Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas Vėlesnis pakeitimas →

VizualusVikitekstas

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
+[[Vaizdas:Miliu bunkeris.MKE.2010-08-20.jpg|thumb|right|160px|Milių bunkeris]]
+'''MILIŲ (KRAKIŲ) BUNKERIS'''. [[Miliai|Milių]] k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: [[Šiuipys Pranas|Pranas Šiuipys]], [[Švažas Albertas|Albertas Švažas]] ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje [[Venta|Venta]], kitoje – [[Ubagyno miškas|Ubagyno]] ir [[Maigų miškas|Maigų miškai]]. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, [[Krakiai|Krakių]], [[Maigai|Maigų]] ir [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš [[Pakalupis|Pakalupės]] kaimo.
+m. rugpjūčio mėn. A.Švažas artimiau susipažino su Milių kaimo gyventoja mokytoja Ona Virkutyte. Ši buvo Akmenės rajone, Dabikinės vaikų namuose, įsikūrusios pogrindinės antitarybinės organizacijos „Lietuvos demokratinė kovos sąjunga” 43-ojo skyriaus narė – ryšininkė. Jos dėka A.Švažas du kartus susitiko su LLA Žemaičių apygardos štabo ryšininku A.Preibiu (slap. „Aušra”). A.Švažas parašė keletą antitarybinių lapelių tekstų, kuriuos įdavė O.Virkutytei, o ši perdavė į Dabikinę, pogrindinės organziacijos štabą.
+-----------------
 [[Vaizdas:Vieksniu vaistines muziejus1.MKE.jpg|thumb|right|160px|XX a. pr. intelegento buto ekspozicija]]
@@ 17 eilutė: / 23 eilutė: @@
 Baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. 1933 m. vedė Elzbietą Kviecinskaitę iš Mosėdžio. 1939 m. Klaipėdoje už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta per 24 val. apleisti Klaipėdą. Apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, su šeima sugrįžo į Buknaičius, į tėvo jam užrašytą ūkį. Gyvendamas Buknaičiuose Zubinas Jonas neretai būdavo kviečiamas į Mažeikių NKVD skyrių, kur jį kiekvieną kartą užlaikydavo kelioms paroms uždarydami į kalėjimą. Ten jis buvo tardomas. Galiausiai su kalėjimo draugais 1941-06-10 nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tačiau birželio 18 d. Šventojoje kartu su kelių žmonių būrelių jie užėjo ant sovietinių pasieniečių paspestos pasalos ir visi buvo sulaikyti. Po arešto Zubinas Jonas pradžioje kalėjo Liepojos kalėjime, o vėliau buvo išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą. Ten už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 dalį (už tėvynės išdavimą) ir 13 dalį (už pasipriešinimą darbininkų valdžiai) Zubinas Jonas s. Jono buvo nuteistas mirčiai (sušaudymui); nuosprendis įvykdytas 1942-02-27.
 -------------------
-[[Vaizdas:Archeologai Gyvoliuose.MKE.jpg|thumb|right|160px|Gyvolių piliakalnis 2009 m. rudenį, po archeologinių kasinėjimų]]
-'''[[Gyvolių piliakalnis|GYVOLIŲ PILIAKALNIS]]''' (A575 P), '''Švedkalnis''', yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Gyvoliai|Gyvolių]] k., 2,2 km į pietus nuo [[Venta|Ventos]] ir [[Virvytė|Virvytės]] santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso [[Ventos regioninis parkas|Ventos regioninio parko]] zonai, įeina į [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]].
-Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.
-m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.
-Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.