Šablonas:Šios savaitės straipsnis
ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS (Platycerus caraboides) - elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas.
Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę iš lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.
Aptinkama tik pavasarį.
SUGAUDŽIŲ DVARAS, priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).
Per II pasaulinį karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, Obeliškių tvenkinys. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.
DARGIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir dalis kaimo Reivyčių seniūnijoje (dvi sodybos: Antaninos Vaičiulienės ir Efrozinos Čepauskaitės), abipus Mažeikių - Purvėnų kelio. Šiaurės vakarinėje dalyje - geležinkelis, pietuose ribojasi su valst. mišku, vakaruose - su Urvikių k., rytinėje kaimo dalyje eina plentas į Laižuvą per Auksūdį. Per kaimą teka Ašva ir jos kair. intakas Rūdupis.
Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų.
TURGAUS AIKŠTĖ, buvusi aikštė Mažeikių mieste, dabartinių Mažeikių specialiosios mokyklos, jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.
1922 m. iš Stoties gatvės turgus perkeltas į turgaus aikštę Laižuvos gatvėje. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Ji buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.
Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetas Algimantas Mikuta.