-05-06, Nr. 16.</ref>. Kolūkiui vadovavo Bronislovas Kanopa. Išleistos buknaitiškių knygos: Rapolo Dapkaus „Nebark praeities", Aurelijos Budžytės poezijos knyga „Ieškok savęs". Buknaičiuose sėkmingai ūkininkauja Andriejus Virkutis (2003 m. pripažintas geriausiu ūkininku) ir Rapolas Dapkus (2006 m. pripažintas geriausiu ūkininku).


== Gatvės ==
== Gatvės ==
Buknaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Bokšto (ilgis 1,200 km, asfaltuota), Gėlių (0,300 km, žvyruota), Kaštonų (0,500 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,400 km, asfaltuota), Miško (0,800 km, asfaltuota/žvyruota), Mokyklos (0,400 km, asfaltuota), Parko (0,400 km, asfaltuota), Vadaksties (0,600 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 4,6 km.
Buknaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Bokšto (ilgis 1,2 km, asfaltuota), Gėlių (0,3 km, žvyruota), Kaštonų (0,5 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,4 km, asfaltuota), Miško (0,8 km, asfaltuota/žvyruota), Mokyklos (0,4 km, asfaltuota), Parko (0,4 km, asfaltuota), Vadaksties (0,6km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 4,6 km.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. </ref>, 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.


1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodytos šios Buknaičių kaimo gyventojų pavardės: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas  Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas  Zubenis, Jeronimas Žurauskis.
* [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]], apysakos „Kumečio duktė” autorė.  
* Izidorius Žiubikas, biologijos daktaras, dirbo Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas; tragiškai žuvęs, palaidotas Leckavos kapinėse).
* Stefa Antanavičienė, pedgogė.
* Birutė Juočerineė, pedagogė.
* Stefa Šapienė, pedagogė.
* Kostas Šiaulys, pedagogas.
* [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
* [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], politinis kalinys.
* Petras Poškus, liaudies cirko akrobatas.
* [[Beišinas Vytautas|Vytautas Beišinas]], inžinierius chemikas.
* Gasparas Žiubikas, architektas.
* Vidmantas Galminas, inžinierius staybininkas
* [[Geryba Paulius|Paulius Geryba]], teisininkas.
* [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], teisininkas.
* [[Zubinas Feliksas|Feliksas Zubinas]], gydytojas, pasitraukęs į Vakarus.
* Undžys, gydytojas, pasitraukęs į Vakarus.
* [[Žiubikas Petras|Petras Žiubikas]], tautodailininkas.


Buknaičiuose pas senelius H.Nagius praleido vaikystę (gyveno ir kūrė Kanadoje). Čia gimė apysakos “Kumečio” duktė” autorė [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]], biologijos daktaras Izidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, garbės kraštotyrininkas, mokytojas [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], inžinierius chemikas [[Beišinas Vytautas|Vytautas Beišinas]], architektas Gasparas Žiubikas, teisininkai [[Geryba Paulius|Paulius Geryba]] ir [[Valantinas Algimantas|Algimantas Valantinas]], gydytojai [[Zubinas Feliksas|Feliksas Zubinas]] ir Undžys, pasitraukę į vakarus, tautodailininkas [[Žiubikas Petras|Petras Žiubikas]]; o slapstėsi nuo arešto partizanas Valius Kryžius ir pokaryje jis įsijungė į Reivyčių partizanų būrį, vėliau partizanavo Akmenės rajone ten ir žuvo. Kaime gyveno Rusijos-Turkijos karo dalyvis D. Žylė, kuris buvo apdovanotas aukščiausiais Rusijos apdovanojimais.
Buknaičių k. slapstėsi nuo arešto partizanas Valius Kryžius, kuris pokaryje įsijungė į Reivyčių partizanų būrį, vėliau partizanavo Akmenės rajone ten ir žuvo. Kaime gyveno Rusijos-Turkijos karo dalyvis D. Žylė, kuris buvo apdovanotas aukščiausiais Rusijos apdovanojimais. Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas [[Nagys Henrikas|Henrikas Nagys]] (gyveno ir kūrė Kanadoje), su kaimu yra susijęs publicitas Alvydas Dargis, daugelio publicistinių leidinių autorius (ilgametis žurnalo „Nemunas” skyriaus redaktorius).


Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.  
== Istorinės žinios ==
[[Vaizdas:Buknaiciai1, MKE.JPG|right|thumb|250px|Buknaičių k. (Poškevičienės) kapinaitės]]


Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]] (aktyviai bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia). Tai vienintelis kaimo žmogus, spaudęs vietinius remti okupantus. To nedarė net viršaitis A. Venckus, patardavęs ūkininkams pašlavinėti aruodų kertes ir kokį pusmaišį nuvežti vokiečiams… Pro pirštus į visas okupantų prievolių akcijas žiūrėdavo seniūnas P. Toleikis, ūkių vadovai A. Ligeikis, J. Dargis ir kiti.  
Seniausi dokumentai, kuriuose paminėtas Buknaičių kaimas (siolo Buknaycie), yra Viekšnių seniūnijos inventoriai. 1661 m. inventoriuje nurodoma, kad kaime buvo 4 dūmai (kiemai): Kazimieras Gumbokas - dirba 1/4 valakų, Masiulis Buknys - dirba 1/25 valakų, Jurkus Balnitaitis - dirba 1/6 valakų ir Jurkus Vozgirdaitis - dirba 1/25 valakus. Iš viso činšo uš miško, pievų užežius (užusienius) 5.28.20 valakų moka 3.20 kapų. Tame kaime dirbamų valakų 1/3.1/4. Priimtos geresnės žemės 1.1/2 valako, priimtos blogos 1/3 valako. Tame kaime tuščių (valstiečių nenaudojamų) 37.1/2.1/26 valakų. Mokesčio prievolė už dirbamą valaką po 3.56 kapas, o priimtą geresnį valaką po 3 kapas. Už priimtą blogesnį valaką 2-30 kapų. Privalo mokėti 7.37.62/3 kapų. Už užežius privalu 3.20 kapų. To kaimo mokesčių suma su užežiais 10-57.51/3 kapos. Prie to kaimo ganykloje 23.16 margų sodybėlė. Taip pat tuščių užežinių sklypų, pievų, miško krūmų marginių valakų 13 valakų 12-10 margų (tuščių). Taip pat prie to kaimo atskirai moka iš tų minėtų marginių valakų už du valakus 10 margų nuo (....) esančios. Taip pat nuo valakų iš seno tuščių (t.y. nenaudojamų pridėtinių visokių plynių 29.1/3 margų. 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis taip pat buvo 4 dūmai.  


