Šerkšnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodomos 4 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)

11 eilutė:

alt = |

|}}

[[Vaizdas:Serksnenai.jpg|thumb|right|260px|Šerkšnėnų herbas]]

[[Vaizdas:Serksnenai.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Šerkšnėnai]]

[[Vaizdas:Seksnenai1.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Kairėje [[Šerkšnėnų tvenkinys]], dešinėje įrengtas tvenkinys su dekoratyvinėmis vandens lelijomis]]

37 eilutė:

38 eilutė:

== Istorinės žinios ==

Pirmą kartą Šerkšnėnai paminėti 1558 m. (G. Šileikis 1998:180). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Šerkšnėnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1596 m. J. K. Chodkevičius Šerkšnėnų kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.

Pirmą kartą Šerkšnėnai paminėti 1558 m. (G. Šileikis 1998:180). Šerkšnėnų kaimas (''Szerksnany'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>.1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Šerkšnėnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Šerkšnėnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. 1596 m. J. K. Chodkevičius Šerkšnėnų kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.

1876 m. Šerkšnėnų kaime Žemalės parapijai priklausė 4 sodybos, kurių savininkai buvo: Jurgis Mažrimas, Mykolas Uščinas, Jonas Kakštys ir Jonas Urbutis <ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.

50 eilutė:

51 eilutė:

2011 m. rugsėjo vid. buv. mokyklos ir bibliotekos pastate pradėtas vykdyti projektas „Universalaus daugiafunkcinio centro Šerkšnėnų seniūnijos Šerkšnėnų kaime steigimas. Projekto vertė - daugiau nei 908 tūkst. litų, iš jų 771 tūkst. litų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Įgyvendinus projektą čia bus organizuojamas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinių klasių bei neformalus vaikų ir suaugusiųjų ugdymas, biblioteka <ref>Janina Sribaliutė. Šerkšnėnu atgaivins naujasis universalus daugiafunkcinis centras // Santarvė. - 2013. - Geg. 16. - Nr. 54. - P. 2.</ref>.

2021 m. spalio 8 d. Šerkšnėnų kultūros centro kieme atidengtas ir pašventintas koplytstulpis su keturiais šventaisiais. Rugsėjo viduryje buvo pradėti koplytstulpio statymo darbai. Naujojo koplytstulpio autorius – medžio meistras, tautodailininkas [[Antanas Viskantas]], kryžiaus-saulutės kūrėjas – kalvis, tautodailininkas [[Virgilijus Mikuckis]]. Idėjos sumanytojos – kultūros centro renginių organizatorė Salomėja Macijauskienė ir Savivaldybės paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė, drauge su Šerkšnėnų kultūros centro vadovu Remigijumi Kudla, parengė projektą, ieškojo finansavimo, rūpinosi visais organizaciniais reikalais. Medieną padovanojo, koplytstulpį parvežė ir pastatė UAB „Datera“ (direktorius Darius Uščinas). Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė ir seniūnijos darbuotojai. Iš koplytstulpio į Šerkšnėnų kultūros centrą nuo šiol žiūrės ir čia dirbančius, kuriančius žmones saugos kultūros ir meno atstovų globėja Šv. Cecilija, Šerkšnėnų ir apylinkių žemdirbius globos Šv. Izidorius. Dailidė – Šv. Juozapas saugos medžio meistrus. Gražioje draugijoje apsigyveno ir Šv. Stanislovas. Neatsitiktinai. Netoli Šerkšnėnų, Ketūnų kaime stovėjo koplyčia, kurioje buvo švenčiami Šv. Stanislovo atlaidai. Koplyčia sovietmečiu išardyta, mediena panaudota Šerkšnėnų kultūros namų statybai.

==Herbas==

2025-01-03 Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurto Šerkšnėnų herbą, reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą. Šerkšnėnų herbas – skydas, perskeltas į du laukus, dešiniajame sidabriniame lauke – pusė mėlynos snaigės, kairiajame mėlyname lauke – pusė sidabrinės snaigės.

Šerkšnėnų herbe pavaizduota snaigė – pirmoji snaigė Lietuvos heraldikoje. Vietovės pavadinimas kilo nuo Šerkšnės upės, dėl to nuspręsta įamžinti upės, kurios pavadinimas susijęs su šerkšnu, reikšmę kaimui. Tokiu būdu Šerkšnėnų herbas priklauso heraldikoje išskiriamai herbų grupei, kada herbinė figūra simbolizuoja herbo savininko pavardę ar šiuo atveju vietovės pavadinimą. Be to, tokiu netiesioginiu būdu atkreipiamas dėmesys į svarbų aplinkosauginį aspektą, t. y. kad Šerkšnėnai įeina į Šerkšnės hidrografinį draustinį. Herbo autorius dailininkas Arvydas Každailis.

