Aptarimas:Buknaičiai
Prieš karą Buknaičiuose gyveno ūkininkas Jonas Zubinas Kazimiero s. Jis turėjo tris sūnus Feliksą, Petrą ir Joną (1907 m. gim.) bei dukrą Barborą. Feliksas buvo baigęs Kauno medicinos institutą ir prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo Zarasų ligoninės vedėju ir chirurgu. Petras baigė Kauno Veterinarijos akademiją ir dirbo gydytoju veterinaru. Jonas baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. Kadangi jo tėvelis neišgalėjo leisti į didesnius mokslus, jam buvo užrašęs savo ūkį. Barborai buvo išanksto išmokėta pasogą.
Gyvendamas Klaipėdoje Jonas Zubinas Jono s. 1933 metais vedė. 1935 m. jam gimė sūnus Algimantas o 1938 balandžio 6 d.- sūnus Romualdas. 1939 metais per pastarojo krikštynas ir metinį jubiliejų į Klaipėdą su didele laivų palyda atplaukė vokiečių karinis laivas su Hitleriu. Vokiečių kariškiai pasklydo po miestą. Lietuvos pasienio policija buvo mobilizuota pasipriešinimui. Tam tikslui Jonas Zubinas buvo iškviestas iš namų. Vėliau už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta laike 24 val. apleisti Klaipėdą. Jis apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželyje Lietuvą okupavųs sovietinei armijai, jam buvo įsakyta laike 24 val. su šeima apleisti Šiaulius. Tada jis ir atvyko atgalios į Buknaičiuose dabar jau savo ūkį. Pagal mamos pasakojimą, Jonas Zubinas kas kurį laiką periodiškai buvo kviečiamas į Mažeikius, kur kalėjime kas kartą praleisdavo po keletą parų. Pagaliau 1941 m. birželio 10 d. tėvelis mamai pareiškė, kad su draugais yra nusprendęs bėgti į vakarus, kadangi daugiau taip gyventi nebegalįs, ir anksi ryte atsisveikinęs su šeima, išėjo. Jo likimą mes sužinojome tiktai 1994 metais, kai buvo leista KGB archyve Vilniuje susipažinti su jo byla Nr. 15230 LI.
Pasirodo,1941 m. birželio 18 d. jų kelių žmonių būrį Šventojoje pastebėjo sovietiniai pasieniečiai. Po arešto tėvelis kalėjo Novosibirsko miesto kalėjime. Ten jį teisė "trojkos" teismas. Už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai jam buvo pritaikytos Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 ir 13 days. Nuosprendis - sušaudyti. Pagal bylą nuosprendis įvykdytas 1942 metų vasario 27 d.
1941m. birželio 14d. Jono Zubino Jono s. šeima - žmona Elzbieta Zubinienė ir trys sūnūs Algimantas, Romualdas ir 1,5 metukų Vytautas su "polutorka" buvo išgabenti iš namų ir nuvežti į Mažeikių geležinkelio stotį, iš kur birželio 15d. buvo išvežti į Sibirą. Pagal liudininkų pasakojimus, tuo pačiu traukiniu į Sibirą buvo išvežtas ir mūsų bočius Jonas Zubinas. Pastarojo pėdsakai amžiams dingo Sibiro platybėse ir sovietiniuose archyvuose. Elzbieta Zubinienė tiktai 1957 metų pabaigoje gavo laidimą išvažiuoti iš Altajaus krašto ir iš Sibiro. Laimei į Lietuvą grižo ir visi jos sūnūs.
1948 metais į Sibirą buvo išvežta ir Zubinaitė - Kryžienė Barbora su trim vaikais. Jų likimą gali nupasakoti dar likusi gyva ir Mažeikiuose gyvenanti Barboros Kryžienės dukra Ja(o)kubienė Danutė.
Feliksas Zubinas Jono s. su šeima 1944m. pasitraukė į vakarus, kur galiausiai jos priglaudė Jungtinės Amerikos Valtijos.
Petras Zubinas, pagal nepatvirtintus duomenis, karo metu tarnavo vokiečiams. Jo likimas nežinomas.
Beje, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centro Pasipriešinimo Dalyvių (Rezistentų) Teisių Komisijos 2008 metų vasario 20d. Nutarimu (Protokolo Nr.173) Jonui Zubinui Jono s. suteiktas KARIO SAVANORIO statusas (po mirties). O 2008-06-27d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1385 "Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą" Jonas Zubinas s. Jono (po mirties) apdovanotas LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJO SAVANORIO medaliu.
Su pagarba Romualdas Zubinas