Nepriklausomybės paminklai
NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAI, Lietuvos Nepriklausomybės paminklai Mažeikių rajone.
Mažeikių rajone išlikę tik keli autentiški Nepriklausomybės paminklai. Nedidelis fragmento gabalas yra Purpliuose, pamatai - Ketūnuose.
Grūstė
1928 m. Grūstės šaulių grandis savo lėšomis prie Sedos-Ylakių kelio pastatė iš akmenų sumūrytą piramidės formos paminklą Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. 1928 m. paminklo vietai žemės lopinėlį padovanojo Sedos valsčiaus viršaitis, savanoris, ūkininkas Martynas Kemtys, mūrijo Justinas Mikalauskas iš Butikių k., padėjo Antanas Virkšas. Visiems darbams vadovavo M. Kemtys. Paminklą pašventino Sedos klebonas kanauninkas M. Vėlutis. Į užsmaluotą butelį yra įdėta nuotrauka ir raštas ir įmūrytas tarp pamatų ir perdangos. Prie paminklo pasodino alyvų, o toliau apjuostas eglių eile. Šie augalai vėliau paminklą saugojo nuo sunaikinimo.
Paminklas - akmenų mūro obleiskas su akmeniniu kryžiumi viršuje. Priekinėje pusėje yra Vyčio, skydo su Vyčio kryžiumi reljefai ir lėkštose nišose 2 įrašai (viršutinis nurodo, kokiam įvykiui pažymėti pastatytas paminklas, apatinis žymi pastatymo datą ir statytoją.
1940 m., Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, vietos aktyvistai nugriovė paminklo kryžių. 1941-05-01 sodybos šeimininkas buvo ištremtas (mirė 1945-08-12 Taišeto lageryje, Irkutsko sr.). 1941 m. paminklo kryžius buvo atstatytas. 1945 m. paminklas vėl nuniokotas - nugriautas kryžius, numušti reljefai, apnaikinti įrašai. Paminklą ketino nugriauti Ylakių VK pirmininkas. Kryžių nudaužė vienas Grūstės k. gyventojas. Neprižiūrimas paminklas apsamanojo. 1988 m. rudenį paminklas sutvarkytas. Darbams vadovavo M. Kemčio sūnus Vytautas iš Šiaulių. Dirbo Pranas Mockus, Petras Juzumas ir Kazimieras Zaboras su žmona. 1989 m. per vasario 16-ąją Sedos klebonas Algis Genutis paminklą pašventino. Prie paminklo įrengta aikštelė, išklota betono plytelėmis, pastatyti suoliukai. Atstatymo darbus finansavo Sedos apylinkė [1].
Ketūnai
1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys [2]. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas, kilęs iš Ketūnų k. (kapinaitėse yra Kuprijanovų šeimos kapavietė), vėliau gyvenusio Sedoje. Paminklo statybos iniciatorius buvo mokyklos vedėjas Stanislovas Želvys. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių jo dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla". Apamatinė granitinė dalis buvo lyg pamatas - postamentas, priderintas prie dveijų apatinių - betoninių pakopų. Prie paminklo vydkavo Vasario 16-osios paminėjimai, su vėliavos pakėlimu, garbės sargyba. Dabar paminklo vietą žymi buvę pamatai. Išlikusi ir netoliese auganti dvikamienė liepa. [3], [4].
Purpliai
1928 m. Purplių senųjų kapinaičių vid. dalyje, šalia koplyčios, pavasarininkai, mokyklos mokytojai ir mokiniai Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dešimčiui paminėti pastatė cementinį kryžių. Paminklas (betonas) - kryžius ant postamento su įrašu (nurodyta paminklo statymo proga, data ir statytojai). 1986-11-05 iš po nakties paminklas buvo rastas nugriautas, kryžius nudaužtas ir dingęs. Netrukus paminklo postamentas žmonių buvo vėl pastatytas.
Tirkšliai
Nepriklausomybės dešimtmečio koplytstulpis Tirkšliuose pastatytas 1928 m. vietos šaulių prie Tirkšlių mokyklos. Šioje vietoje yra stovėjęs paminklas Rusijos carui. Koplytstulpis medinis. 1965 m. jis kai kurių mokytojų iniciatyva buvo nupjautas ir sunaikintas. Aiškinta, kad jis trukdęs mokyklai ugdyti moksleivių ateistinius įsitikinimus. Sąjūdžio Tirkšlių iniciatyvinės grupės pirmininko Vinco Liaubos rūpesčiu 1989 m. atstatytas; meistras Pranciškus Bružas. Medžiagas ir lėšas koplytsulpiui skyrė Tirkšlių kolūkis.
2019-07-06 m. paminklas atstatytas; meistras Antanas Viskantas. Jį pašventino Tirkšlių klebonas Petras Smilgys.
Židikai
Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Židikuose atidengtas 1928 m. vasario 16 d. pradžios mokyklos kieme. Tai betoninis apie 5 m aukščio obeliskas ant stačiakampio postamento. Obelisko viršūnėje buvo metalinis kryžius, priekinėje plokštumoje - bronzinė skydo pavidalo plokštė su Vyčiu ir stačiakampė plokštė su įrašu: „X / 1918-1928". Kitas obelisko plokštumas puošė Gedimino stulpai, Vyčio kryžius ir vadinamasis Vytauto ženklas (ietis su kalaviju). Paminklą juosė akmenų mūro tvorelė. 1950 m. vasarą vietos valdžios aktyvistai bandė obeliską sudaužyti kūjais. Nepavykus paminklas buvo susprogdintas ir netoliese užkastas. Mokytojo Vytauto Sidabro rūpesčiu 1988 m. jo liekanos buvo surastos ir rudenį paminklas atkastas. 1989 m. paminklas atkurtas pagal architekto Henriko Štaudės projektą; vasario 16 atidengtas ir pašventintas. Paminklą juosiančioje sienelėje įmontuotos senojo paminklo dalys. Priekinėje plokštumoje, žemiau įrašo, yra nurodytos nugriovimo ir atstatymo datos[5], [6],[7].
Šaltiniai
- ↑ Šverebas P. Nepriklausomybės paminklas Grūstėje // Būdas žemaičių. - 1997. - Sausio 16.
- ↑ Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37.
- ↑ Šverebas P. Ketūnų nepriklausomybės paminklas. - Gimtinė. 1995. - Nr. 6.
- ↑ Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30.
- ↑ Juknys R. Židikuose atidengtas paminklas // Pergalės vėliava. - 1989. - Vasario 21.
- ↑ Vasario 16-oji Židikuose // Žemaičių kraštas. - 1990. - Vasario 1-22 d.
- ↑ Židikai. Sud. S. Valatkevičienė, J. Miliauskytė. - Mažeikiai, „Spaudos tinklas". - 2008. - 182 p. - P. 29, 32. ISBN 978-9955-911-01-2.
- Nukentėję paminklai. - V., - 1994. - 246 p. - P. 111-114. ISBN 5-420-01237-5.