Jonas Alfonsas Liackis

Jonas Alfonsas Liackis

LIACKIS JONAS ALFONSAS (m. 1646-11-03; palaidotas Aukštadvaryje, giminės mauzoliejuje, šalia savo tėvų), apie 1627 m. Minsko kaštelionas, 1634-1643 m. Žemaitijos seniūnas.

Jis yra Teodoro ir Izabelės Liackių sūnus. Jaunystės metus praleido Lenkijos-Lietuvos valstybės valdovo Zigmanto Vazos dvare. Čia mokėsi gerų manierų, karo meno. Kartu su karaliumi J.A. Liackis kovėsi prie Smolensko su rusais, prie Chotino – su osmanais, o Livonijoje ir Prūsijoje – su švedais. Už gerą tarnybą J.A. Liackis buvo apdovanotas naujomis valdomis: jis tapo Dinaburgo seniūnu. Vėliau jis tapo Vilniaus pakamariu. Apie 1627 m. jis tapo Minsko kaštelionu, o netrukus ir Žemaitijos seniūnu. 1629 m. jo lėšomis Aukštadvaryje buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas, tačiau komplekso statybos pabaigos 1667 m. nebesulaukė.

J.A. Liackio žmona Joanna Tolvašaitė, vienturtė Žemaitijos kašteliono Adomo Tolvaišos dukra. Manoma, kad Joanna buvo protestantizmo šalininkė, o Jonas Alfonsas atkalbėjo ją nuo šio “paklydimo” grąžinęs ją į katalikų tikėjimą. Su Joanna Tolvaišaite J.A. Liackis turėjo dukrą Izabelę ir tris sūnus: Teodorą, Samuelį ir Petrą Kazimierą.

J. A. Liackis valdė Viekšnių ir Leckavos dvarus. 1618 m. įsikūrus Griežės dvare kalvinams ir pradėjus skelbti protestantizmo idėjas, tai nepatiko J. A. Liackiui ir jis netoli esančioje Leckavoje, savo dvare ant Ventos kranto, 1637 m. pastatydino katalikų koplyčią. Kalvinai šią koplyčią keletą kartų sudegino, bet buvo atstatyta. Šio dvarininko garbei ir buvo pavadintas aplink koplyčią besikuriantis miestelis.