Auksūdys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
19:10, 16 spalio 2009 versija, sukurta 78.58.46.114 (Aptarimas) (→‎Kiti straipsniai)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Auksūdys
Auksode. MKE.jpg
Koplytėlė prie Auksūdžio gyvenvietės, past. 1933 m.
Informacija
Seniūnija: Laižuvos seniūnija
Koordinatės: 56° 23' 0" š.pl., 22° 31' 0" r.il.
Altitudė: 89 m
Gyventojai: 440 (2001 m.)
Koplytstulpis Auksūdžio k., pakelėje į Purplius, su užrašu: „Komunizmo aukoms atminti 1945-1995. Tebūna tau lengva Sibiro žemė".

AUKSŪDYS (tarm. Auksuodė), kaimas Laižuvos seniūnijoje. Pietuose ribojasi su Žiogaičių, Dargių ir Purvėnų, vakaruose - su Stumbrų, šiaurės vakaruose - su Purplių, rytuose - su Palaižupės k. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, pietiniu - Vaidminas; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

Yra pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), medicinos punktas (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), kultūros namai, UAB „Auksodės malūnas".

Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras Jonas Šimkus (1898-1976) iš Buknaičių kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaiotį koplytėkės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis [1], [2].

Gatvės

Auksūdžio gyvenvietėje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 1,600 km, asfaltuota), Aušros (1,500 km, asfaltuota), Darželio skersgatvis (0,200 km, asfaltuota), Naujoji (0,300 km, žvyruota), Mažeikių (1,000 km, asfaltuota), Taikos (1,500 km, asfaltuota), Žemaičių (0,500 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 6,600 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 645, 1923 m. - 108 ūkiai ir 693 gyv., 1959 m. - 496, 1970 m. - 483, 1973 m. - 160 kiemų, 1979 m. - 398, 1989 m. - 378, 2001 m. - 440 gyv. (180 vyrų ir 210 moterų). 1765-01-14 žydų registre nurodoma, kad kaime yra 4 žydai. 1928 m. Albino Uikio sodyboje įsteigta pradžios mokykla, kuriai priklausė ir Purplių komplektas. 1991 m. mokykla perkelta į buvusio lopšelio-darželio patalpas, kuriose yra iki šiol (plačiau žr. Auksodės pradinė mokykla).

Auksūdžio k. 1882-05-23 gimė vaistininkas Adomas Mačius, 1885-10-14 - Lietuvos karininkas, administracijos darbuotojas Jonas Jasutis, 1907-06-10 - pedagogas, filosofijos daktaras Albinas Liaugminas.

Auksūdžio parkelis, 2007 m.

Istorinės žinios

Rašytiniuose dokumentuose Auksūdys (siolo Auxudzie) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodomi 3 kiemai (dūmai), kiemo savininko pavardė, dirbamų valakų skaičius bei kiek privalo mokėti mokesčių; iš viso galėjo būti apie 27 gyventojai. Tokie patys duomenys pateikti ir 1665 m. tos pačios seniūnijos kitame dokumente.

1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje kaimas vadinamas Auksudy, nurodomi 23 kiemai, kurie privalėjo mokėti 225 zlotus ir 24 gr. mokesčių. 1775-07-24 inventoriaus duomenimis buvo 29 kiemai, kurie mokėjo 1120 činšą, 1 šeštoką ir 20 šieno vežimų. Kaime buvo dvi Eliašo Zelmos karčemos ir mokėjo 100 činšų mokestį. Po II pasaulinio karo kurį laiką iki 7 deš. veikė paštas.

1930-12-22 ties Auksūdžio kaimu, prie vieškelio Viekšniai-Laižuva, atidaryta nauja traukinių sustojimo stotelė „Auksodė" [3].1944 m. vasarą Auksūdyje buvo įsikūręs vokiečių karinis dalinys, kuris statė gynybos įtvirtinimus palei Vadakstį. Apkasus kasė aplinkinių kaimų žmonės. Vengiantys dirbti buvo baudžiami mirtimi. Čia buvo sušaudytas buknaitiškis Galminas už atsisakymą kasti apkasus. Pokario metais veikė rezistentų grupę, kurią 1946 m. įkūrė mokytojas V. Valantinas, kilęs iš Skuodo[4].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Asienis (Aseinis) - apie 20 ha miškas kaimo pakraštyje; už šio miško buvo dvaro žemė.
  • Kuininė - miškelis kaime, 9-ame km prie geležinkelio. Plotas apie 5 ha. Pavadinimas nuo žodžio „kuinas". Tame miškelyje buvę tiek daug uodų, sparvų, kad gyvuliai vasarą negalėdavę pasiganyti. Net ir nuvarginti arkliai stengdavosi peršokti tvorą ir iš ten ištrūkti.

1935 m. Auksūdžio pradinės mokyklos mokytoja Julija Janišauskaitė apie Kuininę iš vietos gyvetojų užrašė, kad ši vieta - pelkėtas krūmynas, kuriame laikosi vanduo, kuris tik vidurvasaryje išdžiūsta. Plotas 12 ha. Yra Auksūdžio kaimo rytuose, atsiremia į geležinkelį. Seniau pelkėse žiburėliai vaikščiodavo. Vietiniai gyventojai taip sakydavo: „Ko jūs norite iš mūsų?. Mes esame aukso kaimo, sidabro žmonės, vario upės. Seniau buvo žmogus pavarde Sidabras. Per Auksūdžio kaimą teka Varupio (Vario) upė [2].

  • Šiltoji Vokietija - trys vienkiemiai Auksodės kaime, netoli Vadaksties,3 km nuo Laižuvos. Seniau čia gyveno vokietis. Jo žemę nupirko trys valstieciai. Plotas 25 ha.

Etimologija

Kilmė. Šaknis auk- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo sūd - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu sūduva, kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo. (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos Julijos Janišauskaitė tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. [5].

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

Šaltiniai

  1. ↑ Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.
  2. ↑ [1]
  3. ↑ Žemaitis. - 1931. - Nr. 1.
  4. ↑ Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.
  5. ↑ Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l. 139 (1765-01-14 žydų registras); F. SA-3765, l. 278; F. SA-3774, l. 634v; F.SA-3910, l.11.
  • Lietuvos valst. archyvas: F.391, Ap. 3, b.1744, l.106-107.
  • Mokytojo Augustino Narmonto prisiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą.
  • Danutės Mikulskienės (Milieškaitės) g. 1940 m. gruodžio 7 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą. Užrašyta 1997-01-19
  • Gražinos Milieškaitės-Narbutienės, gim. 1952 m. birželio 1 d. Mažeikių raj. Auksodės kaime atsiminimai apie Auksodės pradinę mokyklą . Užrašyta 1997 01 24
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. T. 2. - P. 221.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Auksūdys&oldid=25125“