Viekšnių dvaras
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
VIEKŠNIŲ DVARAS. Po 1529 m. pasirašytos patikslintos Lietuvos sienos su Livonija sutarties, atgautose Žemaitijos žemėse, dabartinio Mažeikių rajono teritorijoje, Tirkšliuose ir Viekšniuose įkuriami Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarai. Viekšnių dvaro valdos apėmė Ventos upę ir ėjo iki sienos su Livonija (nuo 1561 m. Kuršo kunigaikštyste). Viekšnių dvarui priklausė Leckava ir Laižuva, taip pat ir dabartinių Mažeikių apylinkės. Didesni Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarai buvo vadinami seniūnijomis. Keistoka buvo ir Viekšnių dvaro administracinė priklausomybė. Iki 1795 m. jis priklausė Biržuvėnų, esančių netoli Luokės, valsčiui (pavietui).
Seniausias žinomas Viekšnių seniūnijos inventorius surašytas 1661 m. [1].
1851 m. buvo išdalinta Viekšnių dvaro žemė [2] Po sukilimo Viekšnių dvaras išdalintas atkeltiems baltgudžiams - unitams[3].
Lit. šaltiniuose nurodoma, kad paskutinysis Viekšnių dvaro šeimininkas (storasta) Stanislovas Pisanka (jį vadina dar Pasenka) išvedęs žmones į Laižuvos sukilėlių būrį, 1863 m. birželio 13 d. pralaimėjęs pas Kamanų pelkes, maskolių atvarytas dvaran buvęs prikankintas, o birželio 14 d. apie 4 val. popiet pas Meškelių senkapius berže pakartas; nors pakasimo vietą maskoliai arkliais užmindę, kad nė ženklo nebliktų, bet sukilėliai slaptai atkasę ir palaidoję kapeliuose. [4].
XIX a. viduryje dvaras sunaikintas, išdraskyta jo aplinka. Senosios dvaro sodybos vietoje pastatyta stačiatikių cerkvė. Sovietmečiu nugriautas ir paskutinysis karališkojo dvaro statinys, kurio vietoje stūksojo nebaigti statyti kultūros namai [5].
Viekšnių ir Leckavos dvarai buvo karališkieji ir priklausė karaliaus iždui, o juos valdė skirti valdytojai: Jonas Alfonsas Liackis (Liachis), Pasenka, caro Pavelo I meilužė, Nikolajaus I auklėtoja kunigaikštienė Šarlota Livenienė[6].
Šaltiniai
- ↑ Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos: Konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2 - 3 d., medžiaga. - Klaipėda, 1997. - 160 p.
- ↑ Viekšniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 738 - 739.
- ↑ Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p.
- ↑ Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 34 - 36.
- ↑ Plastinina Bernarda. Senųjų Viekšnių paslaptys ir prisiminimai // Santarvė. — 2002. — Rugs. 28.
- ↑ S. Novikovaitė. Leckavos istorinė praeitis. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1988. - P. 1.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.