Šablonas:Pildomi straipsniai
SEDOS MEDŽIOTOJŲ BŪRELIS, Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos būrelis, įsikūręs Sedos mieste. Vadovas Juozas Narbutas. Medžioklės plotas - 10000 ha, iš jų apie 4000 ha miškų.
Įkurtas 1965 m. Būrelio vadovais yra buvę: Vaclovas Glazauskas, Bronius Liupkevičius, Petras Kekys, Vaclovas Petkus, Vaclovas Žutautas, Romualdas Urbonavičius, Algis Neliubšis. Mirę būrelio nariai: Vincas Grudikas, Vaclovas Pukinskis, Vytautas Rubežius, Petras Klikovas, Antanas Jurkėnas, Steponas Žičkus, Grigaitis.
Būrelyje yra 49 medžiotojai. Kasmet sumedžiojama apie 15 šernų, nušaunama apie 30 bebrų.
KĖKŠTAS (Garrulus glandarius), varninių šeimos paukštis.
Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pavienėmis poromis. Lizdus dažniausiai krauna jaunose eglutėse, pušelėse, rečiau – ąžuoluose, alksniuose, karkluose. Lizdai gana stambūs sukrauti iš lanksčių lapuočių medžių, viržių šakelių, gūžta išklojama švelnesnėmis žolelėmis, šaknelėmis. Dažniausiai balandžio mėn. patelė padeda 5 – 7 žalsvai melsvus su rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 18 parų. Išsiritę jaunikliai lizde tupi labai tyliai, beveik visiškai neskleisdami jokio garso. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka būdami 20 – 24 dienų amžiaus. Juos tėvai papildomai globoja dar 6 – 10 dienų.
DR. ANTANO BIRŽIŠKOS SVEIKATOS NAMAI, viešoji sveikatos įstaiga Viekšnių mstl. Vadovė vyriausioji gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė, vadovaujanti ir Biržiškų vardo viekšniškių draugijai.
Dr. A. Biržiškos sveikatos namai pastatyti 1938—1939 metais asmeninėmis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, prof. Mykolo Biržiškos lėšomis. Jis pastatą savo ir brolių vardu dovanojo Viekšnių miestui, siekdamas įamžinti tėvo dr. Antano Biržiškos (1855—1922) atminimą.
2004 m. gegužės mėn. po restauracijos atgimusius dr. A. Biržiškos sveikatos namus Telšių vyskupijos kancleris, generalvikaras Juozas Šiurys pašventino. Pastatas restauruotas pagal Vyriausybinę programą. Projektą rėmė rajono Savivaldybė ir Vertybių apsaugos departamentas prie LR Kultūros ministerijos.
PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra Plinkšių ir Šiliškės ežerai, Markijos, Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir Plinkšių pelkė (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.
Įsteigtas 2004 m. įgyvendinat ES Paukščių direktyvos reikalavimus bei siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (vapsvaėdžio ir pilkosios meletos) populiacijas. Visai šiai teritorijai yra suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusas, ji yra ekloginio tinklo „Natura" sudėtinė dalis.