Nuo seno kairiųjų pažiūrų buvo J. jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. 1918 m. kaime buvo išrinktas varguomenės komitetas, kurį sudarė: J. Vaičkus, I. Žiubikas (pastarieji abu vokiečių sušaudyti), K. Petkus, J. Kačerauskas. 1940 m. vasarą kaimo komitetą sudarė: J. Jablonskis, A. Vilkas, I. Paplauskas, V. Poškus ir kiti. Greit A. Vilkas užėmė viršaičio A. Venckaus pareigas, kuris vėliau ėjo p. Vaitekaitis. 1946 m. P. Vaitekaitis buvo išrinktas TSRS Aukščiausios Tarybos deputatu. Po karo A. Vilkas atsisakė savo kairiųjų pažiūrų, nestojo į kolūkį, buvo teisiamas, slapstėsi, dirbo Latvijoje. . .  
1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Buknaičių kaime buvo 14 kiemų, kurie iš viso mokėjo 124 zlotų mokestį: Juozapas Žubikas (kaimo vaitas, iš savo namų išvykęs), Juozapas Žulkus (gal Liutkus) – 9, Motiejus Perminas – 9, Krystopas Janovičius - , Baranauskis – 8, Jokūbas Kulvinskis – 8, Dargis – 9, Steponas Jukna – 13, Juozapas Paulikas - 9, Jonas Gaudiešius – 8, J.Garelis – 9, Mykolas Kryžius – 9, Petras Žubikas – 8, Motiejus Vilkas – 10 ().


Povilas Galminas buvo kaimo išminčius. Į jį patarimų kreipdavosi daugelis kaimynų. 1941 m. P. Galminas buvo suimtas už ginklo laikymų ir sėdėjo Kauno kalėjime. Birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas. Po sunkiu išgyvenimų P. Galminas porą dešimtmečių vengė bendrauti su žmonėmis.
Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche


Tarpukaryje prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakstyje stovėjo nedidelis muitinės namelis, kuriame buvo prieangis ir darbo kabinetas. Muitinei vadovavo A. Žurauskas – paprastas ir kuklus valdininkas. Dar su juo dirbo viena techninė darbuotoja. Palyginkime su mūsų dienų Buknaičių muitine – ištisu kompleksu statinių bei dešimtimis muitininkų. . . Tada sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Unžį ir Dimavičių.
1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jurgis Undžys, Liutkienė (našlė), Jurgis Janavičius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Zubenas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Pračkauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenas, Jurgis Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.
[[Vaizdas:Jonas Zubinas2.MKE.jpg|thumb|right|250px|Lietuvos kariuomėns karys savanoris [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]] iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas]].  


Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos  nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis – tolerantiškas, be ambicijų, turįs šeimininkišką požiūrį į sodžiaus problemas. Dažnai jį galėdavai matyti pėstute vaikščiojantį su aptrintu portfeliuku po pažastimi. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Iškili asmenybė buvo Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų. Skaitė knygas, turėjo turtingą asmeninę biblioteką. Mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore. Buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: “Darius ir Girėnas”, “Velnias “, “Dievo kančia”, “Marija” ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje, o jo draugė – Kušlėnuose nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros.  
1918 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas<ref>A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.</ref>. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.  


Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas Henrikas Nagys. Vėliau jis gyveno ir mokėsi Radviliškyje, Kaune, Skuode, Šilutėje, Vilniuje ir kitur. 1944 m. rudenį su tėvais pasitraukė į Vakarus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, poetas aplankė tėvų gimtinę. Po poeto mirties jo vardu buvo pavadinta Buknaičių pagrindinė mokykla.  
Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo atidarytas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. Jaunalietuviai buvo veiklūs, ūkininkų lauko daržinėse rengdavo tuo metu aunimo mėgiamas gegužines. Aktyvus renginių rėmėjas buvo Klaipėdos vadavimo dalyvis šaulys Jonas Lizdenis. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje" <ref>Povilas Mileris. Buknaičiai: istorijos, Vadaksties, likimo vingiai // Santarvė. - 2001. - Kov. 8. - Nr. 27. - P. 4.</ref>.  


Buknaičiuose gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė (poeto H. Nagio giminaitė), akrobatas Petras Poškus, biologijos daktaras  Idzidorius žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, architektas Gasparas Žiubikas, chemikas Vytautas Beišinas, statybininkas Vidminas Galminas, teisininkas Paulius Geryba, su sodžiumi yra susijęs žurnalistas Alvydas Dargis, daugelio publicistinių leidinių autorius (ilgametis žurnalo “Nemunas” skyriaus redaktorius).
Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių. Daugiausia pasienio darbuotojų gyveno pas Joną Lizdenį (jis turėjo didelį gerai sutvarkytą namą). Pasienio policijos ruožui vadovavo Kazimieras Konscevičius. Pasienio ruožo apsaugos būstinė buvo Laižuvoje. K. Konscevičius padėjo chorvedžiui [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičiui]] vadovauti miesto chorui. Žurauskas ir Koscevičius dirbo iki 1940 m. vasaros. Po to pasienį saugojo sovietinė pasienio milicija Martinkus (1941 m. birželio mėn. partizanas) ir kt. 1940 m. vasarą Buknaičių perėjimo punktas dar formaliai buvo saugomas. <ref>Antanas Poškus. Buknaičių muitinė // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugs. 29. - Nr. 62. - P. 2.</ref>.


Sodžiuje gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai.
Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčiumi. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.  


Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos “Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.
1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo išrinktas kaimo komitetas, kurio sudėtyje Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevičius, Augustas Vilkas, Ignas Paplauskas, Vincas Poškus ir kt. A.Vilkas buvo išrinktas valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku, kurį vėliau pakeitė kalvis Pranas Vaitiekaitis. Pr. Vaitiekaitis buvo išrinktas per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos<ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  


Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas Henrikas Nagys. Čia gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė, biologijos daktaras Idzidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, chemikas Vytautas Beišinas, architektas Gasparas Žiubikas, statybininkas Vidminas Galminas, su sodžiumi yra susijæs publicistas Alvydas Dargis, Albertas Mucininkas buvo Lietuvos savanoris - kūrėjas, išgelbėjo žydo Edvardo Kaco šeimą.
Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]], P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.
[[Vaizdas:Jonas Zubinas2.MKE.jpg|thumb|left|250px|Lietuvos kariuomėns karys savanoris [[Zubinas Jonas|Jonas Zubinas]] iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas]]
1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venckus, V. Kryžius ir Achenbakas.  


