Auksūdys: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

20 eilutė:

'''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]] ir [[Purvėnai|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.

Yra [[~~Auksodės pradinė mokykla|pradinė mokykla~~]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]].

Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksodės pradinė mokykls|mokykla]].

Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.

69 eilutė:

Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.

Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir ~~graėjo~~. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.

Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).

@@ 20 eilutė: / 20 eilutė: @@
 '''AUKSŪDYS, Auksodė''' (tarm. ''Auksuodė''), kaimas [[Laižuvos seniūnija|Laižuvos seniūnijoje]]. Pietuose ribojasi su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]], [[Dargiai|Dargių]] ir [[Purvėnai|Purvėnų]], vakaruose - su [[Stumbrai|Stumbrų]], šiaurės vakaruose - su [[Purpliai|Purplių]], rytuose - su [[Palaižupė|Palaižupės]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vadakstis]], pietiniu - [[Vaidminas]]; kaimą kerta Mažeikių-Jelgavos geležinkelis ir Mažeikių-Laižuvos kelias.
-Yra [[Auksodės pradinė mokykla|pradinė mokykla]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]].
+Yra [[Auksūdžio daugiafunkcinis centras]], [[Auksodės biblioteka|biblioteka]] (nuo 1956 m.; 2004 m. buvo 6740 vnt. spaudinių, 222 skaitytojai, vadovė Gražina Narbutienė), [[Auksūdžio medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. prisirašę 626 gyventojai), [[Auksodės kultūros namai|kultūros namai]], UAB „Auksodės malūnas", UAB [[Taulidas|„Taulidas"]]. Anksčiau veikė pradinė [[Auksodės pradinė mokykls|mokykla]].
 Yra išlikusi buv. sodybos koplytėlė, kurios keturiose įstiklintose arkinės formos nišose stovėjo keturios skulptūros, vaizduojančios šv. Barborą, šv. Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi, Švč. Mergelę Mariją Maloningąją, Pietą. Koplytėlė pastatyta po to, kai mirė trys šeimininkų vaikai ir krito karvė, yra užsakovų Barboros ir Juozapo Andriuškų vardus atitinkančios šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Dar du čia buvusius šventuolėlius parinko  juos 1933 m. išdrožęs vietinis liaudies meistras [[Šimkus Jonas|Jonas Šimkus]] (1898-1976) iš [[Buknaičiai|Buknaičių]] kaimo. Figūros statiškos, jų meninė forma realiostinė su susmulkintomis detalėmis. Keturšlaitės koplytėlės stogelį puošia keturi kryželiai, centrinis dominuojantis, ornamentuotas pailgintomis voliutomis <ref>Jankevičienė A., Kuodienė M. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. - V., 2004. - 276 p. - P. 173. ISBN 9955-624-06-X.</ref>, <ref>[http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Alge_Jankeviciene.htm]</ref>. 2005 m. koplytėlė atstatyta, ją pašventino vikaras Vytautas Tamašauskas.
@@ 69 eilutė: / 69 eilutė: @@
 Kilmė. Šaknis ''auk''- kilusi nuo žodžio auka, aukoti, o dėmuo ''sūd'' - sietinas su lietuvių kalbos žodžiu ''sūduva'', kuris reiškia „klampynę raiste", „akį", „garmalą". Kaimo vardo kilmę tyrinėjo akademikas Aleksandras Vanagas<ref>Vanagas A. Dar kartą - Auksūdys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Nr. 27.</ref>. Vietos žmonių pavadinimas kildinamas iš aukso vardo (V.Vaitkevičius, 1998). Mokytojos [[Janišauskaitė Julija|Julijos Janišauskaitė]] tvirtinimu kaimo pavadinimas atsirado pirmojo pasaulinio karo metu, kada vokiečiai prie geležinkelio stotelės pritvirtino lentelę su užrašu „Auksodė". Buvo mėginimų įteisinti Auksodės vartojimą, bet tam nepritarė kalbininkai. <ref>Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.</ref>. 1973 m. kaimui sugrąžintas autentiškas pavadinimas - Auksūdys<ref> Narmontas A. Diktatas gyvuoja // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Bal. 26.</ref>, <ref>Jasutis A. Kolūkiečių valia - Auksodė // Pergalės vėliava. - 1989. - Bal. 6.</ref>.
-Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir graėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.
+Vienoje legendoje sakoma, kad šiose apylinkėse prieš daug metų gyveno turtingas žmogus. Šis žmogus buvo pasodinę didžiulį sodą. Metai bėgo, sodas vis augo ir gražėjo. Sode prinokę vaisiai buvo labai skanūs ir aukso spalvos. Kartą nutiko didelė nelaimė. Kaime siautė perkūnija, o vienas žaibas trenkė tiesiai į sodą. Kilo gaisras, sudegė visas sodas. Matę tą gaisrą žmonės pasakojo, kad visa padangė tarsi auksu žėrėjo, o žmonės bėgdami gesinti gaisro šaukė: - „Aukso soda dega, aukso soda dega!" Nuo tada ir liko pavadinimas Auksodė<ref>Gražina Narbutienė. Auksodės kaimo istorija. - Auksodė, 2005. - P. 7.</ref>.
 Auksodės kaimo bendruomenės sukurtoje vėliavoje įamžinta auksinė obelaitė su septyniais obuoliais, o įsteigtas garbingiausias apdovanojimas „[[Auksinis obuolys]]" - simbolinis vaisius teikimas už ypatingus nuopelnus kaimui (iki 2011 m. apdovanojimas įteiktas mokytojui Augustinui Narmontui (2006 m.), Vytautui Gargasui (2009 m.) už [[Purplių koplyčia|Purplių koplyčios]] atstatymą ir Antanui Teniui (2011 m.).