==Etimologija==

@@ 11 eilutė: / 11 eilutė: @@
    alt     = |
    |}}
+[[Vaizdas:Serksnenai.jpg|thumb|right|260px|Šerkšnėnų herbas]]
 [[Vaizdas:Serksnenai.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Šerkšnėnai]]
 [[Vaizdas:Seksnenai1.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Kairėje [[Šerkšnėnų tvenkinys]], dešinėje įrengtas tvenkinys su dekoratyvinėmis vandens lelijomis]]
@@ 37 eilutė: / 38 eilutė: @@
 == Istorinės žinios ==
-Pirmą kartą Šerkšnėnai paminėti 1558 m. (G. Šileikis 1998:180). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Šerkšnėnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1596 m. J. K. Chodkevičius Šerkšnėnų kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.
+Pirmą kartą Šerkšnėnai paminėti 1558 m. (G. Šileikis 1998:180). Šerkšnėnų kaimas (''Szerksnany'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>.1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Šerkšnėnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Šerkšnėnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. 1596 m. J. K. Chodkevičius Šerkšnėnų kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>.
 m. Šerkšnėnų kaime Žemalės parapijai priklausė 4 sodybos, kurių savininkai buvo: Jurgis Mažrimas, Mykolas Uščinas, Jonas Kakštys ir Jonas Urbutis <ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.
@@ 50 eilutė: / 51 eilutė: @@
 m. rugsėjo vid. buv. mokyklos ir bibliotekos pastate pradėtas vykdyti projektas „Universalaus daugiafunkcinio centro Šerkšnėnų seniūnijos Šerkšnėnų kaime steigimas. Projekto  vertė - daugiau nei 908 tūkst. litų, iš jų 771 tūkst. litų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Įgyvendinus projektą čia bus organizuojamas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinių klasių bei neformalus vaikų ir suaugusiųjų ugdymas, biblioteka <ref>Janina Sribaliutė. Šerkšnėnu atgaivins naujasis universalus daugiafunkcinis centras // Santarvė. - 2013. - Geg. 16. - Nr. 54. - P. 2.</ref>.
+m. spalio 8 d. Šerkšnėnų kultūros centro kieme atidengtas ir pašventintas koplytstulpis su keturiais šventaisiais. Rugsėjo viduryje  buvo pradėti koplytstulpio statymo darbai. Naujojo koplytstulpio autorius – medžio meistras, tautodailininkas [[Antanas Viskantas]], kryžiaus-saulutės kūrėjas – kalvis, tautodailininkas [[Virgilijus Mikuckis]]. Idėjos sumanytojos – kultūros centro renginių organizatorė Salomėja Macijauskienė ir Savivaldybės paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė, drauge su Šerkšnėnų kultūros centro vadovu Remigijumi Kudla, parengė projektą, ieškojo finansavimo, rūpinosi visais organizaciniais reikalais. Medieną padovanojo, koplytstulpį parvežė ir pastatė UAB „Datera“ (direktorius Darius Uščinas). Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė ir seniūnijos darbuotojai. Iš koplytstulpio į Šerkšnėnų kultūros centrą nuo šiol žiūrės ir čia dirbančius, kuriančius žmones saugos kultūros ir meno atstovų globėja Šv. Cecilija, Šerkšnėnų ir apylinkių žemdirbius globos Šv. Izidorius. Dailidė – Šv. Juozapas saugos medžio meistrus. Gražioje draugijoje apsigyveno ir Šv. Stanislovas. Neatsitiktinai. Netoli Šerkšnėnų, Ketūnų kaime stovėjo koplyčia, kurioje buvo švenčiami Šv. Stanislovo atlaidai. Koplyčia sovietmečiu išardyta, mediena panaudota Šerkšnėnų kultūros namų statybai.
+==Herbas==
+-01-03 Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurto Šerkšnėnų herbą, reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą. Šerkšnėnų herbas – skydas, perskeltas į du laukus, dešiniajame sidabriniame lauke – pusė mėlynos snaigės, kairiajame mėlyname lauke – pusė sidabrinės snaigės.
+Šerkšnėnų herbe pavaizduota snaigė – pirmoji snaigė Lietuvos heraldikoje. Vietovės pavadinimas kilo nuo Šerkšnės upės, dėl to nuspręsta įamžinti upės, kurios pavadinimas susijęs su šerkšnu, reikšmę kaimui. Tokiu būdu Šerkšnėnų herbas priklauso heraldikoje išskiriamai herbų grupei, kada herbinė figūra simbolizuoja herbo savininko pavardę ar šiuo atveju vietovės pavadinimą. Be to, tokiu netiesioginiu būdu atkreipiamas dėmesys į svarbų aplinkosauginį aspektą, t. y. kad Šerkšnėnai įeina į Šerkšnės hidrografinį draustinį. Herbo autorius dailininkas Arvydas Každailis.
 ==Etimologija==