== Istorinės žinios ==
Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.
[[Vaizdas:Buknaiciai1, MKE.JPG|right|thumb|250px|Buknaičių k. kapinaitės]]


Istorija. 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis Buknaičių kaime buvo 4 dūmai: Kazimieras Gumbokas - dirba 1/4 valakų, Masiulis Buknys - dirba 1/25 valakų, Jurkus Balnitaitis - dirba 1/6 valakų ir Jurkus Vozgirdaitis - dirba 1/25 valakus. Iš viso činšo uš miško, pievų užežius (užusienius) 5.28.20 valakų moka 3.20 kapų. Tame kaime dirbamų valakų 1/3.1/4. Priimtos geresnės /žemės/ 1.1/2 valako, priimtos blogos 1/3 valako. Tame kaime tuščių (valstiečių nenaudojamų) 37.1/2.1/26 valakų.. Mokesčio prievolė už dirbamą valaką po 3.56 kapas, o priimtą geresnį valaką po 3 kapas. Už priimtą blogesnį valaką 2-30 /kapų/. Privalo mokėti 7.37.62/3 kapų. Už užežius privalu 3.20 kapų. To kaimo mokesčių suma su užežiais 10-57.51/3 kapos. Prie to kaimo ganykloje 23.16 margų sodybėlė. Taip pat tuščių užežinių sklypų, pievų, miško krūmų marginių valakų 13 valakų 12-10 margų (tuščių). Taip pat prie to kaimo atskirai moka iš tų minėtų marginių valakų už du valakus 10 margų nuo (....) esančios. Taip pat nuo valakų iš seno tuščių (t.y. nenaudojamų pridėtinių visokių plynių 29.1/3 margų
1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas [[Mileris Povilas|P. Mileris]]. Kaimo senūnas buvo P. Toleikis.
1661 m. Buknaičiai pirmą kartą paminėti [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 4 dūmai. 1775 m. Buknaičiuose gyveno 22 šeimos: Dargių, Juočerių, paulikų, Žibikų ir kt. Veikė žydo karčiama.  


1738 06 17  Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Buknaičių kaime buvo 14 kiemų, kurie iš viso mokėjo 124 zlotų mokestį: Juozapas Žubikas (kaimo vaitas, iš savo namų išvykęs), Juozapas Žulkus (gal Liutkus) – 9, Motiejus Perminas – 9, Krystopas Janovičius - , Baranauskis – 8, Jokūbas Kulvinskis – 8, Dargis – 9, Steponas Jukna – 13, Juozapas Paulikas - 9, Jonas Gaudiešius – 8, J.Garelis – 9, Mykolas Kryžius – 9, Petras Žubikas – 8, Motiejus Vilkas – 10 ().
Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti.


Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche   
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių.


Buknaycie: 1775 07 24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 22 dūmai, kurie mokėjo 100 činšą, 1 šeštoką, 2 pultarokus ir 21 šieno vežimą. Be to Izraelis Leibovičius už karčemą mokėjo 50 činšą ().
Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.  


XIX a. pab. Kontvainio sodyboje buvo slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytoja, vadovėlių autorė Julija Janišauskaitė), nuo 1958 m. aštuonmetė, 1999 m. – pagrindinė (direktorė Regina Arbatauskienė). 1998 m. mokyklai buvo suteiktas poeto Henriko Nagio vardas.
1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė [[Buknaičių paštas|ryšių agentūra]]. 1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai „Komunaras” ir „Tarybinis sakalas” (pirmininkas J. Rakauskas), kurie 1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą [[Pažangos kolūkis|“Pažanga”]]. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, V. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti). 1991 m. LR vyriausybės nutarimu kolūkis perorganizuojamas į žemės ūkio įmones. 1992 m. žemės ūkio įmonė privatizuojama ir kaime susikuria 7 bendrovės.


1918 m. kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurio pirmininkų buvo Jonas Vaičkus. 1919 m. kovo pr. kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus suėmė ir sušaukė. Tarpukaryje veikė kairųjų pažiūrų kuopelė (Bartusevičius, Juozas Jablonskis). Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis ir Pr. Vaitiekaitis. Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris Albertas Mucininkas išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Kovodami raudonosios armijos gretose žuvo P. Žiubikas, A. Poškus, P. Paulauskas. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos buvo išrinktas buknaitiškis Pr. Vaitiekaitis <ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  
2004 m. mokykloje įrengta koplyčia, kurioje aukojamos mišios. <ref>Vytautas Malūkas. Gyventojų ptogumui - šv. Mišios Buknaičiuose // Santarvė. - 2004. - Birž. 22. - Nr. 71. - P. 5.</ref>.


1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai “Komunaras” ir “Tarybinis sakalas”, kurie  1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą “Pažanga”. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, v. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti).  
2006 m. lapkričio 25 d. minint kaimo 345 metų jubiliejų Buknaičiuose buvo atidengtas riboženklis, kurio autorius Ramūnas Mikalauskas. Jis medyje išskobė moters (mokytojos, kuri šviečia, auklėja, moko savo vaikus, kad jie būtų dori Lietuvos piliečiai) atvaizdą ir kaimo pavadinimą. kaimo riboženklį atidengė Seimo narys [[Venclovas Romas|Romas Venclovas]], skulptūrą pašventino Leckavos parapijos kunigas Antanas Jurgaitis. Šventės proga Vytautas Augustinas sukūrė žvakidę, simbolizuojančią iš žvakučių sudėliotus jubiliejinius metus, pirmą kartą buvo sudainuota daina apie Buknaičius, kurią sukūrė bibliotekininė Valerija Beniušienė. <ref>Gajutė Abelkienė. Buknaitiškiai šventė jubiliejų // Būdas žemaičių. - 2006. - Gruod. 1. - Nr. 113. - P. 3.</ref>, <ref>Daiva Montvydienė. Buknaitiškai šventė 345-ąjį savo kaimo gimtadienį // Santarvė. - 2006. - Lapkr. 28. - Nr. 134. - P. 4.</ref>.  


