Dargiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Dargiai
Dargiai. MKE.jpg
Dargių k. koplytstulpis
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56° 20' 00 š.pl., 22° 28' 0 r.il.
Altitudė: 88 m
Plotas: 1188,0 ha
Gyventojai: 85 (2001 m.)
Koplytstulpis Dargių k.
Kryžius (past. 1947 m.) Dargių k.
Dargių I k. pradinė mokykla: mokiniai ir mokytoja 1929 m.
Dargių prad. m-klos pažymėjimas, 1921 m.

DARGIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir dalis kaimo Reivyčių seniūnijoje (dvi sodybos: Antaninos Vaičiulienės ir Efrozinos Čepauskaitės), abipus Mažeikių - Purvėnų kelio. Šiaurės vakarinėje dalyje - geležinkelis, pietuose ribojasi su valst. mišku, vakaruose - su Urvikių k., rytinėje kaimo dalyje eina plentas į Laižuvą per Auksūdį. Per kaimą teka Ašva ir jos kair. intakas Rūdupis.

Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų.

1993-04-30 į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įrašytas koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra ir ornamentuotu kryžiumi (D V4583).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 80 ūkiai ir 482 gyv., 1972 m. - 82 kiemai, 2001 m. - 85 gyv. (46 vyrai ir 39 moterys).

Istorinės žinios

Dargių kaimas rašytiniuose dokumentuose jau minimas 1665 metų Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 21 kiemas (dūmai), jų savininkų pavardės ir vardai, dirbamų valakų dydžiai ir kiek privalo sumokėti mokesčių. 1738-06-17 tos pačios seniūnijos inventoriuje rašoma, kad Dargių kaime belikę 12 kiemų, visas kaimas moka 145 zlotų ir 25 grašių metinį mokestį. Trečiame (1775-07-24) išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad visi 25 kaime esantys kiemai privalo sumokėti 883 činšų ir 2 pultorokų mokestį ir dvarui atvežti 24 vežimus šieno.

Kaime veikė pradinė mokykla. Dargių I prad. m-klos mokytoja iki 1927-10-01 dirbo Bronislava Ruseckaitė-Žemaitienė, kuri išvyko dirbti į Marijampolės rajoną, nuo 1927-10-25 mokyklos vedėjos pareigas ėjo Juzė Sabaitė, baigusi Naumiesčio mokytojų kursus[1]. Dargių II prad. mokykloje vedėja iki 1927-09-01 dirbo Cirilė Ruseckaitė. [2], o nuo 1927-10-15 paskirta Marcelė Dargytė, baigusi mokytoju kursus Kretingoje [3]. 1953-1955 m. Dargių mokyklos direktorius buvo Alfonsas Žičkus. 1971 m. Dargių ašt. m-klos direktorius buvo Algirdas Kaminskas. Klube-skaitykloje 1949 m. dirbo Stasė Sidabraitė. 1957 m. Dargių bibliotekos vedėja buvo Otilija Šlaustienė.

Pokario metais Dargių kaime buvo aerodromas, į kurį tūpdavo vadinamieji „kukurūznikai", 2001 m. įrengtas Mažeikių miesto sąvartynas (plotas 10 ha), kuris vėliau turėtų tapti tik atliekų kompostavimo aikštele. 1957 m. - 7 deš. pab. kaime veikė pašto agentūra.

Prie plento į Laižuvą yra neveikiančios Dargių kaimo kapinės. Kapinaitės yra yra kalvelėje apaugusioje alyvomis. Pagal ribą yra senų ąžuolų eilė. Laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus tris betoninius ir vieną metalinį kryžius. Aplink kapines - ganykla. Plotas 0,04 ha, perimetras 62 m.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Dargis. Dargiai - asmenvardžio Dargis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Abrakynas - tai vakarinė Dargių kaimo dalis, apimanti 5 kiemus. Ji ribojasi su Urvikių kaimu. Taip vadinama dėl to, kad ten gyveno žmonės, kurie anksčiausia pradėjo teikti žinias statistikai - jie vadinti abrakininkais, o vietovė - Abrakynu. Namai yra netoli vienas kito, sudaro tarsi gatvę.
  • Ašva
  • Baltučio kapeliai yra pietinėje Dargių kaimo dalyje, pamiškėje, netoli Ašvos. Aptverti akmenine tvora. Yra koplytstulpių ir kryžių. Dydis 20x15 kv.m.
  • Kadagynė - Dargių kaimo dalis, šiaurėje besiribojanti su Auksodės kaimu, vakaruose - su Urvikiais. Pietų pusėje Kadagynė remiasi į geležinkelį Mažeikiai-Ryga. Iki melioracijos ten augo labai daug kadagių, todėl vietovė taip ir pavadinta. Plotas - apie 230 ha.
  • Kristučio kapeliai - yra kaimo pietinėje dalyje. Apsodinti pušelėmis. Yra 2 kryžiai, 5 kapų žymės.
  • Pakamanio kapeliai - Dargių kaime, paašvyje, netoli kelio Mažeikiai-Laižuva, 9-ame kilometre. Apsodinti eglaitėmis ir kriaušėmis. Yra keletas kryžių. Aptverti tvorele.
  • Pimpynė - pieva su retais krūmokšniais Dargių kaime. Rytuose ribojasi su Purvenų k., šiaurine puse remiasi į geležinkelį, vakariniu pakraščiu eina kelias į Laižuvą. Plotas 25 ha. Sakoma, kad taip vadinama, nes ten parskrenda ir apsigyvena daug pempių.
  • Rūdupis - griovys-upelis Dargių kaime, kerta Mažeikių-Laižuvos vieškelį 8-ame kilometre. Anksčiau buvo apaugęs alksniais, dabar ta vietovė numelioruota. Ilgis apie O,5 km, anksčiau buvo ilgesnis. Taip pavadintas dėl to, kad jame vanduo buvo drumzlinas, rudas.
  • Sidabro pelkė - pelkėta pieva Mažeikių-Laižuvos kelios dešinėje pusėeje, 1O-ame kilometre. Pieva drėgnesniu metų laiku būna apsemta vandens. Sauseniais metais ši pieva šienaujama. Plotas 1,5 ha.
  • Vaidminas

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Vytautas Malūkas. Senuosiuose ir naujuosiuose Dargiuose liko tik pavienės sodybos // Santarvė. - 2016.-Saus. 28.- Nr. 11. - P.7-8.
  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 16 - 19. ISBN 9955-9934-0-5.
  • J. Stankus. Dargių kaime - daug Dargių ir... gandrų // Santarvė. - 2000. - Balandžio 20. - Nr. 46. - P. 4.

Šaltiniai

  1. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 1129. - P. 837.
  2. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 979, 1000.
  3. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 1118. - P. 837.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: VIA: SA-3765, l. 277; F. SA-3774, l. 633; F. SA-3910, l. 9.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 365.

Nuorodos