Grūstės šaulių grandis

Paminklas Grūstėje Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui paminėti 1928 m.

GRŪSTĖS ŠAULIŲ GRANDIS, Sedos šaulių būrio Grūstės šaulių grandis. Pirmininkas Martynas Kemtys (g. 1890-11-17). Turėjo savo kapelą, ugniagesių komandą, rengė vakarus, apmokymus. Buvo 12 narių: Vaclovas Mockus, trys Mikalauskai (du broliai ir sesuo), Henrikas Jonaitis, Pranas Žadvydas, Pocius.

1934-1935 m. susibūrė Grūstės ugniagesių komanda: P. Juzumas, L. Pocius, L. Majauskas ir kt. 1935-01-01 ugniagesiai Orvydiškės mokyklos salėje suvaidino komediją „Dailininkas Poringas". Sausio 6 d. Žadeikių k. suvaidino komediją „Dėl ūsų nualpo", Luobos k. - 3 veiksmų komediją „Moderniška kaimo moteris". Gautas pelnas buvo skirtas ugniagesių įrankiams įsigyti. 1936-05-07 ugniagesiai suvaidino spektaklį „Užnuodyta jaunystė"; gautas pelnas paskirtas Sedos šaulių namų statybai. Spalio mėn. Luoboje suruošė vakarą, kurio pelnas buvo paskirtas neturtingiems mokiniams šelpti. Be to, Grūstės šaulių skyrius surengė keletą teminių vakarų, buvo skaitomos paskaitos.

1928 m. Grūstės šaulių grandis savo lėšomis prie Sedos-Ylakių kelio pastatė iš akmenų sumūrytą piramidės formos paminklą Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. 1928 m. paminklo vietai žemės lopinėlį padovanojo M. Kemtys, mūrijo Justinas Mikalauskas iš Butikių k., padėjo Antanas Virkšas. Visiems darbams vadovavo M. Kemtys. Paminklą pašventino Sedos klebonas kanauninkas M. Vėlutis. Į užsmaluotą butelį yra įdėta nuotrauka ir raštas ir įmūrytas tarp pamatų ir perdangos. Prie paminklo pasodino alyvų, o toliau apjuostas eglių eile. Šie augalai vėliau paminklą saugojo nuo sunaikinimo. 1945 m. Grūstės šaulių grandis likviduota.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Važiuojant keliu iš Sedos link Ylakių, netoli Mažeikių – Skuodo rajonų ribos , prie kelio stovi sumūryta akmens piramidė. Tai Grūstės kaimo šaulių rūpesčiu ir lėšomis pastatytas paminklas, skirtas Nepriklausomos Lietuvos 10 –mečiui pažymėti. Apie paminklo statybą, buvęs šaulys Pranas Mockus, savo prisiminimuose pasakoja: ... “Mūsų šaulių skyriaus pirmininku buvo Martynas Kemtys, o skyrininku- aš (Pr.Mockus). Mes įėjome į Sedos šaulių būrį, priklausėme Mažeikių rinktinei. Mes, grūstiškiai šauliai turėjome savo kapelą, gaisrininkus, pastatėme paminklą. Kiek surengėme vakarų, apmokymų, nors buvome 12 žmonių. Dar priklausė mano brolis Vaclovas, trys Mikalauskai ( du broliai ir sesuo), Henrikas Jonaitis, Pranas Žadvydas, Pocius... Pinigus užsidirbdavome grodami vakaruškose... M.Kemtys padovanojo gabalą žemės , kur per porą mėnesių sulipdėme piramidę. Meistrą samdėme. Atrodo, kad mūrijo Justinas Mikalauskas iš Birštvų ( dabar Butikių) kaimo. Daug dirbo Antanas Virkšas. Pirmininkas į pagalbą atsiųsdavo ir šeimyną. Prikibdavo kaimynai... Darbams vadovavo M.Kemtys. Didelis šauliškos veiklos mėgėjas. Paminklą pašventino Sedos klebonas, kanauninkas M. Vėlutis. Prie paminklo pasodinome alyvų krūmų, apjuosėme eglių eile. Vėliau jos piramidę dengė nuo blogų akių 27.

1934-35 m. susibūrė Grūstės ugnegesių komanda: P.Juzumas, L.Pocius, L. Majauskas... 1935 m. sausio 1 d. ugniagesiai Orvidiškės mokyklos salėje suvaidino komediją: “Dailininkas Poringas” Sausio 6 d. Žadeikių kaime suvaidino komediją “Dėl ūsų nualpo”, Luobos kaime suvaidino 3 veiksmų komediją “Moderniška kaimo moteris”. Gautas pelnas buvo skirtas ugniagesių įrankiams įsigyti. 1936-05-07 ugniagesiai suvaidino “Užnuodyta jaunystė”. Pelnas buvo paskirtas Sedos šaulių namų statybai. Spalio mėnesį Luoboje suruošė vakarą , kurio pelnas buvo paskirtas neturtingiems mokiniams šelpti. Grūstės šaulių skyrius surengė keletą pavyzdingų vakarų su “paįvairinimais” bei paskaitomis. Sausio 31 d. M. Kemtys skaitė “Trimito” svarbiausius straipsnius “Saikingą gyvenimą” ir kt. Šauliai labai patenkinti, kad duodama šauliams nemokamai miško medžiagos tautinių vėliavų kotams ir žaginiams gaminti.28. Gegužės 2 d. grūstiškiai suruošė ypatingą vakarą, kurio metu parodė operetę “Pelenė”. Neseniai įsikūręs šaulių choras, vadovaujamas J. Jonausko padainavo keletą dainų. Į svečius atvykę Mažeikių urėdijos darbuotojai nemokamai atvežė ir padovanojo 50 medelių, kurie buvo pasodinti prie nepriklausomybės paminklo. Ruošiamasi statyti “Vilniaus kryžių” šaulių liepomis ir klevais apsodintoje Grūstės kapinių aikštėje. Spalio 10 d. įvyko rajoniniai manevrai. Ylakių šauliai ,-“raudonieji”, grūstiškiai – “mėlynieji”. Manevrai prasidėjo pamaldomis Grūstės kapinėse. Po manevrų ūkininko, šaulio M.Kemčio ūkyje visiems šauliams buvo paruošti kareiviški pietūs. Vakare suruošta bendra vakarienė.

1945 m. grūstiškiai susilaukė tokio paties likimo kaip ir visos Mažeikių XIII rinktinės šauliai.

Šaltiniai

• Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 46-47. ISBN 978-609-95019-0-1.