1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė [[Buknaičių paštas|ryšių agentūra]].
2011 m. kaime prieš pat Visus Šventus atidaryta koplytėlė, kurioje minint kaimo 350-metų jubiliejų kunigas Vytautas Dvaržeckis aukojo šv. Mišias. Šiam jubiliejui sukurtas pagal Valerijos Beniušienės žodžius Bukaničių himnas, Aldona Budžienė su dukra sukūrė bendruomenės kalendorių.


2011 m. kaime prieš pat Visus Šventus atidaryta koplytėlė, kurioje minint kaimo 350-metų jubiliejų kunigas Vytautas Dvaržeckis aukojo šv. Mišias. Šiam jubiliejui sukurtas pagal valerijos Beniušienės žodžius Bukaničių himnas, Aldona Budžienė su dukra sukūrė bendruomenės kalendorių..
Buknaičių kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas <ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. - T. III. - P. 29.</ref>.


Kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas.
1950-1962 m. Buknaičiai buvo [[Buknaičių apylinkė|apylinkės]] centras.


== Mokykla ==
== Mokykla ==
*Išsamiau žr. ''[[Buknaičių Henriko Nagio pagrindinė mokykla]]''
* Išsamiau žr. ''[[Buknaičių Henriko Nagio pagrindinė mokykla]]''


Devynioliktojo amžiaus pabaigoje Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius [[Jagminas Kazimieras|Kazimieras Jagminas]]). 1920 m. Buknaičių kaime įsteigta pirmoji pradinė mokykla, kuri veikė Zubino, Norkaus, Smilgio ir Gailiaus sodybose. 1932 m. mokyklą baigė 5, 1933 m. – 4, 1934 m. – 9 mokiniai. 1933 m. mokykla įsikūrė Venckaus namo antrame aukšte. Ji dirbo keliais komplektais: Buknaičių (Venckaus sodyba), Knabikų (Gailienės sodyba), Kabaldikų (Kryžanausko sodyba). 1935 m. mokykla pavadinta pradine mokykla.  
XIX a. pab. Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius [[Jagminas Kazimieras|Kazimieras Jagminas]]). 1920 m. Buknaičių kaime įsteigta pirmoji pradinė mokykla, kuri veikė Zubino, Norkaus, Smilgio ir Gailiaus sodybose (dirbo mokytojos R.Spingienė, J.Janišauskaitė - nusipelniusi mokytoja, vadovėlių ir mokymo priemonių autorė). 1932 m. mokyklą baigė 5, 1933 m. – 4, 1934 m. – 9 mokiniai. 1933 m. mokykla įsikūrė Venckaus namo antrame aukšte. Ji dirbo keliais komplektais: Buknaičių (Venckaus sodyba), Knabikų (Gailienės sodyba), Kabaldikų (Kryžanausko sodyba). 1935 m. mokykla pavadinta pradine mokykla.  
Karo metais mokykloje veikė vokiečių karo lauko paštas, bet mokykla dirbo. 1949 m. atidaryta penkta, 1950 m. – šešta, 1951 – septinta klasės. Nuo 1963 metų mokykla jau aštuonmetė. 1964 m. išleista pirmoji VIII klasės laida – 40 mokinių. Nuo 1987 m. mokykla devynmetė, o nuo 1993 m. – pagrindinė. 1992 m. pradinių klasių mokiniai perkelti į Buknaičių kaimo lopšelio – darželio patalpas. 1998 m. vyresniųjų klasių mokiniai persikėlė mokytis į naują pastatą. Tų pačių metų sausio 27 d. Mažeikių rajono Tarybos sprendimu Buknaičių pagrindinei mokyklai suteiktas išeivijos poeto Henriko Nagio vardas.  
 
Karo metais mokykloje veikė vokiečių karo lauko paštas, bet mokykla dirbo. 1949 m. atidaryta penkta, 1950 m. – šešta, 1951 – septinta klasės. Nuo 1963 metų mokykla jau aštuonmetė. 1964 m. išleista pirmoji VIII klasės laida – 40 mokinių. Nuo 1987 m. mokykla devynmetė, o nuo 1993 m. – pagrindinė. Dirbo mokytojai D.Taurinskaitė, D.Beržinskaitė, F.Mišeikienė, S. ir V. Puzinai, A.Niemčiauskas, A.Poškus, O.Jurkštaitė, B.Žernytė, F.Borisas, S.Saltonienė, B.Ratninkienė, S.Antanavičienė, A.Znotinas, Vl. Norvaišas, O.Juškienė ir kt. Mokyklai vadovavo D.Taurinskaitė, B.Ratninkienė, F.Mišeikienė ir B.Vaičiuvienė. 1992 m. pradinių klasių mokiniai perkelti į Buknaičių kaimo lopšelio – darželio patalpas. 1998 m. vyresniųjų klasių mokiniai persikėlė mokytis į naują pastatą. Tų pačių metų sausio 27 d. Mažeikių rajono Tarybos sprendimu Buknaičių pagrindinei mokyklai suteiktas išeivijos poeto [[Nagys Henrikas|Henriko Nagio]] vardas.  
            
            
== Etimologija ==
== Etimologija ==
85 eilutė: 104 eilutė:


== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Vietovardžiai užrašyti apie 1973 m. Taip pat vietovardžius užrašė mokytojas A. Poškus (1998 m.).
* Akalionija - Buknaičių kaimo dalis, yra netoli Reivyčių k. sienos, pietrytineje Buknaičių k. dalyje. Taip vadinama kelių, sodybų ir sklypų dalis prie keliuko. Mažai bevadinama.
* Akalionija - Buknaičių kaimo dalis, yra netoli Reivyčių k. sienos, pietrytineje Buknaičių k. dalyje. Taip vadinama kelių, sodybų ir sklypų dalis prie keliuko. Mažai bevadinama.
* Kuisynas, grupinė sodyba Buknaičių kaime. Yra rytineje Buknaiciu k. dalyje,netoli kolukio centro. 3 kiemai: du mediniai,vie- nas murinis. Po Antrojo pasaulionio karo trobelės nugriauitos.
* [[Alksnupis]] - upelis.
* Badpyla - status krantas šiaurinėje dalyje, pavadakstyje.
* Badpyla - status krantas šiaurinėje dalyje, pavadakstyje.
* Lieknė - jaunas ąžuolynas, buvęs prie Knabikų kaimo pakraščio. dabar jis iškirstas.
* [[Gargžnas]]
* Ligeikio vingis - per kaimo laukus ėjusios kelio posūkis. Apie jį sukurta nemažai pasakojimų, susijusių su vaiduokliais. Kelio posūkyje buvo šulinys, kuris 1941 m. prasidėjus karui buvo primestas tarybinių leidinių
* Gaurylio šakumas.
Vietovardžiai: Akalionija (kaimo dalis), Alksnupis (sunykæs upelis), Badpyla (dauba), Kuisynas (buvusios mažos sodybvietės), Lieknė (ąžuolynas), Žiubikiškė (laukas).(A.Poškus, 1998).
* Genesys
Vietovardziai:Akalionija, Alksnupis,Badpyla, [[Gargžnas]], Kuisynas, Leikne, Ligeikiovingis, Velnio uodega, Ringis, Sienele, Kincino lanka, Gaurylio sakumas, Genesys, Kaukstupis, Kulupis, Margis, Nendrynas, Petro uodega, Savalskas, Serksniske, Smeklakrumiai,Varupis,Uzvingis, Vaidminas.
* [[Kaukštupis]] - upelis
 
* Kinčino lauka
Vinkelis,Ziubikiske.1972 m. buvo 6O kiemu.1661 m. buvo 4 dumai(VIA:F.SA-3765,l.255-256-siolo Buknaycie).
* Kuisynas, grupinė sodyba. Yra rytinėje Buknaičių k. dalyje, netoli kolūkio centro. Sudaro 3 kiemai: du mediniai, vienas mūrinis. Po Antrojo pasaulinio karo trobelės nugriautos.
* [[Kūlupis]]
* Lieknė (Leiknė) - jaunas ąžuolynas, buvęs prie Knabikų kaimo pakraščio. dabar jis iškirstas.
* Ligeikio vingis - per kaimo laukus ėjusios kelio posūkis. Apie jį sukurta nemažai pasakojimų, susijusių su vaiduokliais. Kelio posūkyje buvo šulinys, kuris 1941 m. prasidėjus karui buvo primestas tarybinių leidinių.
* Margis
* Nendrynas
* Petro uodega
* [[Ringis]] - upelis.
* Sienelė.
* Šavalskas
* Šerkšniškė
* Smėklakrūmiai
* [[Varupis]]
* Užvingis
* [[Vaidminas]]
* Velnio uodega
* Vinkelis
* Žiubikiškė - laukas.


== Kiti straipsniai ==
== Kiti straipsniai ==
* [[Buknaičių apylinkė]]
* [[Buknaičių apylinkė]]


{{tvarkomas}}
{{reflist}}
{{reflist}}
 
<small>
* LVIA: F.SA-3910, l.8-9; VIA: F. SA- 3765, l. 255-256, l. 279).VIA: F. SA-3774, l.635-636, VIA: F. SA-3725, l.139).(LVIA: SA-3765, l.255).F.SA-3910, l.8-9.)
* Lietuvos valst. istorijos archvas: F.SA-3910, l.8-9; F. SA-3765, l. 255-256, l. 279; F. SA-3774, l.635-636; F. SA-3725, l.139; F. SA-3765, l.255; F. SA-3910, l.8-9.
* Buknaičių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1613. - 1 lap.
* Buknaičių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1613. - 1 lap.
 
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. - T. 3. - P. 29.
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1977, III t., p.29
* Antanas Poškus. Prie Vadaksties krantų // Būdas žemaičių. - 1997. - Nr. 68.
* A. Poškus. Prie Vadaksties krantų. – “Būdas žemaičių”, 1997, Nr. 68.
* Antanas Poškus. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos aštuonesdešimtmečiui // Būdas žemaičių. 2000. - Spal. 13. - Nr. 78.  
* Antanas Poškus. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos aštuonesdešimtmečiui. –“Būdas žemaičių”, 2000m. spalio13d. , Nr. 78.
</small>
                                                           
1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai pirmasias bombas (9) numetė į P. Toleikio Alksnupio pievą. Po karo ginčo metu Jablonskio sūnus nušovė kaimyną Bartusevičių. Po kaimą vaikščiojo kvailiukas Stasys Žylė, vadinamas Stašiniu. Jis gyvendavo valstiečių (dažniau J.Dargio) pirtyse, gaudydavo varles ir...  Didžiausias alkoholikas buvo Jonas Dunauskis (gerdavo denatūratą), o jo sūnus Feliksas – debilus berniukas, neystengęs baigti pradinės mokyklos pirmojo skyriaus. Vagių, rodos, lyg ir nebuvo, išskyrus K. (1940 m. buvo suimtas ir dingo).
 
Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, skambia daina ir giedojimu. Kultūros ugdymo centras – mokykla, o dvasingumo – bažnyčia. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas. Chuliganiškų poelgių retai tepasitaikidavo,  išskyrus peštynes tarp bernų, atvykusių iš kitur.
 
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai  ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių
Apylinkė išsidėsčiusi švelniai banguotoje lygumoje. Lygiausios yra rytinė, pietinė ir centrinė dalys, o aukštumėlės palei Vadakstį. Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčius. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti. XIX a. pab. Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytojos R.Spingienė, J.Janišauskaitė - nusipelniusi mokytoja, vadovėlių ir mokymo priemonių autorė), o po karo - septynmetė, pagrindinė (mokytojai D.Taurinskaitė, D.Beržinskaitė, F.Mišeikienė, S. ir V. Puzinai, A.Niemčiauskas, A.Poškus, O.Jurkštaitė, B.Žernytė, F.Borisas, S.Saltonienė, B.Ratninkienė, S.Antanavičienė, A.Znotinas, Vl. Norvaišas, O.Juškienė ir kt.). Mokykloms vadovavo D.Taurinskaitė, B.Ratninkienė, F.Mišeikienė ir B.Vaičiuvienė. 1998 m. mokyklai suteiktas poeto Henriko Nagio vardas. Bukaničiuose pas senelius vaikystæ praleido poetas Henrikas Nagys. Čia gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė, biologijos daktaras Izidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, chemikas Vytautas Beišinas, architektas Gasparas Žiubikas, inžinierius statybininkas Vidminas Galminas, su sodžiumi yra susijæs publicistas Alvydas Dargis. Albertas Mucininkas buvo Lietuvos savanoris kūrėjas, išgelbėjo žydo Edvardo Kaco šeimą Be to jis mokėjæs gydyti pagal liaudies medecinos metodus. jis buvo įvedæs trilaukæ sėjomainą. Prieš Antrąjį pasaulinį jkarą Buknaičiuose buvo kuklus muitinės pastatėlis, kuriame buvo prieangis ir vienas kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. 1941 m. iė kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. Vokiečių okupacijos metais buknaitiškiai labai nukentėjo. Jau pirmąją karo dieną, bomborduojant Ežerės karinį aerodromą, pirmosios vokiečių bombos buvo numestos į P.Toleikio pievą, esančią Alksnupyje. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Kaimo gyventojas Povilas Galminas buvo sušaudytas vokiečių už vengimą kasti apkasus. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenæ, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus ir Pilypas Petkus. 1949 m. įsteigtas kolūkis “Tarybinis sakalas” (pirmininkas J.Rakauskas). Vėliau jau “Pažangai” vadovavo P.Šimkus, I.Žirkovas, V.Puzinas, K.Pūras ir B.Kanopa. Būti kolūkio nariais atsisakė mažažemiai A.Vilkas ir F.Reivytis. Į Sibirą buvo išvežtos A.Ligeikio, P.Toleikio, J.Dargio, D.gerikos ir P.Poškevičių šeimos


