Mykolas Biržiška
BIRŽIŠKA MYKOLAS (g. 1882-08-12/24 Viekšniuose — m. 1962-08-24 Los Andžele (JAV).), literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio monografijų ir vadovėlių autorius.
Savo motinos pedagogės ir muzikės Elžbietos Biržiškienės ir Daubiškių dvare mokytojavusio V. Korsako parengtas, įstojo į Šiaulių gimnaziją, 1907 metais baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Studentaudamas dalyvavo slaptoje lietuvių studentų draugijoje, įsitraukė į mokslinę veiklą, aktyviai bendradarbiavo spaudoje.
Iki II-o pasaulinio karo jis įvairiuose leidiniuose paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių, tūkstančius straipsnių parašė ir parengė Lietuviškajai enciklopedijai.
Dar studentu būdamas, M. Biržiška aktyviai dalyvavo bręstančiame revoliuciniame judėjime. Buvo caro valdžios šalinamas iš universiteto, teisiamas, tremiamas. Dalyvavo M. Petrausko vadovaujamame chore, kartu su V. Kapsuku, S. Matulaičiu ir S. Kairiu redagavo „Naująją gadynę”, lenkišką „Echo”, paskui su A. Janulaičiu „Žariją”, dirbo „Vilniaus žinių” redakcijos sekretoriumi, 1915 metais Vilniuje paskirtas lietuvių gimnazijos vedėju, rūpinosi nuo karo nukentėjusių tautiečių šelpimu.
1917 metais išrinktas į besikuriančios Lietuvos valstybės tarybą, bet iš jos pasitraukė, taip pat nutraukė ryšius ir su Lietuvos socialdemokratų partija. Buvo paskiriamas švietimo ministru, bet Lietuvos respublikos vyriausybei pasitraukus iš Vilniaus, pasiliko mieste, toliau vadovavo gimnazijai, priešinasi okupacinei lenkų valdžiai, bet 1922 metais išvyko į Kauną. Čia ėmė redaguoti dienraštį „Lietuva”, skaityti paskaitas universitete, paskirtas sociologinių, vėliau — humanitarinių mokslų fakulteto profesoriumi, beveik dešimtmetį lygiagrečiai vadovavo berniukų gimnazijai.
Nuo 1922 metų rudens buvo fakulteto dekanas, po trejeto metų — universiteto prorektorius, 1926—1927 metais — rektorius.
M. Biržiška įžiebė įdėją Papilėje pastatyti paminklą didžiajam lietuvių liaudies švietėjui ir istorikui S. Daukantui, jis vadovavo komitetui, rinko lėšas, už kurias 1930 metais skulptorius V. Grybas ir pastatė paminklą.
M. Biržiška daug dirbo, kad Lietuvai būtų sugrąžintas lenkų okupuotasis Vilniaus kraštas. 1931 metais tris mėnesius JAV skaitė paskaitas tautiečiams. Maždaug nuo 1927 metų vadovavo TSRS tautų kultūrai pažinti draugijai, lietuvių ir žydų, lietuvių ir ukrainiečių draugijoms.
Viena po kitos pasirodė jo knygos „Donelaičio gyvenimas ir raštai”, „Lietuvių dainų literatūros vadovėlis”, „Mūsų raštų istorija”, „Barono gyvenimas ir raštai”, „Mūsų raštų istorija”, „Rinktiniai mūsų senovės raštai”, L. Rėzos „Dainos” (du tomai), dvitomis „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos”, „Senasis Vilniaus universitetas”, atsiminimų knyga „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose”.
M. Biržiškai kilo Lietuvos Mokslų Akademijos steigimo idėja. Tačiau, matydamas, kad tuometinė vyriausybė nepritaria ar nepajėgia įsteigti Mokslų Akademijos, siūlo steigti Kultūros akademiją, Lietuvos tyrimo institutą. Pagaliau 1938 metais įkurtas Lituanistikos mokslinio tyrimo institutas, kurio bazėje 1941 metų pradžioje sovietinė vyriausybė įkūrė Mokslų Akademiją, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir etnografijos institutus. Nuo 1939 metų Mykolas Biržiška — Vilniaus universiteto rektorius, pirmaisiais hitlerinės okupacijos metais vadovavo ir Mokslų Akademijai.
Sovietinės santvarkos pirmaisiais metais jis buvo išrinktas ką tik įkurtos Mokslų Akademijos tikruoju nariu. 1946 metų pradžioje respublikos vyriausybė, tuometinė Komisarų Taryba, viršydama savo įgaliojimus, nutarė M. Biržišką ir V. Krėvę pašalinti iš Mokslų Akademijos tikrųjų narių kaip tėvynės išdavikus.
1988 m. spalio mėnesį Lietuvos TSR Ministrų Taryba, išnagrinėjusi respublikos Mokslų Akademijos teikimą dėl akademikų vardų grąžinimo ir siekdama atstatyti socialini teisingumą, nutarė panaikinti Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1946 m. sausio 18 d. nutarimą, kuriuo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos tikrasis narys Mykolas Biržiška (kartu su V. Mickevičium-Krėve) buvo pašalintas iš Mokslų Akademijos sudėties.
Vaikai: Ona Biržiškaitė - Barauskienė, Marija (Marilė) Biržiškaitė-Žymantienė (1908-02-25 - 1997-09-20, palaidota Los Angeles mieste, Kalvarijos kapinėse).
Raštai
- Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p.
Šaltiniai
- Biržiška Mykolas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. - P. 239 - 240.
- Biržiška Mykolas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1977. - T. 2. - P. 168.
- Gedvilas A. Su meile gimtinei: Profesoriaus Mykolo Biržiškos 110-ąsias gimimo metines minint // Vienybė. - 1992. - Rugpj. 22: ir nuotraukos.
- Gedvilas A. Jo parašas buvo trečiasis: Pažymint prof. Mykolo Biržiškos 110-ąsias gimimo metines // Mokslo Lietuva. - 1992. - Rugs. - Nr. 14 (53).
- Gedvilas A. Prof. M. Biržiška apie tautines problemas // Vienybė. - 1995. - Saus. 28.
- Daugirdaitė - Sruogienė V. Nepamirštamas profesorius Mykolas Biržiška // Vienybė. - 1995. - Bal. 29; Geg. 3 - Perspausdinta iš: Draugas. - 1992. - Rugpj. 28. - Nr. 178.
- Gedvilas A. Iš atsiminimų apie profesorių M. Biržišką // Vienybė. - 1996. - Vas. 3.
- Gedvilas A. Monografija apie taurų kraštietį // Vienybė. - 1997. - Kovo 19. - Tekste: J. * Stankūnavičienė dovanojo mokslinį darbą „M. Biržiškos gyvenimo ir veiklos bruožai (iki 1944 m.)”
- Rasti M. Biržiškos dokumentai // Vienybė. - 1999. - Spal. 23. - Tekste: Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rasti dešimtyje dėžių supakuoti ir palėpės nišoje užmūryti vertingi istoriniai dokumentai.
- Rozga Leopoldas. Broliai Biržiškos // Vienybė. — 1988. — Lapkr. 7, 19, 22.
- Lietuvių kalbos enciklopedija. – V., 1999. – P. 97-98.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 68.
- Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 69.