Šablonas:Šios savaitės straipsnis
SUGAUDŽIŲ DVARAS, priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).
Per II pasaulinį karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, Obeliškių tvenkinys. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). Po karo Sugaudžių dvare pradinės mokyklos nebuvo. 1994 m. dvaras sudegė.
DARGIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir dalis kaimo Reivyčių seniūnijoje (dvi sodybos: Antaninos Vaičiulienės ir Efrozinos Čepauskaitės), abipus Mažeikių - Purvėnų kelio. Šiaurės vakarinėje dalyje - geležinkelis, pietuose ribojasi su valst. mišku, vakaruose - su Urvikių k., rytinėje kaimo dalyje eina plentas į Laižuvą per Auksūdį. Per kaimą teka Ašva ir jos kair. intakas Rūdupis.
Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų.
TURGAUS AIKŠTĖ, buvusi aikštė Mažeikių mieste, dabartinių Mažeikių specialiosios mokyklos, jos stadiono ir Nepriklausomybės aikštės teritorijoje.
1922 m. iš Stoties gatvės turgus perkeltas į turgaus aikštę Laižuvos gatvėje. Turgavietė čia veikė ilgokai, dar ir po karo. Ji buvo grįsta akmenimis, išskyrus nedidelį kampą, kur buvo pardavinėjami galvijai. Pačiame turgaus centre buvo neaukštas didelio diametro šulinys su pompa. Netoli šulinio buvo pats didžiausias mieste mūrinis tualetas, pastatytas dar prieš karą. 1959 metais, kai Laižuvos gatvė vadinosi Tarybų, ji tebebuvo grįsta akmenimis. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas.
Detaliai ir labai išraiškingai pokarinio Mažeikių turgaus vaizdą savo knygoje „Kompostas" aprašė poetas Algimantas Mikuta.
MAŽEIKIŲ GABIJOS GIMNAZIJA, gimnazija Mažeikiuose.
1963 m. Vilniaus miesto statybos projektavimo institute buvo užsakytas mokyklos projektas, o 1965 m. jis paruoštas. Mokykla pastatyta 1970 metais ir tų pačių metų spalio 3d. ji pradėjo veikti kaip Mažeikių 2-oji vidurinė mokykla. Pirmaisiais mokslo metais buvo sukomplektuotos 25 klasės, kuriuose mokėsi 838 moksleiviai, o juos mokė 36 mokytojai. 1971/1972 m.m. mokėsi 1034 mokiniai, dirbo 42 mokytojai, 1973/1974 m.m. - 1400 ir 67, iš jų 38 su aukštuoju išsilavinimu. 1972 m. mokyklą baigė 31, 1973 m. - 26 abiturientai. 1982 m. mokytojo A.Poškaus iniciatyva įkurtas Kraštotyros muziejus, kuris vėliau perorganizuotas į Mokyklos istorijos muziejų (iniciatorius P.Barvydas).