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Buknai%C4%8Diai Vikipedija], Buknaičiai
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Buknai%C4%8Diai Vikipedija], Buknaičiai


[[Kategorija: Reivyčių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Reivyčių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Buknaičiai]]
[[Kategorija:Buknaičiai]]

Dabartinė 00:15, 28 sausio 2021 versija

 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Buknaičiai
Buknaiciai.MKE.2010-07-05.jpg
Buknaičiai. Medinio riboženklio autorius - Ramūnas Mikalauskas
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Koordinatės: 56° 22' 0 š.pl., 22° 21' 0 r.il.
Altitudė: 75 m
Plotas: 1819,0 ha
Gyventojai: 447 (2001 m.)
Buknaičių gyvenvietė
Buknaiciai. KME.jpg

BUKNAIČIAI, kaimas Reivyčių seniūnijoje, 7 km į šiaurę nuo Mažeikių, Latvijos pasienyje. Centre – nauja gyvenvietė. Kitos sodybos išsiskaidžiusios tarp Vaidmino (Ašvos intako) ir Vadaksties. Kaimas išsidėstęs švelniai banguotoje lygumoje. Per Buknaičius eina asfaltuotas kelias į Ežerę (Latviją). Šalia kelio dveji senkapiai. Per kaimą teka Vaidminas, Alksnupis. Vieškeliai į Leckavą ir į Laižuvą. Apylinkė išsidėsčiusi švelniai banguotoje lygumoje. Lygiausios yra rytinė, pietinė ir centrinė dalys, o aukštumėlės palei Vadakstį.

Kaime yra pasienio kontrolės punktas, pieno surinkimo punktas, kultūros namai, biblioteka (2004 m. buvo 104 skaitytojai, dokumentų fondas 4094; vadovė Valerija Beniušienė) ir dvi parduotuvės. Veikia kaimo bendruomenė. XX a. 9 deš. veikė 50 vietų vaikų lopšelis-darželis, valgykla, pirtis (joje nuo 1992 m. įsikūrusi UAB „Rimtis", gaminanti karstus [1].), buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato surinkimo punktas su siuvykla (įst. 1985 m., 1988 m. buvo atidarytas medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 550 gyventojai). Buv. kolūkio valgyklos patalpose buvo įsikūrusi duonos kepykla, kurioje dirbo 6 žmonės.

Veikė septynios žemės ūkio bendrovės, iš jų liko viena, kuriai vadovauja Rimantas Pušinskis UAB „Rimtis" (įk. 1992-08), gaminanti karstus[2]. Kolūkiui vadovavo Bronislovas Kanopa. Išleistos buknaitiškių knygos: Rapolo Dapkaus „Nebark praeities", Aurelijos Budžytės poezijos knyga „Ieškok savęs". Buknaičiuose sėkmingai ūkininkauja Andriejus Virkutis (2003 m. pripažintas geriausiu ūkininku) ir Rapolas Dapkus (2006 m. pripažintas geriausiu ūkininku).

Gatvės

Buknaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Bokšto (ilgis 1,2 km, asfaltuota), Gėlių (0,3 km, žvyruota), Kaštonų (0,5 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,4 km, asfaltuota), Miško (0,8 km, asfaltuota/žvyruota), Mokyklos (0,4 km, asfaltuota), Parko (0,4 km, asfaltuota), Vadaksties (0,6km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 4,6 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. [3], 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai[4].

  • Cecilija Pračkauskaitė, apysakos „Kumečio duktė” autorė.
  • Izidorius Žiubikas, biologijos daktaras, dirbo Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas; tragiškai žuvęs, palaidotas Leckavos kapinėse).
  • Stefa Antanavičienė, pedgogė.
  • Birutė Juočerineė, pedagogė.
  • Stefa Šapienė, pedagogė.
  • Kostas Šiaulys, pedagogas.
  • Antanas Poškus, pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
  • Povilas Mileris, politinis kalinys.
  • Petras Poškus, liaudies cirko akrobatas.
  • Vytautas Beišinas, inžinierius chemikas.
  • Gasparas Žiubikas, architektas.
  • Vidmantas Galminas, inžinierius staybininkas
  • Paulius Geryba, teisininkas.
  • Algimantas Valantinas, teisininkas.
  • Feliksas Zubinas, gydytojas, pasitraukęs į Vakarus.
  • Undžys, gydytojas, pasitraukęs į Vakarus.
  • Petras Žiubikas, tautodailininkas.

Buknaičių k. slapstėsi nuo arešto partizanas Valius Kryžius, kuris pokaryje įsijungė į Reivyčių partizanų būrį, vėliau partizanavo Akmenės rajone ten ir žuvo. Kaime gyveno Rusijos-Turkijos karo dalyvis D. Žylė, kuris buvo apdovanotas aukščiausiais Rusijos apdovanojimais. Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas Henrikas Nagys (gyveno ir kūrė Kanadoje), su kaimu yra susijęs publicitas Alvydas Dargis, daugelio publicistinių leidinių autorius (ilgametis žurnalo „Nemunas” skyriaus redaktorius).

Istorinės žinios

Buknaičių k. (Poškevičienės) kapinaitės

Seniausi dokumentai, kuriuose paminėtas Buknaičių kaimas (siolo Buknaycie), yra Viekšnių seniūnijos inventoriai. 1661 m. inventoriuje nurodoma, kad kaime buvo 4 dūmai (kiemai): Kazimieras Gumbokas - dirba 1/4 valakų, Masiulis Buknys - dirba 1/25 valakų, Jurkus Balnitaitis - dirba 1/6 valakų ir Jurkus Vozgirdaitis - dirba 1/25 valakus. Iš viso činšo uš miško, pievų užežius (užusienius) 5.28.20 valakų moka 3.20 kapų. Tame kaime dirbamų valakų 1/3.1/4. Priimtos geresnės žemės 1.1/2 valako, priimtos blogos 1/3 valako. Tame kaime tuščių (valstiečių nenaudojamų) 37.1/2.1/26 valakų. Mokesčio prievolė už dirbamą valaką po 3.56 kapas, o priimtą geresnį valaką po 3 kapas. Už priimtą blogesnį valaką 2-30 kapų. Privalo mokėti 7.37.62/3 kapų. Už užežius privalu 3.20 kapų. To kaimo mokesčių suma su užežiais 10-57.51/3 kapos. Prie to kaimo ganykloje 23.16 margų sodybėlė. Taip pat tuščių užežinių sklypų, pievų, miško krūmų marginių valakų 13 valakų 12-10 margų (tuščių). Taip pat prie to kaimo atskirai moka iš tų minėtų marginių valakų už du valakus 10 margų nuo (....) esančios. Taip pat nuo valakų iš seno tuščių (t.y. nenaudojamų pridėtinių visokių plynių 29.1/3 margų. 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis taip pat buvo 4 dūmai.

1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Buknaičių kaime buvo 14 kiemų, kurie iš viso mokėjo 124 zlotų mokestį: Juozapas Žubikas (kaimo vaitas, iš savo namų išvykęs), Juozapas Žulkus (gal Liutkus) – 9, Motiejus Perminas – 9, Krystopas Janovičius - , Baranauskis – 8, Jokūbas Kulvinskis – 8, Dargis – 9, Steponas Jukna – 13, Juozapas Paulikas - 9, Jonas Gaudiešius – 8, J.Garelis – 9, Mykolas Kryžius – 9, Petras Žubikas – 8, Motiejus Vilkas – 10 ().

Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche

1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jurgis Undžys, Liutkienė (našlė), Jurgis Janavičius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Zubenas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Pračkauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenas, Jurgis Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.

1918 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas[5]. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.

Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo atidarytas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. Jaunalietuviai buvo veiklūs, ūkininkų lauko daržinėse rengdavo tuo metu aunimo mėgiamas gegužines. Aktyvus renginių rėmėjas buvo Klaipėdos vadavimo dalyvis šaulys Jonas Lizdenis. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. Vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje" [6].

Prieš Antrąjį pasaulinį Buknaičiuose, prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakastyje buvo nedidelis muitinės pastatas, kuriame buvo prieangis ir vienas darbo kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. Valstybės sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Undžį ir Dimavičių. Daugiausia pasienio darbuotojų gyveno pas Joną Lizdenį (jis turėjo didelį gerai sutvarkytą namą). Pasienio policijos ruožui vadovavo Kazimieras Konscevičius. Pasienio ruožo apsaugos būstinė buvo Laižuvoje. K. Konscevičius padėjo chorvedžiui K. Pukevičiui vadovauti miesto chorui. Žurauskas ir Koscevičius dirbo iki 1940 m. vasaros. Po to pasienį saugojo sovietinė pasienio milicija Martinkus (1941 m. birželio mėn. partizanas) ir kt. 1940 m. vasarą Buknaičių perėjimo punktas dar formaliai buvo saugomas. [7].

Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčiumi. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti.

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo išrinktas kaimo komitetas, kurio sudėtyje Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevičius, Augustas Vilkas, Ignas Paplauskas, Vincas Poškus ir kt. A.Vilkas buvo išrinktas valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku, kurį vėliau pakeitė kalvis Pranas Vaitiekaitis. Pr. Vaitiekaitis buvo išrinktas per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos[8].

Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo Jonas Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.

Lietuvos kariuomėns karys savanoris Jonas Zubinas iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas

1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venckus, V. Kryžius ir Achenbakas.

Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų, turėjo turtingą asmeninę biblioteką, mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore, buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: „Darius ir Girėnas”, „Velnias", „Dievo kančia", „Marija" ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Kaime gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai. Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos „Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.

1941 m. Lietuvos kūrėjas – savanoris Albertas Muceniekas išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas P. Mileris. Kaimo senūnas buvo P. Toleikis.

Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti.

Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių.

Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.

1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė ryšių agentūra. 1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai „Komunaras” ir „Tarybinis sakalas” (pirmininkas J. Rakauskas), kurie 1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą “Pažanga”. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, V. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti). 1991 m. LR vyriausybės nutarimu kolūkis perorganizuojamas į žemės ūkio įmones. 1992 m. žemės ūkio įmonė privatizuojama ir kaime susikuria 7 bendrovės.

2004 m. mokykloje įrengta koplyčia, kurioje aukojamos mišios. [9].

2006 m. lapkričio 25 d. minint kaimo 345 metų jubiliejų Buknaičiuose buvo atidengtas riboženklis, kurio autorius Ramūnas Mikalauskas. Jis medyje išskobė moters (mokytojos, kuri šviečia, auklėja, moko savo vaikus, kad jie būtų dori Lietuvos piliečiai) atvaizdą ir kaimo pavadinimą. kaimo riboženklį atidengė Seimo narys Romas Venclovas, skulptūrą pašventino Leckavos parapijos kunigas Antanas Jurgaitis. Šventės proga Vytautas Augustinas sukūrė žvakidę, simbolizuojančią iš žvakučių sudėliotus jubiliejinius metus, pirmą kartą buvo sudainuota daina apie Buknaičius, kurią sukūrė bibliotekininė Valerija Beniušienė. [10], [11].

2011 m. kaime prieš pat Visus Šventus atidaryta koplytėlė, kurioje minint kaimo 350-metų jubiliejų kunigas Vytautas Dvaržeckis aukojo šv. Mišias. Šiam jubiliejui sukurtas pagal Valerijos Beniušienės žodžius Bukaničių himnas, Aldona Budžienė su dukra sukūrė bendruomenės kalendorių.

Buknaičių kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas [12].

1950-1962 m. Buknaičiai buvo apylinkės centras.

Mokykla

XIX a. pab. Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. Buknaičių kaime įsteigta pirmoji pradinė mokykla, kuri veikė Zubino, Norkaus, Smilgio ir Gailiaus sodybose (dirbo mokytojos R.Spingienė, J.Janišauskaitė - nusipelniusi mokytoja, vadovėlių ir mokymo priemonių autorė). 1932 m. mokyklą baigė 5, 1933 m. – 4, 1934 m. – 9 mokiniai. 1933 m. mokykla įsikūrė Venckaus namo antrame aukšte. Ji dirbo keliais komplektais: Buknaičių (Venckaus sodyba), Knabikų (Gailienės sodyba), Kabaldikų (Kryžanausko sodyba). 1935 m. mokykla pavadinta pradine mokykla.

Karo metais mokykloje veikė vokiečių karo lauko paštas, bet mokykla dirbo. 1949 m. atidaryta penkta, 1950 m. – šešta, 1951 – septinta klasės. Nuo 1963 metų mokykla jau aštuonmetė. 1964 m. išleista pirmoji VIII klasės laida – 40 mokinių. Nuo 1987 m. mokykla devynmetė, o nuo 1993 m. – pagrindinė. Dirbo mokytojai D.Taurinskaitė, D.Beržinskaitė, F.Mišeikienė, S. ir V. Puzinai, A.Niemčiauskas, A.Poškus, O.Jurkštaitė, B.Žernytė, F.Borisas, S.Saltonienė, B.Ratninkienė, S.Antanavičienė, A.Znotinas, Vl. Norvaišas, O.Juškienė ir kt. Mokyklai vadovavo D.Taurinskaitė, B.Ratninkienė, F.Mišeikienė ir B.Vaičiuvienė. 1992 m. pradinių klasių mokiniai perkelti į Buknaičių kaimo lopšelio – darželio patalpas. 1998 m. vyresniųjų klasių mokiniai persikėlė mokytis į naują pastatą. Tų pačių metų sausio 27 d. Mažeikių rajono Tarybos sprendimu Buknaičių pagrindinei mokyklai suteiktas išeivijos poeto Henriko Nagio vardas.

Etimologija

Buknaičiai - latviško žodžio niūksėti (latv. bukniēt) daugiskaitinė forma. Kaimo pavadinimas gali būti kilęs ir nuo asmenvardžio Buknys.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Vietovardžiai užrašyti apie 1973 m. Taip pat vietovardžius užrašė mokytojas A. Poškus (1998 m.).

  • Akalionija - Buknaičių kaimo dalis, yra netoli Reivyčių k. sienos, pietrytineje Buknaičių k. dalyje. Taip vadinama kelių, sodybų ir sklypų dalis prie keliuko. Mažai bevadinama.
  • Alksnupis - upelis.
  • Badpyla - status krantas šiaurinėje dalyje, pavadakstyje.
  • Gargžnas
  • Gaurylio šakumas.
  • Genesys
  • Kaukštupis - upelis
  • Kinčino lauka
  • Kuisynas, grupinė sodyba. Yra rytinėje Buknaičių k. dalyje, netoli kolūkio centro. Sudaro 3 kiemai: du mediniai, vienas mūrinis. Po Antrojo pasaulinio karo trobelės nugriautos.
  • Kūlupis
  • Lieknė (Leiknė) - jaunas ąžuolynas, buvęs prie Knabikų kaimo pakraščio. dabar jis iškirstas.
  • Ligeikio vingis - per kaimo laukus ėjusios kelio posūkis. Apie jį sukurta nemažai pasakojimų, susijusių su vaiduokliais. Kelio posūkyje buvo šulinys, kuris 1941 m. prasidėjus karui buvo primestas tarybinių leidinių.
  • Margis
  • Nendrynas
  • Petro uodega
  • Ringis - upelis.
  • Sienelė.
  • Šavalskas
  • Šerkšniškė
  • Smėklakrūmiai
  • Varupis
  • Užvingis
  • Vaidminas
  • Velnio uodega
  • Vinkelis
  • Žiubikiškė - laukas.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Pirties pastate gaminami karstai // Būdas žemaičių. - 2003. - Saus. 15. - P. 2.
  2. ↑ Bernarda Plastinina. Karstus Mažeikiuose gamina vienintelė bendrovė // Vakarų Lietuva. - 2008-05-06, Nr. 16.
  3. ↑ Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18.
  4. ↑ Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.
  5. ↑ A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.
  6. ↑ Povilas Mileris. Buknaičiai: istorijos, Vadaksties, likimo vingiai // Santarvė. - 2001. - Kov. 8. - Nr. 27. - P. 4.
  7. ↑ Antanas Poškus. Buknaičių muitinė // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugs. 29. - Nr. 62. - P. 2.
  8. ↑ Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.
  9. ↑ Vytautas Malūkas. Gyventojų ptogumui - šv. Mišios Buknaičiuose // Santarvė. - 2004. - Birž. 22. - Nr. 71. - P. 5.
  10. ↑ Gajutė Abelkienė. Buknaitiškiai šventė jubiliejų // Būdas žemaičių. - 2006. - Gruod. 1. - Nr. 113. - P. 3.
  11. ↑ Daiva Montvydienė. Buknaitiškai šventė 345-ąjį savo kaimo gimtadienį // Santarvė. - 2006. - Lapkr. 28. - Nr. 134. - P. 4.
  12. ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. - T. III. - P. 29.

  • Lietuvos valst. istorijos archvas: F.SA-3910, l.8-9; F. SA-3765, l. 255-256, l. 279; F. SA-3774, l.635-636; F. SA-3725, l.139; F. SA-3765, l.255; F. SA-3910, l.8-9.
  • Buknaičių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1613. - 1 lap.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. - T. 3. - P. 29.
  • Antanas Poškus. Prie Vadaksties krantų // Būdas žemaičių. - 1997. - Nr. 68.
  • Antanas Poškus. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos aštuonesdešimtmečiui // Būdas žemaičių. 2000. - Spal. 13. - Nr. 78.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Buknaičiai&oldid=47397“